Sekmadienio popietė pro Jurbarką namo vykusiems kauniečiams baigėsi nelaime. Išvažiuojant iš centrinės miesto sankryžos, jų BMW sumėtė, automobilis apsisuko ir slydo tol, kol atsidūrė ant tilto per Imsrę atitvarų.
Už gatvių ir kelių priežiūrą atsakingi valdininkai tikina, kad Jurbarkas prižiūrimas gerai, o tai daryti dar geriau trukdo lėšų stygius. Tik žiemai tokie pasiteisinimai – nė motais. Patys kelininkai teigia, kad pirmieji žiemos ženklai pastebėti dar spalio antroje pusėje, meteorologinė žiema prasidėjo lapkričio pabaigoje – dviem su puse savaitės anksčiau, lyginant su daugiamečiais duomenimis. Kelių tarnybos darbus pradėjo anksčiau nei įprastai. Tiltai, viadukai ir slidūs ruožai buvo barstomi jau spalio 25 d.
Permainingas oras, nuo minusinės iki pliuso šokinėjanti temperatūra, per vieną dieną visoje Lietuvoje iškrentantis sniegas, lijundra ir šlapdriba tampa tikrais iššūkiais. Jurbarkas ir rajonas – ne išimtis.
Pasipylė avarijos
Praėjusią savaitę mieste ir rajone pasipylė eismo įvykiai. Laimė, kad jie baigėsi be žmonių aukų ir didelių sužalojimų. Viena tokių avarijų įvyko sekmadienį pačiame miesto centre, prie stoties sankryžos. Čia Kauno link važiavusį BMW sumėtė, automobilis apsisuko ir sustojo tik pakibęs ant tilto per Imsrę atitvaro.
Iš metinių minėjimo važiavusi šeima tikino net nespėję suprasti, kas vyksta. Slidžiame kelyje automobilis akimirksniu tapo nevaldomas.
Šeštadienį avarija įvyko prie Paulių (Šimkaičių sen.). BMW vairavusi mergina nesuvaldė mašinos ir trenkėsi į priešais važiavusį automobilį.
„Tuo keliu važinėju kiekvieną dieną, tai galiu pripažinti, kad kelininkų iš po šios žiemos ne tai, kad nemėgstu, o nekenčiu. Geriausiu atveju nubarsto, kur pasilieka ta pliurzė, kuri yra dar baisiau, nei tas suspaustas sniegas. Tos pliurzės paskui niekas nenugrando. O neduok, Dieve, prasikeiti arba paskui valytuvą važiuoji, tai langus visus išbarškinti gali, nes ten ne žvyro, o akmenų prisikrovę. Pavyzdžiui, Raseinių rajonui priklausanti atkarpa nuo vadinamo „vadžgirkelio“ link Raseinių, tai atrodo kaip nulaižyta. Prieš šąlant pabarstyta ne akmenimis, o žvyru, kuris kaip lengva dulksna praskrenda pro mašinos stiklą, pasnigus nuvalytas kuo puikiausiai“, – rašė apie avariją pranešęs skaitytojas.
Gyventojai guodėsi ir dėl to, kad į Šilinės kalną negalėjo užvažiuoti vilkikai.
Su problemomis susidūrė ir keleivius po rajoną vežantys „Jurbarko autobusų parko“ vairuotojai. Vos per keletą dienų jie patyrė dvi avarijas. „Važiuojame, bet keliai nevalyti, dažnai autobusai pirmas vėžes padaro. Stanislavoje su vaikais nuvažiavo nuo kelio, reikėjo samdyti traktorių, kad ištemptų. Paskui nuo Raudonėnų kalno nuslydo autobusas, irgi atsimušė. Keliai nebarstyti. Šiaip važiuojate į darbą, matote, kas mieste darosi, tai net nereikia sakyti, kas toliau“, – sakė „Jurbarko autobusų parko“ vežimų vadybininkė Lina Vaišvilienė.
Problemų kilo ir Eržvilko gimnazijai, kurios mokinių dėl apledėjusio kelio prie Vadžgirio negalėjo paimti autobusas. „Pranešėme apie tai Šimkaičių seniūnijai, o su vairuotojais sutarėme, kad ten, kur tikrai pavojinga – nevažiuotų“, – sakė gimnazijos direktorė Birutė Genienė.
