Drąsūs ir iniciatyvūs verslo idėjų nepaleidžia (9)

Kalbėti apie verslo plėtrą Jurbarke – sudėtinga. Naujos įmonės kuriamos atsargiai, ir tos pačios – itin smulkios. Tačiau iniciatyvūs verslo idėjų nepaleidžia, o jas išlaikyti dažnam padeda projektai. Čia verslininkams nepamainomais talkininkais tampa darbo birža ir Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras.

Imasi projektų

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė apgailestaudama teigia, kad smulkios rajono įmonės siūloma ES parama verslui pasinaudoti negali. „Mes beveik neturime tokių įmonių, kurios pajėgtų įsisavinti didelę paramą, investuodamos ir nemažą savo lėšų dalį“, – sako G. Mačiulaitienė.

Tačiau verslūs žmonės nesėdi rankų sudėję, jų galvose amžinai sukasi įvairiausios mintys, o jas įgyvendinti šiandien daug galimybių siūlo darbo birža.

„Yra keletas programų, apie kurias nuolat informuojame mūsų verslininkus, padedame surasti variantus, kaip viena ar kita įmonė galėtų plėsti savo verslą ar imtis naujos veiklos.  Esame nuolatinių diskusijų su aktyviais įmonių savininkais procese, ir smagu, kad mūsų parengtiems projektams skiriama parama. Vadinasi, buvo gera verslo idėja ir atsakingai parengtas projektas“, – galimybes pasinaudoti įvairiomis  programomis vertina G. Mačiulaitienė.

Turizmo ir verslo informacijos centro   direktorė drąsiai teigia, kad darbo biržos finansuotų projektų nauda akivaizdi, o ja pasinaudoję verslininkai ne tik sėkmingai plečia savo įmones, bet ir sukuria naujų darbo vietų.

Kol dažnas bedarbis dejuoja negalįs rasti jokio darbo ir niekas jam nepadeda, seniai verslus sukūrę žmonės griebiasi naujų darbų, pastebi galimybes pasinaudoti valstybės parama, bet sunkiai randa darbuotojų į naujai įsteigtas darbo vietas.

Verslininkams į pagalbą ateina Lietuvos darbo birža, siūlanti įvairių programų verslui plėsti ir nedarbui mažinti.

Vakar vykusioje konferencijoje „Parama verslui – prielaida sėkmingai Jurbarko rajono plėtrai“ dalyvavusi Tauragės darbo biržos užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurgita Petraitienė pristatė vykdomas programas pradedantiems kurti verslą, įsteigiantiems darbo vietą sau ar plečiantiems verslą ir galintiems sulaukti svarios paramos įsigyjant reikalingą įrangą ar subsidijuojant darbo vietų kūrimą.

Ypatingas dėmesys skiriamas jauniems žmonėms, neįgaliųjų integravimui į darbo rinką, nemažai priemonių skiriama ir skatinti darbdavius kurti naujas darbo vietas.

Įsteigtą subsidijuojamą darbo vietą darbdavys privalo išlaikyti 3 metus, nuolatos teikti finansines ataskaitas. Kasmet darbo biržos atstovai tikrina, kaip vykdomos projektuose numatytos sąlygos, ar tikslingai naudojama įsigyta įranga. Jei darbdavys nesilaiko numatytų sutartyje reikalavimų, jam gali tekti paramą grąžinti.

Įvairios programos

Nors sąlygos gauti paramą nelengvos, darbdaviai naudojasi visomis galimybėmis ir rašo projektus.

Jurbarkiečiai dažniausiai teikia Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektus. Jie įgyvendinami savivaldybių teritorijose, kuriose bedarbių dalis projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje. Savivaldybių teritorijas, kuriose bus įgyvendinami VUI projektai, kasmet nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jurbarkas nuolat patenka tarp šių savivaldybių, nes nedarbas čia viršija šalies vidurkį.

VUI projekto maksimali suma negali viršyti 100 tūkst. Eur. Steigiamoms darbo vietoms keliami tam tikri reikalavimai: jos arba turi atitikti teritorinės darbo biržos patvirtintas, remiamas profesijas, arba atrankos paskelbimo dieną darbo biržoje registruotų bedarbių turimas kvalifikacijas, kompetencijas, darbo patirtį, arba reikalingą kompetenciją bedarbiai galės įgyti iki darbo vietos įsteigimo datos.

Pernai parama VUI projektams pasinaudojo šešios, 2014 metais – devynios, 2013 – šešios įmonės. Atitinkamai įkurta 17, 21 ir 18 darbo vietų.

