Jurbarkiečiai džiugiai vylėsi, kad šią žiemą turės net dvi čiuožyklas. Tačiau netruko paaiškėti, kad kvietimas į vienos jų atidarymą atšauktas – čiuožykla nebus išlieta. Su dideliu klaustuku ir antrasis projektas, nes darbai atliekami mokantis iš savo klaidų, kurios kartais – sunkiai ištaisomos. p
Vėl nepavyko
Viltis, kad čiuožti ant ledo bus galima saugiai, blykstelėjo sausio 23-ąją. Tuomet Romualdo Marcinkaus stadione buvo pradėtas pilti vanduo, turėjęs virsti čiuožykla. Deja, pastangų nepakako ir čiuožyklos itin patogioje vietoje nebus.
„Susidarius nepalankioms oro sąlygoms ir pamačius, kad iš tiesų reikia daugiau padirbėti paruošiant pagrindą, teko planus atidėti. Aikštelėje yra nemažas nuolydis, todėl pilant vandenį, jis pralaužė iš sniego suformuotas užtvaras, nutekėjo ir nepavyko suformuoti“, – sakė Jurbarko r. kūno kultūros ir sporto centro direktorė Jolanta Kačerauskienė.
Čiuožyklą bandyta įrengti privačių žmonių iniciatyva. Šiai idėjai pritarusi įstaiga aikštelei skyrė savo teritoriją. Dalį čiuožyklai reikiamo vandens atvežė ugniagesiai, dalį – šalimais esanti įmonė „LT Forma“, tris kubus išliejo ir Kūno kultūros ir sporto centro darbuotojai.
„Pamatėme, kad reikia geriau padaryti namų darbus. Planuojame kitais metais daryti čiuožyklą. Paruošime projektą ir teiksime paraišką „VVG Nemunui“ ir galbūt gausime finansavimą. Jei norime viską padaryti gerai, reikėtų pirmiausia aikštelę iškloti trinkelėmis. Skaičiuojame, kad tai galėtų kainuoti iki 20 tūkst. eurų“, – sakė J. Kačerauskienė.
Parinko kitą vietą
Nepavykus įgyvendinti idėjos stadione, iniciatyvos ėmėsi miesto seniūnija. Seniūno Romualdo Kuro nurodymu bendrovės „Jurbarko komunalininkas“ darbuotojai suformavo užtvaras ir čiuožyklą pradėjo pilti dvaro parke prie Mituvos.
Tačiau atliekamus darbus jurbarkiečiai sukritikavo. Į redakciją paskambinusi moteris tikino esanti čiuožimo pačiūžomis entuziastė ir negalinti atsistebėti, kaip pilamas vanduo. Pasak jos, darbininkai vandenį pila stipria srove, o reikia lieti lėtai ir turėti kantrybės sluoksniuojant ledą.
Daro, kaip išmano
Miesto seniūno R. Kuro nuomonė kitokia: darbai atliekami taip, kaip seniūnija ir „Jurbarko komunalininkas“ mano esant geriausia.
„Kaip mokam, kaip galim, taip liejam, o jei kažkas nori kitaip – gali savo išsilieti. Galbūt trūksta patirties, bet tik darydami jos ir įgausime. Būtent todėl niekur ir neskelbėme nei kad čiuožykla bus, nei kada jos atidarymas. Jei pavyks, tada ir bus viskas“, – sakė R. Kuras.
Pasak seniūno, koją kiša prasidėjęs atšilimas – temperatūra dienomis svyruoja apie nulį. Tačiau kitą savaitę sinoptikai vėl žada rimtesnį šaltį. Jei taip nutiks, darbus turėtų pavykti pabaigti.
R. Kuras tikina, kad nepavykus įrengti čiuožyklos didelio nuostolio nebus. Išlaidų vandeniui, kurio reikia tikrai daug – nėra, nes šis siurbiamas iš Mituvos.
Čiuožia ant karjero
Kol mieste bandoma lieti čiuožyklas, jurbarkiečiai, kaip ir anksčiau čiuožia ant karjero ledo. Tačiau ši vieta toliau nuo miesto, be to, vandens telkinys gilus, todėl nėra labai saugu.
Pasak Jurbarko r. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, ugniagesiai mielai prisidėjo liejant abi čiuožyklas, nes svarbu čiuožti saugiai. „Kuo mažiau žmonių lips ant vandens telkinių ledo, tuo mažesnė galimybė, kad kažkas negero nutiks. Mūsų tikslas, kad gyventojai būtų kuo saugesni“, – tikino viršininkas.
Čiuožykla Jurbarke buvo įrengta 2014 m. prie savivaldybės. Kelių dešimčių kvadratinių metrų aikštelė itin džiugino vaikus. Nuo tada čiuožti jurbarkiečiai gali tik ant užšalusio karjero, užtvankos ar kitų vandens telkinių.
Kol Jurbarkas užsiima bandymais, kitoje Nemuno pusėje kiduliečiai krykštauja ant ledo. Čia kasmet įrengiama čiuožykla, kuri lankytojų sulaukia ne tik iš pačių Kidulių, Jurbarko, bet ir iš tolimesnių miestų.
Lukas PILECKAS
Kur tos ciuozyklos kur buvo prie savivaldybes pries keleta metu konstrukcijos-bortai,kas pradangino irengimas tada kainavo apie 7000 lt.