Suspėti sunku
Jurbarko kelių tarnybos vadovas Vytautas Tamavičius tikina, kad kelių valymą apsunkina ne tik snieguota žiema, bet ir tai, kad tarnyba turi valyti daugiau kelių, nei įprastai. Paskelbus ekstremalią situaciją į valomų kelių sąrašus įtraukti ir R3 kategorijos rajoniniai keliai.
„Pagal sąlygas matote, kas dedasi – viskas sudėtinga labai. Druskos mišinio išnaudojam daugiau, nei buvom numatę, ir technika genda. Bet stengiamės, ilgiau užtrunkam keliuose, kad tik išvalytumėm. Bet būna, kad apsivalai, o po pietų vėl sniegas krenta. Judam, dirbam, bet per visą Lietuvą tas pats“, – sakė V. Tamavičius.
Jurbarko r. papildomai prižiūrimi R3 kategorijos keliai nuo Veliuonos link Tamošių, Gricių, Stakių.
„Technikos daugiau negavome, bet kelių prisidėjo. Tai irgi šioks toks sunkumas“, – tikino vadovas.
Apie probleminius kelių ruožus gyventojai gali pranešti trumpuoju numeriu 1871 bet kuriuo paros metu. Bendrasis pagalbos centras trumpuoju numeriu 112 prašo skambinti tik tuomet, kai reikia policijos, ugniagesių arba medikų pagalbos.
Už miesto tvarkymą atsakingam „Jurbarko komunalininkui“ laikinai vadovaujantis Arvydas Grigucevičius tikina, kad įmonė viską daro pagal turimus resursus.
„Nespėjam tuo pačiu metu visiems nuvalyti ir viskas. O daugiau – barstom, kai kur važiuojam ir po kelis kartus. Nes būna, kad nuvalai, patirpsta ir vėl slidu pasidaro. Nieko nepadarysi – žiema yra žiema“, – sakė A. Grigucevičius.
Pasak jo, pagrindinė problema ta, kad visi darbai turi būti atlikti esant ribotiems finansams. Mieste būtų ne taip slidu, jei gatvės ir šaligatviai būtų barstomi gryna druska, o ne žvyro ir druskos mišiniu.
„Tačiau kaina šoka žvėriškai, jei bertume druską, o barstome dabar mišiniu. Todėl yra daugiau darbo. Be to, druska, jei būtų žemiau dešimt laipsnių, nieko netirpdytų. Šiaip nieko baisaus nėra. Tačiau pasakysiu, kad šaligatvius anksčiau valydavo 23 valytojai, dabar likę tik devyni. Dar žiemą prisideda porą žmonių. Dirbam, kiek dirbam“, – sakė A. Grigucevičius.
Savaitgaliais įmonės darbai atliekami pagal oro sąlygas. Jei miestas apledėja – būna valoma ir barstoma. Jei tik pasninga – tuomet laukiama pirmadienio.
„Žiūrime, kad viskas nesibaigtų kosminėmis kainomis. Jei savaitgalį žmonės dirba, jiems reikia mokėti dvigubai. Tačiau niekur nedingsi, va ir šeštadienį teko dirbti. Sekmadienį, kadangi naktį pradėjome, tai jau buvo pirmadienis. Dabar jau didžioji dalis nuvalyta“, – pirmadienio rytą sakė A. Grigucevičius.
Jis pripažįsta, kad šią žiemą miesto priežiūra kainuos daugiau nei paprastai. „Turbūt daug ką pasako tai, kad valstybinius ir rajoninius kelius valanti Jurbarko kelių tarnyba sausio 15 d. jau buvo išbarstę tiek druskos ir žvyro, kiek pernai per visą žiemą“, – tikino A. Grigucevičius.
Rodo į kitus
Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras sako, kad miestas valomas pagal galimybes ir pirštu rodo į kitus miestus – esą kai kur eismo sąlygos blogesnės nei Jurbarke.
„Buvau savaitgalį Vilniuje, tai gatvės tikrai baisesnės. Teko važiuoti per ledo gabalus. O Jurbarkas šeštadienį buvo valomas. Miestą valė ir nuo ankstyvo pirmadienio ryto, nuo ketvirtos valandos. Sekmadienį iki vakaro snigo, todėl valoma nebuvo“, – pirmadienį sakė seniūnas.
