Dirbtų trumpiau, uždirbtų tiek pat: gyventojai pasisako už 4 dienų darbo savaitę (2)

Du trečdaliai 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų norėtų, kad šalyje būtų įvesta keturių darbo dienų savaitė, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Tiesa, duguma jų sutiktų dirbti trumpiau tik tuo atveju, jei atlyginimas liktų toks pat. Vis dėlto dalis jų būtų pasirengę dirbti trumpiau net ir už mažesnį atlygį. 

LRT.lt kalbintų ekspertų tokie apklausos rezultatai nestebina. Jų manymu, svarbu, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir laiku, stengiamasi atsižvelgti į darbuotojų poreikius bei produktyvumą.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

Apklausa vyko 2025 metų kovo 8–24 dienomis. Apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 115 atrankos taškų. Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto, kai pasitikėjimo intervalas 95 proc.

Trijų dienų savaitgalis

Keturių darbo dienų savaitė – vis dažniau aptariama ir kai kur jau taikoma darbo organizavimo forma. Neretai manoma, kad trumpesnė darbo savaitė užtikrina ne tik didesnį darbuotojų produktyvumą, bet ir geresnę gyvenimo kokybę.

Darbas | BNS nuotr.

Lietuvoje ši praktika dar nėra plačiai paplitusi, tačiau tam tikros pažangos jau matyti. Valstybinėse įstaigose keturių darbo dienų savaitę gali pasirinkti tėvai, auginantys vaikus iki trejų metų. Be to, vis daugiau privačių įmonių pradeda taikyti šią darbo formą.

Vis dėlto svarbu paminėti, kad ne visose srityse toks modelis įmanomas. Tam tikri darbai, ypač susiję su nuolatiniu klientų aptarnavimu, gamyba ar sveikatos apsauga, dėl savo specifikos gali reikalauti darbo visomis savaitės dienomis.

Darbas, asociatyvi nuotr. | L. Balandžio / BNS nuotr.

Sutiktų net ir su mažesne alga

Kaip parodė LRT užsakymu atlikta apklausa, du trečdaliai (67 proc.) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų norėtų, kad šalyje būtų įvesta keturių darbo dienų savaitė. Iš jų 63 proc. palaikytų tokį siūlymą tik jei jų darbo užmokestis liktų nepakitęs. Likę 4 proc. sutiktų su tokia tvarka net tuo atveju, jei dėl to sumažėtų jų atlyginimas.

Tuo tarpu 15 proc. visų apklaustų suaugusių gyventojų nurodė nepritariantys keturių darbo dienų savaitei jokiu atveju. Beveik penktadalis (18 proc.) apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Darbuotojai | I. Gelūno / BNS nuotr.

Tiesa, šiuo metu dirbančių gyventojų atsakymai pasiskirstė kiek kitaip. Trys iš keturių (75 proc.) šiuo metu dirbančių respondentų norėtų, kad Lietuvoje būtų įvesta keturių darbo dienų savaitė, tačiau tik tuo atveju, jei jų atlyginimas liktų toks pat kaip dabar.

Vienas iš dvidešimties dirbančiųjų (5 proc.) būtų pasirengęs dirbti trumpiau net ir už mažesnį atlygį.

Tuo tarpu maždaug septintadalis (14 proc.) dirbančiųjų pasisako prieš trumpesnę darbo savaitę ir norėtų išlaikyti dabartinį penkių dienų darbo grafiką. 6 proc. apklaustųjų į šį klausimą neatsakė.

Darbas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Net jei dėl to sumažėtų gaunamas atlyginimas, 4 darbo dienų savaitės dažniau norėtų moterys (6 proc.) nei vyrai (3 proc.). Taip pat jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (8 proc.), vieniši gyventojai (8 proc.).

Dažniau nepritaria pensininkai

Atsakymą, kad norėtų 4 darbo dienų savaitės, jei atlyginimas liktų toks pat (63 proc.), dažniau rinkosi vyrai (66 proc.) nei moterys (59 proc.). Taip pat jaunimas iki 30 metų (78 proc.), respondentai su didžiausiomis (virš 2 000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (74 proc.), specialistai ir tarnautojai (77 proc.), darbininkai ir ūkininkai (76 proc.). Šį atsakymą taip pat rinkosi besimokantis jaunimas (74 proc.), asmenys, turintys vaikų iki 18 metų (75 proc.).

Gyventojai mieste | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Įdomu ir tai, kad 4 darbo dienų savaitei dažniau nepritaria pensinio amžiaus žmonės (23 proc.).

Trumpesnės darbo savaitės taip pat nenorėtų respondentai su aukštuoju išsilavinimu (27 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (20 proc.), kitų tautybių (ne lietuviai) gyventojai (22 proc.).

Planuoja grįžti prie 5 darbo dienų

Keturių darbo dienų savaitė kurį laiką buvo praktikuojama personalo atrankos kompanijoje „Alliance for Recruitment“. Vis dėlto čia ir vėl planuojama grįžti prie 5 darbo dienų savaitės.

Andrius Francas | D. Umbraso / LRT nuotr.

„Matome, kad nespėjame padaryti to, ką turime, jog klientai būtų patenkinti. Tai viena iš priežasčių, kodėl mums šiandien reikia dirbti daugiau. Buvo laikotarpių, kai galėjome su viskuo susitvarkyti per 4 dienas“, – LRT.lt pasakojo minėtos bendrovės partneris Andrius Francas.

Paklaustas, kaip į tai reaguoja darbuotojai, pašnekovas atsako – „pakankamai realistiškai“.

„Pastaruoju metu pas mus augo atlyginimai. Kompanijos, neturinčios galimybės padidinti atlyginimų, dažnai šį klausimą sprendžia suteikdamos daugiau laisvo laiko. <…> Mūsų poreikis – sudaryti darbuotojams geriausias sąlygas ir mes tai užtikriname. Atgal prašome to, ko šiandien iš mūsų prašo rinka“, – dėsto kompanijos atstovas.

Biuras | Israel Andrade / Unsplash nuotr.

Atsakydamas į klausimą, ar Lietuva, jo manymu, apskritai yra pasiruošusi keturių darbo dienų savaitei, A. Francas pabrėžia, kad tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Kaip jau minėjo pašnekovas, kai kurios įmonės neturi galimybės didinti atlyginimų, todėl tai kompensuoja trumpesne darbo savaite. Kitais atvejais – kai kuriose įmonėse pakanka dirbti mažiau, o rezultatai išlieka tokie patys.

Vis dėlto, pabrėžia A. Francas, Lietuva patiria didelį spaudimą tapti konkurencingesne pasaulyje. Tai reiškia, kad turi augti šalies produktyvumas.

Biuras | Luke Southern / Unsplash nuotr.

„Tam, kad būtume konkurencingi pasaulyje, turime labai daug investuoti į produktyvumą. Kol nesame jo padidinę naudodami dirbtinio intelekto įrankius ar procesus, tol, matyt, negalėsime to užtikrinti ilgalaikėje perspektyvoje. Žinoma, čia yra ir pačių įmonių politika, koks yra individualus jų požiūris, ko norima pasiekti, kokios yra strategijos, ar augimo, ar rinkos išlaikymo. <…>

Iš kitos pusės, jei nori kelti atlyginimus, turi uždirbti daugiau pinigų. Jeigu nori uždirbti daugiau pinigų, turi arba dirbti efektyviau, arba daugiau“, – savo mintimis dalijosi pašnekovas.

Verslo nuogąstavimus vadina krokodilo ašaromis

Keturių dienų darbo savaitės idėją Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) puoselėja ne vienus metus.

Šiemet darbuotojų atstovai darbdaviams pristatė „4 Day Week Global“ metodikas ir daugelyje šalių taikomas praktikas. Tiesa, laikinojo LPSK pirmininko Audriaus Gelžinio teigimu, kol kas įtikinti jungtis prie šios iniciatyvos Lietuvos darbdavių nepavyko.

Vis dėlto atliktos apklausos duomenys A. Gelžinį džiugina ir nestebina. „Mes teisingame kelyje. Pasiūlymas turėti daugiau laisvo nuo darbo laiko, kurį galima skirti šeimai, draugams, saviraiškai ir pan., daugeliui yra patrauklus“, – antrina darbuotojų atstovas.

Audrius Gelžinis | Asmeninio archyvo nuotr.

Tiesa, LPSK pirmininkui sukėlė nuostabą tai, kad 15 proc. apklaustųjų nepalaiko keturių dienų darbo savaitės idėjos. Pasak jo, neretai darbuotojai tokiam siūlymui nepritaria manydami, kad kartu sumažės ir jų darbo užmokestis. Vis dėlto profesinės sąjungos tokio klausimo nekeltų, jei tai reikštų mažesnį atlygį.

„Gali būti, kad tarp apklaustųjų buvo darbdavių arba žmonių, kuriems darbo laiko trukmė apskritai nėra svarbi“, – svarsto A. Gelžinis.

Apibendrindamas darbuotojų atstovas tvirtina, kad galimybė įvesti keturių darbo dienų savaitę yra visiškai reali.

Gyventojai mieste | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

„Verslininkų liejamos krokodilo ašaros dėl žlugsiančių verslų yra klasika dar nuo tų laikų, kai buvo kalbama apie vergijos arba vaikų darbo uždraudimą. Ne vieną kartą yra įrodyta, kad darbo našumas kyla, kai darbuotojai būna gerai pailsėję“, – pabrėžia A. Gelžinis.

Tiesa, prieš svarstant apie tokias pasaulines tendencijas atitinkančias iniciatyvas kaip „4 Day Week Global“, LPSK pirmininkas atkreipia dėmesį į opesnes problemas Lietuvoje. Jo teigimu, pirmiausia reikėtų atsisakyti suminės darbo laiko apskaitos arba iš esmės peržiūrėti jos reglamentavimą.

Darbas. Asociatyvi | Asociatyvi BNS nuotr.