VUI projektus įgyvendino ir seniūnijų gyventojams naujų darbo vietų įsteigė Viešvilėje veikianti medienos apdirbimo įmonė „Viešvė“, Eržvilke – „Autorovika“, kurios savininkas Arūnas Mekšriūnas plėsdamas automobilių remonto įmonę įdarbina jaunus žmones ir priima praktikantus – tai yra toliaregiškas verslininko žvilgsnis į ateitį.

Jurbarke projektus įgyvendino UAB „Eglėšakis“, gaminanti pintų karklų medelius, ir siuvimo įmonė UAB „Ogiseta“. Abiejų bendrovių visa produkcija iškeliauja į užsienio rinkas, tačiau projektų paramos lėšomis kuriamos naujos darbo vietos jurbarkiečiams ir rajono gyventojams.

Šia parama pasinaudojo UAB „Savas medis“, plėsdama biokuro gamybą, darbo vietas įsteigė „Manvesta“, „Scanprekyba“, „Spaisvilė“ ir kitos įmonės.

Jauni žmonės naudojasi galimybe gauti subsidiją savarankiškam užimtumui remti. Ji skiriama darbo biržoje registruotiems bedarbiams siekiant paremti darbo vietų steigimą sau ar kitiems bedarbiams įdarbinti.

Darbo biržoje registruotas asmuo turėdamas sumanymų gali gauti paramą įsisteigti darbo vietą labai mažoje įmonėje arba pradėdamas veiklą pagal verslo liudijimą. Paramą gali gauti darbingo amžiaus neįgalusis, darbingas asmuo iki 29 metų ar asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos.

Gautos lėšos gali būti naudojamos priemonėms įsigyti, patalpoms remontuoti, mokymams, reikalingiems įgyti kvalifikaciją. Subsidijuojant individualią veiklą pagal verslo liudijimą parama gali būti skiriama pajamų mokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms sumokėti.

Savarankiško užimtumo projektą sėkmingai įgyvendina jurbarkietė Ina Brazaitienė, įsteigusi mažąją bendriją „Edinas“, įsigijusi specializuotą automobilį ir Pamituvio gatvėje prekiaujanti greitu maistu – kebabais, koldūnais, gruzdintomis bulvytėmis, gėrimais.

Projektą rašė ir lėšų jau sulaukė kitas jaunas jurbarkiškis – Arnas Bastys. Vaikinas planuoja įsigyti įrangos miško darbams.

Paramą iš darbo biržos Savarankiško užimtumo rėmimo programos pradėti Jurbarke savo verslą yra gavusi ir Silvija Gubliauskaitė. Jau antrus metus ji dirba savo įsteigtoje „Silvijos masažo klinikoje“ P. Cvirkos gatvėje.

Darbo birža organizuoja ir darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimą registruotų darbo ieškančių neįgaliųjų neterminuotam įdarbinimui remti. Šia priemone gali pasinaudoti darbdaviai, kurių įmonės neskolingos valstybei, neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Be atokvėpio

Praėjusiais metais VUI projektą „UAB „Nigror“ plėtra, teikiant statybos ir žemės ūkio technikos paslaugas“ įvykdė šios įmonės savininkas Gintautas Šukauskas. Bendra projekto vertė buvo 29,7 tūkst. eurų, iš kurių 19 tūkst. Eur – gauta parama.

Jurbarko rajono gyventojai „Nigror“ žinojo, kaip bendrovę, prekiaujančią maisto produktais ir turinčią kavinę Pilies kaime. Savininkams pasidalijus verslą G. Šukauskui liko kavinė, kurioje daugiau laiko praleidžia jo žmona, o pats Gintautas turėjo ir kitą verslą – užsiėmė žemės kasimo darbais.

„Šitą darbą dirbu jau kelerius metus, turėjau technikos, bet ją reikėjo atnaujinti, tad pasinaudojau galimybe gauti paramą“, – sako G. Šukauskas.

Verslininkas dabar turi du ekskavatorius – ratinį ir vikšrinį, įdarbino du žmones ir nuomoja techniką kartu su operatoriais kasimo darbams. Bendrovė kasa tvenkinius, lygina sklypus, kasa žemę vandentiekio, kanalizacijos, elektros tiesimo darbams.

Darbas sezoninis, bet jo trūkumu verslininkas skųstis negali. Techniką samdo ir privatūs asmenys, ir įmonės. Pasirašius sutartį su viena stambiausių Jurbarke A. Žilinskio ir Ko UAB, dirbti tenka visoje Lietuvoje.

Nuo kavinės reikalų G. Šukauskas šiek tiek nutolo – dabar svarbiau darbas su technika. Sudėtinga rasti jos operatorių, o įdarbintiesiems trūksta įgūdžių, todėl neretai už vairo sėda ir pats Gintautas. Šiuo metu tenka važinėti dirbti į Nemakščius.