R. Kuras priminė, kad miesto priežiūros galimybes apriboja tam skirtos lėšos. Tačiau Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Darius Juodaitis padėtį vertina kitaip nei seniūnas. D. Juodaitis įsitikinęs, kad miestas galėtų būti tvarkomas geriau, tačiau tam reikia keleto esminių sprendimų.
„Esu dėkingas kiekvienam, kurie kreipiasi, siūlo sprendimus, nes ši žiema, sutikime, yra tikrai nedėkinga ir kelių bei šaligatvių valymas kainuos brangiai: pasninga, nutirpsta, pašąla – tampa slidu ir vėl pasninga. Apie miesto gatvių ir šaligatvių priežiūrą pasikalbėti buvau nuvykęs į UAB „Jurbarko komunalininkas“, kurie šią paslaugą teikia miesto seniūnijai. Sutinku, kad kai kuriomis dienomis padėtis buvo labai bloga“, – sakė pavaduotojas.
D. Juodaitis tikina su laikinai einančiu direktoriaus pareigas A. Grigucevičiumi aptaręs problemas. Viena didžiausių – neišspręsta, kaip barstyti šaligatvius, kai jie pasidengia ledu.
Būtina tai daryti automatizuotai, nes šaligatvius prižiūrinčios kelios moterys tikrai nespėja. Be to, toks darbas ne tik nėra našus, bet ir labai brangus. Tai išpučia miesto viešųjų erdvių priežiūros kainas.
„Tikiuosi, kad bendrovės direktoriumi taps ūkiškas vadovas ir stengsis, kad šie darbai būtų automatizuoti. Apie miestų priežiūrą teko kalbėtis su kitų savivaldybių administracijų vadovais. Pavyzdžiui, Pasvalio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Užuotas, šiose pareigose dirbantis jau 3 kadencijas ir turintis didžiulę patirtį, teigia, kad geriausias sprendimas yra komunalinis ūkis prie seniūnijos, kokius kažkada turėjome rajone ir mes, o kai kurios savivaldybės ir išsaugojo. Ir ne vien tik apie ekonomiškumą kalbama, tačiau ir apie atliekamų darbų kokybę, darbo organizavimą“, – sakė D. Juodaitis.
Avarijos „sėkmingos“
Pasak Jurbarko r. policijos komisariato viršininko Aivaro Dumčiaus, rajone vairuotojams kol kas sekėsi – avarijos baigėsi tik sudaužytais automobiliais ir kelio infrastruktūros apgadinimu. Aukų ir rimtų sužeidimų išvengta.
„Žvelgiant į Lietuvą, per paskutines kelias savaites buvo daug skaudžių avarijų, kurios baigėsi žūtimis. Pas mus viskas klostėsi kur kas sėkmingiau – automobiliai buvo aplamdyti, bet aukų išvengta. Tačiau keliuose ir gatvėse eismo sąlygos prastos, važiuoti – labai sudėtinga“, – sakė A. Dumčius.
Pasak viršininko, vairuotojai akivaizdžiai išmoko žiemos pamokas – tik prasidėjus šalčiams ir kelius padengus ledui buvo pasipylusi avarijų virtinė. Dabar įvykių gerokai mažiau.
Tačiau viršininkas įsitikinęs, kad miestas galėtų būti geriau tvarkomas. Tai padėtų užtikrinti tiek pėsčiųjų, tiek vairuotojų saugumą. „Mane stebina, kai matau, kad vieni valo gatves, o kiti, nukasinėdami šaligatvį, sniegą ant tos pačios gatvės pila. Automobiliai gi sniego nevalgo, per jį važiuoti turi. Žmonės turėtų racionaliau įvertinti savo darbą ir poelgius“, – sakė A. Dumčius.
Pareigūnas prašo pėsčiųjų nevaikščioti gatvėmis, nes tai yra labai pavojinga. Nuo apsnigtų šaligatvių į gatvę nulipusiems žmonėms gal ir lengviau eiti, tačiau čia juos gali sužaloti pravažiuojantys automobiliai.
Lukas PILECKAS
Dar nėi vienais metais taip prastai nebuvo valomas sniegas. Šitaip sninga, niekas mieste komunalininku nedirba. Svieto pabaiga jau, kur tas meras žiūri?