Sausio 29-ąją jurbarkiečius į susitikimą pakvietė policija. Bendruomenei ir partneriams pareigūnai pristatė situaciją rajone ir didžiausius iššūkius. Regione mažėjant nusikaltimų didžiausią pavojų gyventojams kelia smurtas artimoje aplinkoje bei vairuojantys stikliuko mėgėjai.
Statistika jurbarkiečius turėtų džiuginti – nusikaltimų ir pažeidimų mažėja, o jų ištyrimo procentas – gerokai didesnis nei šalies vidurkis. Pernai pareigūnams daugiausia teko tramdyti smurtautojus (27 proc. visų nusikaltimų), aiškintis vagystes (23 proc.), gaudyti girtus vairuotojus (16 proc.).
Pasak Jurbarko r. policijos komisariato viršininko Aivaro Dumčiaus, džiugina, kad pernai nebuvo nė vieno rezonansinio nusikaltimo, nesiautėjo organizuotos vagių gaujos, kurios švarindavo namus ir butus. Taip pat nepavogtas nė vienas automobilis.
Nepaisant to, netrūksta kitų skaudžių bėdų. Didžiausia jų – besaikis alkoholio vartojimas. Būtent svaigalų padauginę asmenys kelia konfliktus, o girti vairuotojai – skaudžiausias nelaimes.
Iššūkis – suspėti
Jurbarko policija prižiūri didžiausią teritoriją Marijampolės apskrityje – 1507 kv. kilometrų plotą, kuris ištįsęs palei Nemuną. Todėl viena sudėtingiausių užduočių – laiku suspėti į iškvietimus. Tai įmanoma tik tada, jei patruliuojantys ekipažai tinkamai išdėstyti.
Dienomis šį iššūkį įveikti lengviau – nuo 6 val. iki 24 val. rajone budi keturi ar penki ekipažai. Naktimis – ne mažiau dviejų.
„Kai kurie miesteliai ir kaimai nutolę didžiuliais atstumais. Tarkim, nuo Jurbarko iki Juodaičių yra šešiasdešimt kilometrų. Jei tektų važiuoti visą šį atstumą ir iškvietimas būtų A lygio, kai reikia suspėti per 12 minučių, tikrai nespėtume. Todėl ekipažai išdėstomi visame rajone taip, kad galėtų greitai sureaguoti“, – tikina A. Dumčius.
Statistika rodo, kad policijos sprendimai dėl ekipažų išdėstymo buvo teisingi. Pernai sulaukta 3232 iškvietimų, į didžiąją daugumą spėta nuvažiuoti laiku.
„Buvo 116 A lygio pranešimų, kai gyventojų gyvybei ir sveikatai buvo kilęs rimtas pavojus. Per dvylika minučių nespėjome tik į trylika tokių atvejų. Tačiau vidutinis reagavimo laikas į tokius įvykius buvo geresnis nei oficialus kriterijus – 7,42 minutės“, – džiaugėsi A. Dumčius.
Tinkamai pavyko reaguoti ir į B bei C lygio iškvietimus.
Viršininko žodžius patvirtino ir pristatyme dalyvavęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininko pavaduotojas Harimantas Poškevičius. Jo teigimu, užduotis laiku reaguoti į iškvietimus keliama visiems komisariatams. Tačiau AVPK vadovybė nesitikėjo, kad jurbarkiečiams pavyks kriterijus įgyvendinti.
„Užduotį kėlėme, tačiau manėme, kad sunkiai pavyks pagerinti buvusius rodiklius. Jei pavyks apskritai. Tačiau pavyko ir dėl to labai džiaugiamės. Pareigūnai yra šaunuoliai“, – sakė H. Poškevičius.
Ištiria daugiau
Pareigūnai ne tik skuba į iškvietimus. Nusikaltimai tiriami, o pažeidėjai – baudžiami. Statistika čia taip pat rodo geras tendencijas. Nusikaltimų mažėja nuo pat 2014-ųjų. Tuomet buvo registruota 765 nusikaltimai, o pareigūnai ištyrė 436, arba 57 proc. Pernai nusikalimų registruota gerokai mažiau – 427, ištirta 319, arba 74,7 proc.
„Mūsų ištyrimo vidurkis gerokai aukštesnis už šalies vidurkį, kuris yra 56 procentai. Ištiriame beveik dvidešimčia procentų daugiau“, – sakė A. Dumčius.
