Prasidėjus šilčiausiam metų laikui vis daugiau savaitgalių leidžiame prie įvairių vandens telkinių. Atostogų metu, po darbo ar dirbdami nuotoliu ieškome ramybės kampelio, kuriame galėtume atsipalaiduoti ir pasimėgauti vandens vėsa. Tačiau ežero, upės ar jūros pakrantės dažnai tampa ne tik suaugusiųjų poilsio vieta, bet ir vaikų žaidimo aikštele. Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ gelbėtojų vadovo Aleksandro Siakki, norint užtikrinti vaikų saugumą vandenyje, derėtų jų neišleisti iš akiračio visų maudynių metu.
Svarbu laikytis paplūdimio taisyklių
Atėjus vasarai maudynės daugeliui lietuvių tampa viena populiariausių pramogų gamtoje. Šeimos su vaikais nugula paplūdimius prie Baltijos jūros ir pakrantes prie įvairių mūsų šalies ežerų bei upių. Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ gelbėtojų vadovo Aleksandro Siakki, prieš džiaugiantis vandens pramogomis pasirinktame telkinyje su vaikais, pirmiausia derėtų susipažinti su paplūdimio taisyklėmis ir jų laikytis.
„Vietose, kuriose nėra įrengto paplūdimio ar jis neprižiūrimas, prieš leidžiant vaikus maudytis, būtina patikrinti dugno gylį ir gruntą jame, apžiūrėti ar nėra išlindusių šakų, akmenų ar kitų pavojingų, sužalojimus galinčių sukelti gamtinių kliūčių. Taip pat svarbu apžiūrėti galimas dugno duobes, kad besimaudantiems vaikams nekiltų pavojus į jas patekti“, – sako specialistas.
Jūra pavojingesnė už ežerą?
Maudynės skirtinguose vandens telkiniuose skiriasi savo pobūdžiu ir keliamais iššūkiais. Nors maudymasis ežere atrodo mažiau pavojingas nei jūroje, visgi, prieš neriant į bet kokį vandens telkinį privalu atkreipti dėmesį į galimus pavojus.
„Jūroje visada yra povandeninės srovės, vis besikeičiančios krypties bangos ir nelygus dugnas, kuris kinta po kiekvienos audros. Ežere vėjo sukeltų bangų ar povandeninių srovių yra mažiau, tad jame maudytis kiek saugiau, tačiau viskas priklauso ir nuo vandens telkinio gylio. Jei ežeras gilus, o krantas staigiai gilėjantis – tiek vaikams, tiek suaugusiems tokioje vietoje maudytis nerekomenduojama. Tačiau jei krantas seklesnis, o dugnas negilus ir pastovus, su tėvų priežiūra vaikai maudytis gali“, – apie skirtumus tarp maudynių ežere ir jūroje pasakoja A. Siakki.
Plaukti moka ne visi
Plaukimo instruktorius taip pat įspėja, kad prieš leidžiant vaikus maudytis atviruose vandens telkiniuose, svarbiausia juos išmokyti bazinių plaukimo įgūdžių ir žinių, kaip saugiai elgtis vandenyje.
„Geriausia, kad tėvai arba specialūs plaukimo instruktoriai vaiką išmokytų plaukti uždaro tipo baseine. Nors mokančius plaukti vandenyje irgi gali ištikti nelaimė, tačiau daug didesnė tikimybė, kad kritiniu atveju plaukti mokantis vaikas priims teisingesnį sprendimą. Tiesa, nepaisant to ar vaikas moka plaukti, ar ne – tėvai ir suaugusieji vis tiek privalo jį prižiūrėti visų maudynių metu ir vaiko vandenyje nepalikti vieno. Paplūdimių taisyklėse nurodoma, kad vaikai iki 14 metų jūroje turėtų maudytis tik su tėvais. Nors vyresni paaugliai gali maudytis ir vieni, tačiau nerekomenduočiau su jais išleisti kito mažamečio vaiko. Nelaimės atveju prižiūrintis paauglys gali supanikuoti ir imtis neteisingų veiksmų“, – pažymi A. Siakki.
Gelbėtojų vadovas priduria, kad Lietuvoje taisyklingai plaukti vis dar moka per mažai žmonių, o neretai plaukti nemokantys žmonės vis tiek rizikuoja ir drąsiai maudosi jūroje, ežeruose bei upėse, sukeldami sau ir aplinkiniams pavojų.
Pripučiami čiužiniai ir ratai – tik baseinuose
Vaikai į pramogas vandenyje leidžiasi su įvairiausias atributais – pripučiamais čiužiniais ir ratais, specialiomis rankovėmis ar liemenėmis. Jei besimaudantys vaikai tinkamai neprižiūrimi, šie daiktai gali sukelti nelaimę. Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojo A. Siakki, tėvai turėtų atsakingai pagalvoti, kokias priemones viename ar kitame vandens telkinyje duoti vaikams.
„Dažnai tėvai leisdami vaikams maudytis su pripučiamais čiužiniais ar ratais galvoja, kad vaikui nieko negali nutikti, kadangi šis turi plūduriuojantį paviršių į kurį gali įsikibti. Vis dėlto, pasikeitus vėjo krypčiai besimaudantį vaiką ant pripučiamo čiužinio ar rato vėjas gali nupūsti tolyn nuo kranto arba apversti vandenyje. Dėl šios priežasties šie žaislai prie jūros yra draudžiami. Tokios priemonės labiausiai tinka maudymuisi atviruose baseinuose ar negiliose kūdrose. Kitos priemonės – pripučiamos rankovės ar liemenės yra daug saugesnės ir vaikai su jomis maudytis gali, tačiau tėvai juos privalo akylai prižiūrėti“, – svarbius aspektus pasakoja plaukimo instruktorius A. Siakki.
Jurbarko ugniagesiai primena saugaus elgesio prie vandens ir vandenyje taisykles:
- Nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų prie vandens telkinių
- Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas
- Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai
- Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas
- Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus
- Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų
- Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite
- Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais
- Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių
- Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti
- Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis;
- Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir kt.)
- Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę
- Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti
- Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai
