Vyriausioji rinkimų komisija pastebi, kad visuose rinkimuose fiksuojama vis daugiau pažeidimų. Skandalingiausi būna Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimai. Prognozuojama, kad dar labiau aistras kurstys tiesioginiai merų rinkimai. Skaidrių rinkimų idėją keliančios nevyriausybinės organizacijos „Baltosios pirštinės“ žvalgai šią savaitę pasirodė ir Jurbarke. Deja, pilietišką jaunimą geriausiu atveju galima vadinti generolais be kariaunos.
Dirba dviem frontais
Nevyriausybinė organizacija „Baltosios pirštinės“ sukurta prieš 2012 m. Seimo rinkimus. Pastebėjusi, kad politikai masiškai perka balsus, pilietiško jaunimo grupelė nusprendė užkirsti kelią tam, ką leidžia rinkimų įstatymo spragos.
Ketvirtadienį savivaldybėje apsilankęs organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovas Simas Simanauskas ir Tauragės regiono koordinatorius Matas Anužis tvirtino, kad per Prezidento rinkimus šios organizacijos savanoriai stebėjo 1300 rinkimų apylinkių iš 2004.
„Dirbame dviem frontais. Prie mūsų iniciatyvos jungiasi savanoriai. Juos apmokome ir siunčiame į rinkimų apylinkes. Kita mūsų veiklos sritis – piliečių švietimas. Pastebėjom, kad vis daugiau piliečių, nepriklausančių jokioms organizacijoms, stebi, kaip vyksta rinkimai – jie skambina ir klausia, ar nedaromi pažeidimai. Pastebėjome, kad daugeliu atvejų galime atsakyti, jog viskas gerai“, – aiškino S. Simanauskas.
„Baltosios pirštinės“ kelia sau tikslą ateinančiuose rinkimuose stebėti bent 1700 rinkimų apylinkių veiklą, todėl siekia išplėsti savanorių tinklą. Būtent to – rinkti kariaunos ir išsiaiškinti karštus rinkimų taškus – organizacijos vadovai ir atvyko į Jurbarką.
Pamoka rinkimų pirmokams
Informacijos šaltiniu S. Simanauskas ir M. Anužis pasirinko savivaldybę. Susitikti su jais laiko rado rajono meras Ričardas Juška, administracijos direktorius Petras Vainauskas, keletas didelę patirtį turinčių apygardos rinkimų komisijos narių ir savivaldybės administracijos darbuotojų. Pokalbyje dalyvavo ir keli seniūnai.
Paaiškėjo, kad pilietiškas jaunimas save identifikuoja kaip rinkimų organizatorių ir visuomenės tarpininkus, tačiau daugelį rinkimų aspektų traktuoja kitaip nei rašoma įstatyme.
S. Simanauskas pripažino, kad per Prezidento rinkimus Jurbarko rajone jų organizacijos savanoriai nesilankė, nes Tauragės regione neturi stiprių pajėgų. Gali būti, kad ir iš viso jų nėra, nes koordinatorius M. Anužis – klaipėdietis. Vaikinai manė, kad apsilankę savivaldybėje lengvai sužinos šio krašto rinkimų specifiką, tačiau neįvertino aplinkybės, kad rajono vadovai yra ir rinkimuose dalyvaujantys politikai. Dėl to „Baltųjų pirštinių“ vadovų pradėta diskusija apie rinkimų skaidrumą greitai peraugo į pamoką rinkimų pirmokams.
S. Simanauskas teigė, kad per du Prezidento rinkimų turus jų organizacija gavo 371 pranešimą apie galimus pažeidimus, Vyriausiajai rinkimų komisijai perdavė 49, policijai – 4 pranešimus apie pažeidimus. Daugiausia pranešimų savanoriai gavo apie mobiliaisiais tinklais šeštadienio vakare išplatintą trumpąją žinutę. S. Simanauskas neabejodamas aiškino, kad tai – tyliojo rinkimų periodo pažeidimas, trukdymas rinkėjams apsispręsti, todėl gaila, kad policija nesugebėjo rasti šios žinutės siuntėjų.
Su organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovu nesutiko savivaldybės administracijos direktorius, Darbo partijos narys P. Vainauskas: „O kas ten buvo parašyta? „Ar jau balsavai?“ Ar tai agitacija? Greičiau – priminimas ateiti balsuoti“
S. Simanauskui beliko pripažinti, kad visos partijos naudojasi tokiomis technologijomis ir prieš jas yra vienintelis ginklas – viešumas. Kuo jo daugiau, tuo geriau, todėl organizacijos „Baltosios pirštinės“ nariai ketina keisti savo strategiją – per savivaldybių rinkimus bendrauti su visuomene ne tik internetu.