Kontroliuos griežtai
Nusikaltimų ūgtelėjimas buvo fiksuotas tik 2017-aisiais, kai už vairavimą girtam pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė. Tuomet pradėta 515 ikiteisminių tyrimų. Kitų nusikaltimų mažėja, o apsvaigusių kelių erelių sulaikyta 12 procentų daugiau nei užpernai.
Viršininkas taip pat pabrėžė, kad šiemet girtiems vairuotojams bus skiriama itin daug dėmesio. Tokių pažeidėjų kontrolei ne tik bus rengiama daugybė tikrinimo akcijų, bet girtuoklių gaudymas taps kiekvieno patrulio kasdienybe.
„Anksčiau stabdyti ir tikrinti vairuotojus buvo galima pasirinktinai. Galbūt kartais pareigūnai tiesiog patruliuodavo ir nieko nestabdydavo. Dabar kiekvienas iš dviejų patrulių turės per pamainą patikrinti bent po dvidešimt vairuotojų. Kontrolė tikrai bus daug griežtesnė“, – tikino A. Dumčius.
Pareigūnai daugiau dėmesio skirs ir piktybiniams kelių gaideliams. Policija turi nusižengti linkusių asmenų sąrašus. Jame ir jauni, ir vyresni vairuotojai. Tarp jų – nemažai ilgamečių pažeidėjų.
„Turime vieną čigoną, kuris gal septyniolika kartų baustas už važiavimą be teisių. Paskutinį kartą dar ir avariją padaręs pabėgo, bet buvo surastas. Tačiau piktybiniai važiavimo neturint tam teisės atvejai dažniausiai pasitaiko kaimuose. Mieste daugiau pakvailioti linkusio jaunimo“, – pasakojo A. Dumčius.
2018-aisiais, kaip ir 2017 m. rajone įvyko po 12 avarijų, per kurias nukentėjo žmonės. Nė per vieną eismo įvykį žuvusiųjų nebuvo. Užpernai nukentėjo 12 žmonių, o pernai – 18. Aštuonias avarijas sukėlė girti vairuotojai.
Skiriasi ir nukentėję mieste bei kaime. Mieste nukentėjo du pėstieji, kurie ėjo per pėsčiųjų perėjas, dviratininkas, motorolerio bei automobilio vairuotojai.
„Turime bėdų su miesto infrastruktūra. Perėjos reikalauja dėmesio ir sprendimų, kurie pagerintų saugumą. Pirmiausia – tinkamo apšvietimo, kuris perėjas išskirtų iš bendro gatvės apšvietimo“, – sakė A. Dumčius.
Rimta problema pareigūnas vadina ir greičio ribojimų nesilaikymą. Tai, kad jurbarkiečiai greičio pedalus maigo it pasiutę, rodo mobilių radarų fiksuoti pažeidimai. Pasak A. Dumčiaus, jei Jurbarke pastatomas automobilis su radaru, vos per porą valandų jis paprastai fiksuoja daugiau nei šimtą pažeidėjų.
Pernai iš viso buvo fiksuoti 2735 greičio viršijimo atvejai. Net dvylika jų – daugiau nei 50 kilometrų per valandą, negu leidžaima.
Išskyrė blogiečius
Pastaraisiais metais pareigūnai ėmėsi naujos taktikos – ne tik baudžia, bet ir stengiasi, kad nusikaltimai nevyktų. Būtent todėl buvo išskirtos daugiausia galvos skausmo keliančios vietos mieste ir rajone. Tai – Kauno g. 36 ir 32 namai, Lauko g. 17, Dariaus ir Girėno g. 47 bei Viešvilėje esantis pastatas Mokyklos g. 6.
„Dalis šiose vietose gyvenančių asmenų linkę į pažeidimus ir nusikaltimus, juos daro dažnai. Todėl buvo nuspręsta juos gerokai griežčiau kontroliuoti. Išskyrėme 33 į nusikaltimus linkusius asmenis. Su kiekvienu iš jų buvo kalbėtasis, tikrinta, kviesta į komisariatą“, – sakė A. Dumčius.
Iš viso pareigūnai šiems asmenims pritaikė 660 įvairių prevencinių priemonių. Tai davė rezultatą – skaičiai mažėjo.
„Dažnai tokie asmenys smurtauja artimoje aplinkoje. Nors paprastai tai nesunkūs sveikatos sutrikdymai, bauginimai, tačiau yra ir maždaug dešimt įvykių su rimtomis pasekmėmis. Ten žmonės švaistėsi peiliais, daužė stiklainius į galvas. Apie tai, kad paprastai abi pusės būna vartojusios alkoholio net kalbėti neverta“, – pasakojo A. Dumčius.
