Smalininkų senjorų namai, kuriuose ramiai ir turiningai dienas leidžia senoliai iš visos Lietuvos, įkurti dar 2010 m. Viešajai įstaigai vadovaujantys Milda ir Darius Vasiliauskai, pasitelkę profesionalų kolektyvą, savo klientams kuria lengvą senatvę, o sukauptą patirtį naudoja plėsdami veiklą – siūlo legalų darbą slaugos srityje Vokietijoje.
Sukaupė patirties
Privatų senelių namų verslą pradėjo Mildos Lukoševičiūtės-Vasiliauskienės tėvai – Gintautas ir Edita Navickai, tačiau netrukus jį perdavė itin atsakingai ir darbščiai į senelių namų veiklą įsiliejusiai jaunai šeimai – Mildai ir Dariui. Verslo studijas baigę naujieji Smalininkų senjorų namų savininkai per keletą metų šią įstaigą pavertė jaukiais namais senoliams.
Senelių namuose gyvena 25 senjorai. Jais rūpinasi jaunas ir geranoriškas kolektyvas. Seneliai įstaigoje gauna įvairiapusę priežiūrą – turinčiaisiais sveikatos problemų pasirūpina slaugės, sveikesnieji dalyvauja įvairiuose renginiuose, sulaukia juos aplankančių vaikų, meno kolektyvų, čia švenčiamos visos šventės, o neseniai įstaiga įdiegė sveikatai palankaus maisto meniu.
2011 m. darbuotojų komandiravimo į Vokietiją veiklą taip pat pradėjo Mildos mama. Ji ieškojo šeimų, kurioms reikalingos senyvų žmonių slaugos paslaugos, vyrams dairydavosi darbo fabrikuose. Vėliau slaugių komandiravimo sritimi rūpinosi Mildos sesuo Aušra. Pernai M. Lukoševičiūtė-Vasiliauskienė nusprendė šią darbo sritį perimti į savo rankas ir skirti daugiau dėmesio moterų įdarbinimui Vokietijoje.
„Mes turime ilgametę darbo su seneliais patirtį. Iš arti matome visas iškylančias problemas, suprantame visą sudėtingą „virtuvę“, galime patarti priežiūros klausimais, suprantame ir palaikome darbuotojus, atliekančius šitą sunkų darbą“, – sako įstaigos direktorius D. Vasiliauskas. „Dažnai moterys nepasitiki firmomis, galvodamos, kad sėdintys kontorose apie jų darbą nieko nenusimano. Mes gyvename šiuo darbu, kasdien susiduriame su senolių poreikiais, todėl tai yra vienas didžiausių mūsų firmos privalumų“, – antrina M. Lukoševičiūtė-Vasiliauskienė.
Nauja sritis pareikalavo daug jėgų. Reikėjo perprasti visus procesus, teisinę bazę, klientų ir darbuotojų lūkesčius, atnaujinti ryšius su buvusiais partneriais ir susirasti naujų, ieškoti Vokietijoje šeimų, kurioms būtų reikalingos paslaugos, populiarinti jas užsienyje ir Lietuvoje. Per vienerius intensyvaus darbo metus pasiekta, kad šiuo metu Vokietijoje nuolat dirba apie 70 moterų, paslaugos teikiamos 50 šeimų.
Darbo vietų – daug
Jurbarkiečiai Vokietijoje turi gerų partnerių, kurie suranda darbo vietas, šeimų ieško ir patys verslininkai. „Dirbame visoje Vokietijoje, darbo vietų turime ir miestuose, ir kaimuose. Jei atsirastų poreikis iš kitų ES šalių, ne tik Vokietijos, teiktume savo paslaugas ir ten“, – tikina D. Vasiliauskas.
Pasak įstaigos direktoriaus, Vokietijoje yra labai didelė senyvo amžiaus žmonių prižiūrėtojų paklausa. Šalyje – daug pagyvenusių žmonių, o apgyvendinti juos senelių namuose – labai brangu.
Vokietijoje seneliai linkę savo dienas leisti namuose, šalia vaikų ir anūkų, todėl jiems labai patogu samdyti moterį, kuri prižiūrėtų žmogų jam įprastoje aplinkoje
Nors įdarbinimo firmoms keliami aukšti reikalavimai, VšĮ Smalininkų senjorų namai konkurentų netrūksta. „Norėdami legaliai įdarbinti žmones Europos Sąjungoje ir gauti užsienio tarnybų išduodamą A1 formą, turime teikti tokias pat paslaugas Lietuvoje. Ne paslaptis, kad į Vokietiją daug moterų važiuoja dirbti nelegaliai – šios srities juodoji rinka toje šalyje – viena didžiausių. Taip pat veikia įdarbinimo firmos – tarpininkės, kurios išsiuntusios dirbti žmogų, daugiau už nieką neatsako“, – įdarbinimo sistemą paaiškina D. Vasiliauskas.
