Daugelis Jurbarko kultūros centro kolektyvų neseniai šventė ar dar ruošiasi švęsti savo jubiliejus, tačiau nė vienas negali pasigirti, kad groja visą pusšimtį metų. Pučiamųjų instrumentų orkestras „Bišpilis” birželio 18 d. jurbarkiečius pakvies į savo auksinio jubiliejaus koncertą.
Pučiamųjų orkestro vadovas Adolfas Lapė tądien švęs dvigubą šventę – jau ketvirtis amžiaus, kai jis vadovauja vyriškam kolektyvui. Tiesa, jame retkarčiais groja ir moterys, o be šokėjų orkestras netektų gal net daugiau kaip pusės savo žavesio. Visgi „Bišpilio” veidas yra vyrai, dažniausiai grojantys, pasak A. Lapės, mylimoms moterims. Gal dėl to orkestro repertuare tiek daug romantinių kūrinių.
Orkestro, be kurio Jurbarke neįsivaizduojama nė viena didesnė šventė, pradžių pradžia – 1960-ieji, kai tarpkolūkinėje statybos organizacijoje dirbęs Bronius Briauka subūrė vyrus, grojančius pučiamaisiais instrumentais. Po poros metų orkestras pradėjo dalyvauti įmonės renginiuose, miesto šventėse, o nuo 1965-ųjų – respublikinėse, regioninėse ir rajono Dainų šventėse.
1979 metais į Jurbarką dirbti atvykęs A. Lapė taip pat „prisiglaudė” tarpkolūkinėje statybos organizacijose. Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų orkestrinio dirigavimo skyrių baigęs jaunas specialistas buvo įdarbintas meistru, nors iš tiesų vadovavo estradiniam ansambliui, o susipažinęs su maestro B. Briauka pradėjo groti ir pučiamųjų orkestre.
Tą patį rudenį įvyko ir Jurbarko kultūros centro atidarymas. Ta proga rengiamam iškilmingam koncertui rajono kultūros darbuotojams vadovavusi Liudvika Frejienė sumanė iškilmingą finalą – jungtinis Smalininkų technikumo, Jurbarkų ir Girdžių choras su orkestru turėjo atlikti Algimanto Bražinsko dainą „Jaunystei pašaukus”. Pirmąją instrumentuotę orkestrui sukūrė A. Lapė, o jungtiniam chorui dirigavo Danutė Staponaitė-Lapienė.
Netrukus po to Adolfas perėmė pučiamųjų orkestro dirigento lazdelę, o B. Briauka su savo sūnumis Juozu ir Vidmantu dar ilgai grojo „Bišpilyje”. Vienu metu orkestre grojo net trys Briaukų kartos – su Juozu į repeticijas ateidavo, koncertuose dalyvaudavo ir jo sūnus.
A. Lapė sugebėjo įpūsti vyrams labai reikalingą kovinę ugnelę – pusantro mėnesio jie kasdien susirinkdavo į repeticijas, entuziastingai mokėsi naujų kūrinių ir 1987 metais zoniniame konkurso „Gaudžia trimitai” ture Šilutėje orkestras buvo pripažintas geriausiu. Tą patį rudenį Šiauliuose vykusiame respublikiniame konkurse „Gaudžia trimitai” jurbarkiečių orkestras tarp rajonų centrų kolektyvų pripažintas geriausiu. 1989 metais pučiamųjų orkestrui suteiktas liaudies kolektyvo vardas. Nuo tada orkestras vadinamas „Bišpiliu”.
Adolfas su nostalgija prisimena „Bišpilio” jaunystę. „O kad dabar turėčiau tiek vyrų – „Trimitą” pralenktume”, – sako orkestro vadovas, geru žodžiu minėdamas kolektyvo senbuvius – Juozą Šapauską, Romą Kulikauską, beveik ketvirtį amžiaus orkestre grojančius Joną Grygartą ir Sigitą Bakaną, Vidmantą Misevičių, Vincą Bakšį, Rūtą Šličkutę.
Tačiau ir šiandienė jaunimo karta entuziazmo irgi turi ne mažiau už veteranus – beveik kiekvieną savaitgalį į repeticijas sugrįžta studentai Arvydas Karosas, Paulius Zubačiovas, Aurimas Bartusevičius, Mažvydas Gadliauskas, Giedrius Budrys, Dalia Žąsytytė.
„Šiuo metu orkestre groja apie 20 žmonių, o iš viso per tuos penkiasdešimt metų „Bišpilyje” grojo maždaug 130 muzikantų”, – tikina A. Lapė, nuoširdžiai kviečiantis prie orkestro prisidėti visus, kurie moka valdyti instrumentą. Orkestro vadovas džiaugėsi, kad Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla rengia puikius muzikantus, o muzikos mokytojo Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujamame meno mokyklos orkestre jaunuoliai įgauna vertingos praktikos.
Birželio 18 d. „Bišpilis” visus jurbarkiečius kviečia į Jurbarko kultūros centrą švęsti savo jubiliejaus. Penkiasdešimtmečiui skirtame koncerte dalyvaus moterų vokalinis ansamblis „Verdenė”, šiuolaikinio šokio studijos „Šypsena” šokėjos, savo sukurtas eiles skaitys buvęs „Bišpilio” muzikantas Vytautas Kursevičius ir kiti pučiamųjų orkestro bičiuliai.
„Bus ne tik visai naujų kūrinių – grosime ir jurbarkiečių pamėgtus, seniai girdėtus „aukso fondo” kūrinius”, – sakė pučiamųjų orkestro „Bišpilis” vadovas, su savo vyrais rengiantis koncertui mažą siurprizą.
Penkiasdešimt metų „Bišpiliui” – ne riba, todėl koncertas vadinsis „Mes dar pagrosime”. Pasak A. Lapės, didžiulę patirtį sukaupusiame orkestre groja daug jaunų žmonių, todėl „Bišpilis” visada buvo ir bus jaunas, o dūdos skambės kaip skambėjusios.
Daiva BARTKIENĖ
