Paskutiniame Jurbarko r. savivaldybės tarybos posėdyje nepavyko patvirtinti Visuomenės sveikatos biuro (VSB) 2015 metų ataskaitos. Tik posėdžio dieną tarybos narius pasiekė net 4 mėnesius biure vykdyto vidaus audito ataskaita. Išvados – šokiruojančios.
Kėlė įtarimų
Dar praėjusių metų pabaigoje iš Finansų skyriaus ėmė sklisti signalai, kad Visuomenės sveikatos biuro buhalterė laiku nepateikia finansinių ataskaitų, vengia bendrauti su skyriaus specialistais, nesikreipia konsultacijų. Tik 2015 m. pradžioje pradėjusiai dirbti įstaigai nuo balandžio 13 d. vadovavo laikinai einanti direktorės pareigas Gitana Šulcienė, nuo balandžio 2 d. biuro buhaltere dirbo Virginija Viliušienė.
Konkursą laimėjusi ir gruodžio pabaigoje pradėjusi dirbti nauja direktorė Diana Griškuvienė buhalterės V. Viliušienės jau neberado – moteris turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Pavaduojanti buhalterė iš karto pastebėjo, kad dokumentai tvarkyti blogai, todėl nuspręsta prašyti atlikti įstaigoje auditą.
Sausio 26 d. Finansų skyrius pateikė savivaldybės administracijos direktorei Vidai Rekešienei raštą, kuriame išreiškė abejones dėl biuro veiklos, o kitą dieną jau priimtas sprendimas atlikti vidaus auditą. Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Rasa Vaickienė ir vyriausioji vidaus auditorė Ada Samuilienė, nutraukusios pradėtus darbus seniūnijose, ėmė tikrinti Visuomenės sveikatos biurą. Vidaus auditas paprastai tikrina įstaigų veiklą, o čia buvo susidurta su didžiule netvarka apskaitoje.
„Auditorės nerado dokumentų, neturėjo už ko užsikabinti, o mes neturėjome ką joms pateikti“, – padėtį apibūdina D. Griškuvienė.
54 puslapių vidaus audito ataskaitoje, 28 išvadų punktuose nurodyta begalė pažeidimų, teisės aktų ir reglamentų neatitikimų.
Daugybė pažeidimų
Vos metus dirbusioje įstaigoje metiniai veiklos planai buvo nesusieti su asignavimais, nuostatuose nenumatyta direktoriaus pareiga biuro stuktūrą derinti su steigėju – savivaldybe, o vidaus taisyklėse nenurodyta darbo su klientais tvarka.
Viešieji pirkimai buvo vykdomi neatsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, biuro apskaita netvarkoma pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS) – neteikiamos ataskaitos, neinventorizuotas turtas, įvairių registrų nepildymas, nevykdyta biuro darbuotojų darbo laiko apskaita, nepildyti žiniaraščiai, trūko kitų dokumentų. Ant rastų dokumentų nebuvo parašų. Auditas vidaus kontrolę organizuojant buhalterinę apskaitą įvertino silpnai.
Visiška netvarka – komandiruočių dokumentuose. Neaišku, kas ir kur vyko, nėra įsakymų dėl komandiruočių, į jas ir seminarus vyko asmenys, kuriems pagal užimamas pareigas to nederėjo daryti. Taip buvo neekonomiškai naudojamos įstaigos lėšos.
Įstaiga neturėjo tarnybinio automobilio, tačiau darbuotojai pildavo kurą net atostogų metu į nuosavus automobilius, juos remontavo. Biuras paišlaidavo ir pirkdamas valymo priemones, nors tada dirbo viename 18 kv. m kabinete.
Didžiausia makalynė ir lėšų švaistymas – mokant atlyginimus ir užmokestį už atostogas. Atostoginiai buvo išmokami nelaiku, nesant darbuotojo prašymo, net po kelių mėnesių.
Pažeidžiant teisės aktus buhalterei V. Viliušienei buvo priskaityta 1204,14 Eur priedų, o G. Šulcienė buvo pasiskyrusi 2677,54 Eur priedų už pareiginiuose nuostatuose nurodytų funkcijų bei kitų darbuotojų vykdomų darbų atlikimą. Laikinoji direktorė pažeisdama įstatymus pasiskyrė 30 proc. priedą ir taip išsimokėjo dar 1238,56 eurus.
Buhalterei priskaičiuota 258,58 eurų už seminarus, į kuriuos ji nebuvo komandiruota, 65 eurai sumokėti už kurą. G. Šulcienė neteisėtai išleido 125 eurus kurui, už 118 eurų remontavo savo automobilį.
Audito išvadose rekomenduojama iš V. Viliušienės išreikalauti per 1500 eurų, o iš G. Šulcienės – beveik 4200 eurų. Konstatuota, kad VSB veikloje neužtikrintas racionalus ir taupus lėšų bei turto naudojimas, nevykdyta veiksminga vidaus kontrolė.
Ataskaitoje taip pat rekomenduojama dėl vidaus audito nustatytų teisės aktų pažeidimų G. Šulcienei ir V. Viliušienei pradėti drausminių nuobaudų skyrimo procedūras, o Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pradėti vidaus audito medžiagos apie nustatytą galimai nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnio 2 dalį perdavimo teisėsaugos institucijoms procedūras.
BK 228 straipsnyje kalbama apie valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimą, jei dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Pamoka ateičiai
Visuomenės sveikatos biuras finansuojamas iš valstybės biudžeto. 2015 metais biurui skirta 102,8 tūkst. eurų, iš kurių beveik 59 tūkst. – atlyginimams. Neteisėtai išmokėtos sumos nėra didelės, bet parodo, kad niekam nekontroliuojant biudžetas gali patirti nuostolių. Apetitas auga bevalgant. Audito ataskaitoje matyti, kad 2015 m. pavasarį neteisėti priedai sudarė 20 proc. nuo pagrindinio atlyginimo, o metų gale – jau 148 ar net 175 proc.
Savivaldybės administracijos direktorė šioje istorijoje įžvelgia ir savo kaltės – sulaukus signalų iš Finansų skyriaus reikėjo operatyviau skirti įstaigai patikrinimą. Taip pat labai užsitęsė konkurso Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigoms užimti paskelbimas.
„Jei ne įstaigos vadovo pasikeitimas ir V. Viliušienės nedarbingumas, gal ir toliau biuras būtų nepatikrintas“, – sako V. Rekešienė. Įstaigos specialistai dirbo mokyklose, mieste, platino skrajutes, vykdė programas. Kas galėjo numanyti, kad viduje vyksta tokie negeri dalykai?
„Ar tai nežinojimas, nekompetencija, ar piktybiškumas? Manau, visi trys dalykai turėjo įtakos, – mano administracijos direktorė. – Tai dviejų darbuotojų įvertinimo ataskaita.“
Pasak V. Rekešienės, G. Šulcienei pritrūko kompetencijos. Direktorė privalo žinoti įstatymus, tvarkas, tačiau to nebuvo. Esant stipriam buhalteriui mažiau kompetentingas direktorius susitvarkytų, o buhalteriui piknaudžiaujant, gali nepastebėti pažeidimų.
„Buhalterė važiavo į civilinės ir priešgaisrinės saugos kursus, po kurių nedirbo nieko šioje srityje, direktorė pasiskyrė sau priedą, ką gali padaryti tik meras, iššvaistyti pinigai. Visiška netvarka“, – direktorė stebėjosi šių darbuotojų poelgiais, tačiau pabrėžė, kad geranoriškumas ir kaltės pripažinimas yra lengvinanti aplinkybė.
Drausmines nuobaudas skirti turi dabartinė Visuomenės sveikatos biuro vadovė D. Griškuvienė. G. Šulcienė dabar biure dirba visuomenės sveikatos specialiste. Šiose pareigose ji pažeidimų neturi, todėl ją atleidžiant gali kilti teisinių problemų. Su buhaltere V. Viliušiene nėra jokio kontakto, nes ji išnaudojo savo atostogas, o dabar vėl turi nedarbingumo pažymą.
Administracijos direktorė kreipėsi į Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, kaip rekomendavo auditorės. Šio skyriaus specialistai per 15 kalendorinių dienų turėtų įvertinti, ar tikslinga kreiptis į teisėsaugą.
Džiaugiasi auditu
„Labai džiaugiuosi, kad įstaigoje atliktas auditas. Didžiąją dalį audito rekomendacijų jau įgyvendinome. Norime greičiau pradėti ramiai dirbti“, – sako Visuomenės sveikatos biuro direktorė D. Griškuvienė.
Nežinia, ar greit biuras galės dirbti ramiai, nes negalima visko užbaigti, kol į darbą negrįžo V. Viliušienė, kuri, pasak D. Griškuvienės, bendraudama su auditorėmis nepripažino savo klaidų. Jei buhalterė negrąžins pinigų, gali tekti su ja bylinėtis.
G. Šulcienė pasiryžusi grąžinti neteisėtai panaudotas lėšas – 2000 eurų iš karto, kitus – per kelis mėnesius. Ji pripažįsta, kad nesugebėjo tinkamai dirbti ir gailisi.
„Drausmines nuobaudas skirsiu nedelsiant. G. Šulcienei – greičiausiai papeikimą, o su buhaltere bendro darbo nematau. Teks ją atleisti“, – sako biuro direktorė. Taip pat teks atsižvelgti į savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą.
Dėl buvusių darbuotojų veiksmų biuras gali nukentėti ir daugiau. Neteisėtai panaudotus ir grąžintus pinigus savivaldybė turės grąžinti ministerijai. Praktika rodo, kad grąžinus lėšas panašia suma sumažinamos biurui finansuoti iš ministerijos gaunamos lėšos.
Kaltina viena kitą
„Nemokėjau sukontroliuoti. Buvau apgaudinėjama. Nebijau atsakyti už savo klaidas“, – kad pritrūko kompetencijos ir ja buvo naudojamasi, tvirtina G. Šulcienė.
Buvusi direktorė teigia, kad V. Viliušienė su ja nebendraujanti.
G. Šulcienė sakė, kad pinigus grąžins, nors tai ir sunki finansinė našta, bet neatmeta galimybės kreiptis į teismą ir įrodyti, kad nuostolių įstaiga pridarė dėl buhalterės veiksmų.
„Dirbau labai daug, atlikau darbą, kuris man nepriklausė, todėl maniau, kad priedus galiu gauti. Direktore dirbau taip pat iš reikalo – laukiau, kol bus paskelbtas konkursas. Neturėjau kompetencijos atlikti šį darbą“, – G. Šulcienė mano, kad tapo atpirkimo ožiu. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė tikisi šį darbą dirbti ir toliau.
Buhalterė V. Viliušienė sakė dar vis serganti ir apie audito išvadas nieko nežinanti.
„Viską dariau vadovaudamasi įstatymais ir pinigus išmokėjau pagal direktorės įsakymus, – jokios savo kaltės neįžvelgia buhalterė. – Pradėjusi dirbti tokią apskaitą jau radau ir tęsiau toliau.“
V. Viliušienė teigė atsakiusi į auditorių klausimus ir, daugiau nesulaukusi jokių skambučių ir kvietimo atvykti, manė, kad viskas.
„Žinau, kad dirba nauja buhalterė, kuri tikisi dirbti ir toliau, todėl nemanau, kad grįšiu į darbą. Už 0,5 etato važinėti į Jurbarką man neapsimoka. Buvau jau parašiusi prašymą atleisti iš darbo, bet jo netenkino“, – sako Šilalės rajone gyvenanti V. Viliušienė, iki birželio 11 d. dar turinti nedarbingumo pažymą.
Vėliau ar anksčiau V. Viliušienei teks pasiaiškinti dėl savo darbo, o dar aiškiau turėtų tapti Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas: kreiptis ar ne į teisėsaugą dėl galimai nusikalstamos veikos. Dabar aišku viena – pritrūko dėmesio ir kontrolės bei atsakomybės renkantis darbuotojus.
Jūratė Stanaitienė
Galima susipažinti su audito išvadomis?