Mato daug problemų
Organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovas rinkimų procese pastebi nemažai problemų. Bene skaudžiausia ir tikrai atsiliepianti rinkimų rezultatams – balsavimas namuose ir ligoninėse, slaugos namuose, neįgaliųjų globos įstaigose veikiančiuose specialiuose paštuose.
„Man pačiam teko stebėti išankstinį balsavimą Vilniaus regione. Globos įstaigose gyvena insultus, infarktus patyrę žmonės, jie nesiorientuoja aplinkoje ir nesupranta, ko iš jų nori rinkimų komisijos nariai, o šie primygtinai prašo balsuoti ir klausinėja, už ką – vyrą ar moterį, aukščiau ar žemiau įrašytą pavardę. Vertinu tai kaip rinkėjų prievartavimą. Faktas, kad reikia siekti, jog rinkimuose dalyvautų kuo daugiau piliečių, bet ar tokie žmonės turėtų balsuoti?“ – stebėjosi S. Simanauskas ir neslėpė, kad per savivaldybių rinkimus „Baltųjų pirštinių“ savanoriai koncentruosis stebėti išankstinį balsavimą.
Pasak S. Simanausko, vienas dažniausių rinkimų pažeidimų – agitacija. „Baltųjų pirštinių“ organizacijos vadovas mano, kad rinkimų dieną plakatų su politikų atvaizdais ir partijų agitacija išvis neturėtų būti, nors rinkimų įstatymas reikalauja pašalinti tik arčiau kaip 50 metrų nuo rinkimų apylinkės kabančią agitaciją.
Didžiulė problema – balsų pirkimas, tačiau primityvus rinkėjų vežiojimas į apylinkes ir pinigų dalijimas jau tampa atgyvena. Rajono meras R. Juška savanoriams pasakojo, kad atlygio už „teisingą“ balsavimą į kai kurias firmas rinkėjai eina pasiimti po savaitės, o kaip įrodymą neša telefonu padarytą rinkimų biuletenio nuotrauką. S. Simanauskas mano, kad kelią tokiam piktnaudžiavimui galėtų užkirsti rinkimų kabinų pertvarkymas – atsisakius užuolaidų galima būtų uždrausti rinkimų apylinkėse fotografuoti. „Baltųjų pirštinių“ organizacijos vadovui atrodo, kad ne užuolaidos garantuoja rinkimų slaptumą, tačiau savivaldybės administracijos direktorius sako kol kas tokio įsakymo nerašysiąs.
Rajono meras R. Juška įspėjo pilietiškai nusiteikusį jaunimą, kad absoliuti dalis rinkimų pažeidimų vyksta ne rinkimų dieną, o rinkimų agitacijos metu ir per išankstinius rinkimus.
Raudonėje bejėgė net policija
Atidžiai diskusijos klausęsis Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas prisiminė, kad vykstant referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams pažeidimų nesugebėjo užkardyti net policijos pareigūnai.
Vienas referendumo organizatorių agituodamas ir šeštadienį, ir sekmadienį važinėjo po miestelį. „Iškvietėme policiją, pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir agitatorių paleido. Jis vėl sėdo į automobilį ir šūkaudamas per megafoną išvažiavo agituoti kitur. Manau, kad jį turėjo uždaryti mažų mažiausiai 15 parų. Šposai, o ne bausmė – per kitus rinkimus ir vėl darys tą patį“, – piktinosi seniūnas.
Nepaisant to, kad prieš tokius agitatorius bejėgė net policija, susitikimo dalyviai pripažino, kad pilietiško jaunimo iniciatyva siekti skaidrių rinkimų yra pagirtina. Partijos jau ne pirmi rinkimai pritrūksta žmonių rinkimų komisijoms, todėl nekeista, kad kai kurios išvis neturi stebėtojų. Juos pakeisti galėtų nepartiniai, kokiais prisistato, „Baltųjų pirštinių“ savanoriai.
Jurbarke, ir ne tik pas mus, kol kas tai tik graži idėja, tačiau reikia tikėtis, kad ir mūsų kraštuose pilietiškas jaunimas ras pasekėjų. Tik ar spės per keletą mėnesių juos išmokyti, ką stebėti ir kaip pastebėti pažeidimus, jei ir patys organizacijos vadovai į daugelį rinkimų aspektų žiūri ne per įstatymo prizmę?
Daiva BARTKIENĖ
Purvinų konservatorių pirštinių generolas oficialiai tapo TSKP (Tėvynės sąjungos konservatorių partijos) nariu. Žaidimas pirštinėmis baigtas, iki rinkimų purvinų pirštinių nervai neišlaikė.