„Taikant šią sistemą, darbuotojams lieka tik pasvajoti ne tik apie keturių, bet net ir apie penkių darbo dienų savaitę. Suminė darbo laiko apskaita yra tokia ydinga, kad žmonės neretai priversti dirbti iki 52 valandų per savaitę vietoj įprastų 40, o neretai net netenka galimybės gauti papildomą atlygį už viršvalandžius“, – pabrėžia A. Gelžinis.

Akcentuoja pokyčių poreikį

Apklausos atskleistas respondentų noras dirbant mažiau uždirbti tiek pat, Šiaulių banko vyr. ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės žodžiais, labai natūralus ir suprantamas. Tiesa, Lietuvai, jos manymu, reikėtų kelti tikslą dirbti ne sunkiai ir daug, bet išmintingai.

Indrė Genytė-Pikčienė | D. Umbraso / LRT nuotr.

„Vis dėlto, kad tai pasiektume, būtini didžiuliai pokyčiai: įmonių ir viešojo sektoriaus investicijos į technologinę pažangą, nuolatinis gyventojų mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas, kad robotizacijos ir dirbtinio intelekto eroje atrastų savo nišą“, – pažymi analitikė.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriuose jau dabar į darbo valandas ir laisvų dienų skaičių žvelgiama labai lanksčiai.

„Svarbu, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir laiku, stengiamasi atsižvelgti į darbuotojo poreikius ir produktyvumą. Yra įmonių, kurios neriboja atostogų dienų, daromi ir keturių darbo dienų eksperimentai.

Vis dėlto, vidutinės ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės veiklos Lietuvoje kol kas dominuoja, o jose sukuriama pridėtinė vertė tiesiogiai priklauso nuo išdirbto laiko“, – pastebi ekonomistė.

Darbas, asociatyvi nuotr. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Apibendrindama ji tvirtina, kad Lietuvos ekonomika keičiasi. Investicijos į automatizaciją, robotizaciją, dirbtinio intelekto sprendimus ilgainiui leis sumažinti priklausomybę nuo nekvalifikuoto darbo, o sukuriamo produkto sąsaja nuo išdirbtų valandų ar dienų nebus tokia vienkryptė, tad situacija keisis į gera.

Tiesa, pasak I. Genytės-Pikčienės, šiuo metu yra nemažai sričių, kuriose Lietuva konkuruoja ne tik su kitomis Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis, bet ir su kai kuriomis Tolimųjų Rytų šalimis. Pastarosiose laisvadienių skaičius gerokai mažesnis, o darbo valandos dažnai nėra fiksuojamos.

„Taigi, didindami laisvų dienų skaičių, sukurtume mažiau vertės, taptume mažiau produktyvūs ir mažiau konkurencingi. Išauga rizika, kad dėl tokio reguliavimo užsienio investuotojai, o gal net ir vietos verslai gali suskubti pasirinkti kitas šalis, kuriose darbo dienų savaitėje daugiau“, – sako mananti ekspertė.

Patrauklu perdegusiam žmogui

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva taip pat antrina, kad tokie apklausos rezultatai jos nestebina.

Elena Leontjeva | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

„Keturių dienų darbo savaitės pažadas yra labai patrauklus, ypač pavargusiam ar perdegusiam žmogui“, – sako ji.

Tačiau būtent čia, pasak jos, ir slypi didžiausia rizika. Žmonės, E. Leontjevos teigimu, viliojami pažadu, kuris atrodo geras tik iš pirmo žvilgsnio.

„Visi esame pervargę nuo neapibrėžtumo bei karo artumo, jau taip norėtųsi atsikvėpti ir gyventi lengviau. Keturių dienų savaitė atsiliepė į šį žmogaus ilgesį – daugiau ramybės, mažiau pastangų. Tad natūralu, kad apklausose žmonės pritaria gyvenimo palengvinimui – gal ne būtinai keturių dienų darbo savaitei kaip tokiai, o tam, kad su mažiau pastangų galėtų mėgautis didesne gerove.

Darbas, asociatyvi nuotr. | BNS nuotr.

Jeigu keturių dienų darbo savaitė reikštų mažesnį uždarbį – o tai yra vienintelis realistiškas šio pasiūlymo įgyvendinimo būdas – žmonės tam nepritartų. Vadinasi, iš esmės jie nepritaria trumpesnei savaitei, nes nenori sumažinti jau įprastos gerovės“, – komentuoja E. Leontjeva.

Realybėje, jos manymu, žmonės iš tiesų pritaria ne 4 dienų darbo savaitei, o prigimtiniam norui gyventi ramiau, lengviau, sukurti daugiau gėrybių per trumpesnį laiką.

Darbas, asociatyvi nuotr. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

„Su tuo noru viskas gerai – ieškokime būdų, kaip galima jį įgyvendinti atsakingai ir tvariai – ne kieno nors kito sąskaita. Tvari išeitis yra diegti technologinės pažangos vaisius, mažinti beprasmę biurokratiją, kuri iš tiesų mums visiems prideda papildomų nevaisingų darbo valandų ir dienų. Gal kurkime sąjūdį ir apvalome mūsų valstybę nuo biurokratinių labirintų, kurie sudegina mūsų laiką ir gerovę. Tuomet laimėsime visi“, – apibendrino E. Leontjeva.