Būti mokytoja Daiva PE TRAUSKAITĖ nesvajojo, todėl išsirinko ir įgijo visai kitą specialybę. Bet jau daugiau nei dvidešimt metų mokytojauja, ir jai patinka dirbti mokykloje, kurią pati baigė. Veda anglų kalbos pamokas, ruošia namų darbus (taip, taip!), savanoriauja universitete. O mintis pravėdina augindama gėles, rūpindamasi savo katėmis, džiaugdamasi atskrendančiais paukščiais ir į kiemą užeinančiomis stirnomis.
Ir namų darbai
Naujamiesčio progimnazijoje Daiva dirba kasdien, jos tvarkaraštis pilnas, tik su vienu kitu langeliu – anglų kalbos mokytojų krūviai dideli. Ir būna taip, pasakoja ji, kad šešios pamokos iš eilės, dar klasės valandėlė, dar posėdis koks, metodinė valanda, dar kas nors.
O ir tada dar ne viskas. Mokiniai gal galvoja, kad tik jiems namų darbai, o iš tiesų – ir mokytojams.
„Reikia apgalvoti, pasiplanuoti, pasiruošti kitos dienos pamokoms, ištaisyti mokinių rašto darbus – tenka padirbėti ir vakarais, ir savaitgaliais, visaip būna“, – šypsosi Daiva ir jokiu būdu nesiskundžia, kad tai vargina.
Ji mėgsta savo darbą, jai patinka būti mokytoja, netgi jei savo poreikiams ar pomėgiams kartkartėm tenka pasakyti: „Nėra kada, nėra kada.“
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba užsisakę elektroninę prenumeratą
Labai šauni ši mokytoja ir labai puikus žmogus. Teko gyvenime ją pažinti, nuoširdi, visada besišypsanti Daivutė, …….ne Daiva 🙂