Jurbarkiečiai jau tapo žinomi kaip patikima įstaiga, suteikianti darbuotojams visas garantijas. Apsisprendę ieškoti darbo Vokietijoje per VšĮ Smalininkų senjorų namai, jo gali tikėtis per pora savaičių, o dažnai ir greičiau.
Ne atostogos
Darbo su seneliais kartais dairosi ir vyrai, tačiau dažniausiai šį darbą dirba moterys. Amžius – įvairus, bet labiausiai laukiamos 25-65 metų darbuotojos.
„Įdarbindami žmogų mes tikimės atsakingumo, profesinės etikos. Ne kartą pasitaikė, kai darbuotoja pakilo ir nieko nesakiusi išvažiavo. Kai kurios taip įpratusios elgtis, kai dirbo nelegaliai. Reikia suprasti, kad pas mus žmogus įdarbinamas oficialiai ir jis privalo elgtis pagal darbo sutartį, laikytis tam tikrų įsipareigojimų“, – sako M. Lukoševičiūtė-Vasiliauskienė. Pasak jos, neretai partneriams Vokietijoje atrodo, kad moterys ieško ne darbo, o atostogų – joms reikia, kad darbas būtų nesunkus, geras internetas, daug laisvo laiko, nereikėtų keltis naktimis ir panašiai.
Būsimos darbuotojos turi žinoti, kokioje srityje teks dirbti, todėl jos turėtų suprasti senėjimo procesus, būti nuoširdžios, atjaučiančios, priimančios senjorus su visais jų charakterio ypatumais, įpročiais ir ligomis. Kai kurios šeimos pageidauja ir vairuotojo pažymėjimo.
„Sugriežtėjo kalbos reikalavimai. Anksčiau buvo galima išvažiuoti dirbti beveik nemokant vokiečių kalbos, dabar to padaryti nepavyks. Šeimos reikalauja vidutiniškų arba labai gerų kalbos žinių“, – tikina Milda. Senjorai ne tik patys nori bendrauti su juos prižiūrinčiomis moterimis, tačiau tokių žinių reikia ir prireikus iškviesti pagalbą arba susikalbant su atvykstančiais medikais, slaugos specialistais, artimaisiais.
Legalizuotis verta
Norinčiosios dirbti Vokietijoje turėtų susisiekti su įmonės darbuotojais skambučiu, žinute ar elektroniniu laišku. Vokiečių kalba užpildoma gyvenimo aprašymo forma. Vėliau patikrinamos vokiečių kalbos žinios. „Pirmiausiai išsiaiškiname, ko pageidauja darbuotojas, jo lūkesčius, o tik tada ieškome jam tinkančios darbo vietos“, – sako M. Lukoševičiūtė-Vasiliauskienė.
Moterys įdarbinamos Smalininkų senjorų namuose ir į Vokietiją vyksta kaip į komandiruotę. Atlyginimas priklauso nuo darbo vietos sudėtingumo, kalbos mokėjimo, patirties, kitų faktorių ir prasideda nuo 1300 Eur į rankas. Darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių – bazinės mėnesinės algos, siekiančios 521 Eur, nuo kurios mokami mokesčiai, ir komandiruotpinigių.
Darbuotojui nekainuoja nei kelionė į Vokietiją, nei apgyvendinimas ar maistas, nereikia mokėti jokių papildomų mokesčių. „Dirbant legaliai darbuotojui priklauso visos socialinės garantijos: kaupiasi stažas, apmokamos kasmetinės atostogos, susirgus – nedarbingumo išmoka iš darbdavio ir „Sodros“. Darbuotojams išduodamos Europos sveikatos kortelės, tad pirkti papildomų draudimų nebūtina“, – sako M. Lukoševičiūtė-Vasiliauskienė.