Akoholį pareigūnas vadina pagrindine smurto artimoje aplinkoje ir buitinių konfliktų priežastimi. Atvejai, kai smurtaujama blaiva galva – itin reti.
Bėdos su jaunimu
Pasak A. Dumčiaus, nemažai problemų kyla su jaunimo iki 16 metų kontrole. Nuo 2017-ųjų įsigaliojęs naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas beveik nepaliko jokių priemonių nubausti įstatymus pažeidžiančių paauglių.
„Realiai likusi tik prevencija. Mes ja užsiimame intensyviai – organizuojame stovyklas, kalbamės, šviečiame. Žinoma, gaudome tuos, kurie pažeidžia įstatymą. Apie tokius asmenis informuojama savivaldybė, kurios sudaryta komisija sprendžia, kokių priemonių imtis“, – sakė A. Dumčius.
Tačiau specialistų darbas su prasižengti ar į žalingus įpročius linkusiu jaunimu ne visada duoda rezultatų. Ypač tuomet, kai šeimose į vaikų polinkius žiūrima pro pirštus.
„Kad vaikų elgesys susijęs su aplinka šeimose – nėra jokių abejonių. Pavyzdys – mes gaudome rūkančius, ieškome išeičių, o tėvai jiems patys perka elektronines cigaretes“, – stebėjosi A. Dumčius.
Pareigūnas taip pat tikina, kad praėję metai išsiskyrė tuo, jog paaugliai piktnaudžiavo alkoholiu. Pasak A. Dumčiaus, policijai teko aiškintis Šimkaičių moksleivių istoriją, kai šie mokykloje įkliuvo girti. Tačiau panašių atvejų yra pasitaikę, o štai istorija su į komą nuo alkoholio panirusia dvylikamete sukrėtė ir ilgus metus policijoje dirbantį viršininką.
„Pirmą kartą taip nutiko, kad tokio amžiaus vaikas būtų šitaip apsinuodijęs alkoholiu. Turiu pasakyti, kad žiūrint bendrai, jaunimas ima vis labiau piktnaudžiauti alkoholiu“, – sakė A. Dumčius.
Bravorai vis dar rūksta
Kol vieni bando spręsti alkoholio sukeltas problemas, kiti verda naminukę. Pernai pareigūnai iš nelegalių bravorų konfiskavo 735 litrus degtinės ir 5,5 tonos brogos. Per pastaruosius ketverius metus konfiskuota 13,5 tonos svaigalų ir pradėti 77 ikiteisminiai tyrimai.
A. Dumčius tikino, kad kova su nelegalaus alkoholio varytojais duoda vaisių, tačiau procesas nėra toks greitas, kaip norėtųsi. Ne vieną naminukės gamintoją policija yra nubaudusi po keletą kartų, tačiau tėvų ir senelių verslą netrukus perima jų vaikai ir vaikaičiai.
„Pastebime, kad naminukės varymu užsiima karta po kartos. Tai ilgametes tradicijas turinti veikla. Daugiausia tokių pažeidėjų Seredžiaus, Juodaičių krašte“, – sakė pareigūnas.
Džiugina piliečiai
A. Dumčius taip pat džiaugiasi, kad su chuliganizmu, viešosios tvarkos drumstimu ir girtuokliais prie vairo visuomenė vis labiau nesitaiksto. Pamatę negerus dalykus žmonės griebia telefonus ir praneša policijai.
„Tikrai didelė dalis girtų vairuotojų buvo sulaikyta, kai apie juos pranešė žmonės. Tokios tendencijos džiugina, nes visuomenė darosi nepakanti pažeidėjams, žmonės vis dažniau praneša apie netvarką. Tik bendrai dirbdami galime padaryti taip, kad mūsų miestai, kaimai ir keliai būtų saugesni“, – sakė A. Dumčius.
Gerėjančius rezultatus Jurbarke įvertino ir policijos vadovybė. Dar prieš naujuosius metus A. Dumčius vyko į Vilnių, kur jo darbą vertino speciali komisija. Ji Jurbarko r. policijos komisariato viršininko kadenciją pratęsė dar penkeriems metams.
Lukas PILECKAS
O nuotraukoj pagrindiniai stikliuko megejai? Prosit!