„Dirbti legaliai – visada apsimoka. Mūsų firmos atlyginimai gana aukšti ir konkurencingi lyginant su kitomis įmonėmis. Dirbant ne tik yra visos socialinės garantijos, tačiau netenka bijoti, kad Vokietijos tarnybos už nelegalų darbą gali deportuoti iš šalies, o tokį darbuotoją įdarbinusiai šeimai gresia didelės baudos“, – sako D. Vasiliauskas. Jis siūlo šiuo metu nelegaliai dirbančioms moterims legalizuotis. Tereikia pakalbėti su šeimomis, paaiškinti, kad už legalius darbuotojus jie gali dar susigrąžinti mokesčių ir neteks bijoti patikrinimų.
„Žinoma, turint legaliai dirbantį darbuotoją, mėnesio suma klientams Vokietijoje išauga. Didžiąją dalį kliento mokamos sumos sudaro atlygis darbuotojui, tačiau reikia nepamiršti, jog yra ir papildomi kaštai: privalome padengti mokesčius valstybei, atsiskaityti su partneriais, išmokėti darbuotojams sukauptus atostoginius, išlaikyti biuro darbuotojus ir panašiai“, – vardija M. Lukoševičiūtė-Vasiliauskienė.
Gera komanda – svarbu
Šiuo metu įdarbinimo Vokietijoje reikalais rūpinasi ne tik įstaigos savininkai, bet ir trys specialistės – Giedrė Kapturauskė, Ingrida Rukšnytė ir Rūta Venslovienė.
Giedrė ir Ingrida čia jau dirba beveik metus, todėl puikiai perprato darbo specifiką. I. Rukšnytė atsakinga už dokumentų ruošimą, sutartis, duomenų surinkimą. Ji tikina, kad darbo ieško moterims iš visos Lietuvos. „Turime moterų iš Vilniaus, Kauno, Plungės, daug darbuotojų – iš Šakių rajono. Važiuoja moterys ir iš kaimų, ir iš miestų. Ir specialybių – visokių.
Pasitaiko, kad pasiėmusios atostogų savo darbovietėse į Vokietiją keliems mėnesiams išsiruošia ir pedagogės, medikės, buhalterės“, – sako specialistė.
R. Venslovienė Smalininkuose įsidarbino prieš keletą mėnesių. Ji pati aštuonerius metus važinėjo dirbti į Vokietiją, pakeitė 11 šeimų, todėl turi labai daug patirties, be to puikiai kalba vokiškai. Tai praverčia bendraujant su partneriais Vokietijoje, klientų šeimomis. Rūta tikrina ir būsimų darbuotojų kalbos žinias.
G. Kapturauskė – ta darbuotoja, kuriai dažniausiai išsiverkia ir guodžiasi į Vokietiją išvažiavusios moterys. „Būna, kad atsitikus nenumatytai problemai arba šiaip pasijutusios blogai moterys skambina ir vakarais, ir savaitgaliais. Kalbu, guodžiu, visada bandau padėti“, – sako Giedrė.
„Jei klientas nesukalbamas, mes palaikysime savo darbuotoją ir greičiau atsisakysime kliento nei prarasime gerą darbuotoją“, – patikina ir M. Lukoševičiūtė-Vasiliauskienė.
Pasak G. Kapturauskės, tenka išklausyti visokiausių istorijų ir pageidavimų. Vienas įdomiausių, kai atėjusi darbo ieškoti moteris paprašė surasti tokį, kad galėtų susirasti vyrą ir užsitikrinti gerą gyvenimą. „Kiek žinau, vyro ji dar nerado. Tačiau tikrai nemažai moterų susikuria savo laimę Vokietijoje“, – juokiasi Giedrė, o Rūta moterims primena, kad pasikeitus įstatymams norint paveldėti vyro pensiją su juo reikia išgyventi nebe 4, o 10 metų.
VšĮ Smalininkų senjorų namai specialistai tikrai nepiršliauja, tačiau pasiūlyti darbo vietą Vokietijoje – visada pasirengę. „Kuo mažiau reikalavimų kelia darbuotojas, tuo darbą surasti lengviau ir greičiau, tačiau mums taip pat labai svarbu, kad darbuotojos jaustųsi gerai ir už jų tikrai nelengvą darbą būtų sąžiningai atlyginama“, – vienbalsiai tikina įmonės savininkai M. ir D. Vasiliauskai.
Milda ir Darius laužo mitus, kad Vokietijoje dirbti legaliai neapsimoka, o darbuotojai paliekami likimo valiai. „Mūsų credo – sąžiningumas. Nemokame dirbti atmestinai, mums rūpi ir mūsų seneliai, ir mūsų darbuotojai. Tokie jau mes“, – šypsosi jaunieji verslininkai.
Jūratė Stanaitienė
reklaminis straipsniukas, matyt norinciu dirbti trukumas