Šalia kasimo darbų G. Šukausko įmonė dar gabena techniką iš užsienio, ją remontuoja ir parduoda.

„Negali miegot, jei nėra kuo užsiimti“, – juokiasi G. Šukauskas, po sunkios darbo savaitės savaitgalius leisdamas vestuvėse, festivaliuose, jubiliejuose. Ne, jis ne švenčia, o dirba muzikantu. Grupėje „Trivašis“ grojančiam verslininkui darbų netrūksta ir savaitgaliais, ir per šventes.

Sėkmė – rizikuojantiems

Kęstutis Gegužis – UAB „Geliuksus“, kuriai priklauso puikiai jurbarkiečiams ir miesto svečiams žinomos kavinės „Liuksas“ ir „Karšuva“, savininkas. 15 metų maitinimo versle besisukantis vyras prieš 4-5 metus ėmėsi naujos veiklos – kirsti ir traukti mišką.

„Esu kaimo vaikis. Man gamta artima. O žiemą kavinėse darbo mažiau, tad reikėjo sugalvoti, ką veikti“, – šypsosi verslininkas, kurio kavinių virtuvėse gaminto maisto valgė dažnas jurbarkietis – jei ne kavinėje, tai užsisakę per šventes, vestuves kaimo sodybose, nes bendrovė užsiima ir išvežiojamąja maisto prekyba.

Apie miško darbus Kęstutis neturėjo jokio supratimo, tačiau nepabijojo bristi į nežinomus vandenis. Nusipirko technikos, o ką ir kaip daryti, patardavo girininkai. Taip ir išmoko.

„Vienam komplektui – traktoriui ir priekabai nupirkti reikia bent 70 tūkst. eurų. O kur dar lengvoji mašina miško darbininkams nuvykti į darbo vietą, įrankiai, rūbai“, – verslininkas skaičiuoja, kad verslui pradėti reikalingos didelės investicijos. Kodėl nepasinaudoti proga ir gauti paramą iš valstybės?

K. Gegužis jau turėjo patirties – buvo gavęs finansavimą įrengti „Karšuvos“ kavinę. Tada jis įsteigė 6 darbo vietas. Šį kartą pagal projektą „Miško ruošos darbų plėtra Jurbarko rajone“ įdarbino 4 žmones. Šių metų gale jau sueis 3 metai nuo projekto pradžios, iki kada buvo privalu išlaikyti sukurtas darbo vietas, bet verslininkas neketina atleisti žmonių, nes darbo yra.

Už gautą paramą K. Gegužis įsigijo priekabą, motorinį pjūklą, krūmapjovę, grąžtą. Sunkiau buvo rasti darbininkų. Jų ieškojo per darbo biržą, pažįstamus. Vienas žmogus važinėja iš Pagėgių savivladybės.

Nors Jurbarko rajone yra nemažai dirbančių miškuose net ir labai stambių įmonių, darbo užtenka visiems. Kęstutis dirba tik Jurbarko rajone. Dalyvauja kartą per metus rengiamuose Miškų urėdijos konkursuose ir beveik visada turi darbo keliose girininkijose.

K. Gegužio bendrovės darbuotojai kerta ir traukia mišką, vykdo miško atsodinimo darbus. Įmonę samdo ir privatūs asmenys.

„Dabar dirbame Jūravos, Mociškių, Veliuonos ir Panemunės girininkijose“, – darbų geografiją vardija verslininkas. Tuoj prasidės laikotarpis, kai perės paukščiai ir bus uždrausta kirsti miškus, negalima dirbti ir esant labai šlapiems keliams.

Kol darbai stovi, galima suremontuoti techniką. Kęstutis pagal profesiją – mechanikas, tad traktorius remontuoja pats.

„60 tūkst. tada dar litų šiai veiklai nėra dideli pinigai, bet vis šiokia tokia parama“, – sako verslininkas, mieliau dirbantis miške nei kavinėse, kuriose šeimininkauja žmona. Tačiau artimiausias naujas projektas susijęs su maitinimu. Gegužiai plečia „Liukso“ kavinę – dabar tvarko dokumentaciją, vėliau prasidės remonto darbai, po kurių kavinėje atsiras daug didesnės erdvės.

Kęstutis jurbarkiečiams žada naujovių, apie kurias dar nekalba. Žinant vyriškio verslumą ir energingumą galima tik numanyti, kad bendrovės verslas plėsis.

Paklausa didėja

Šiais metais baigiasi ir UAB „Jovaro langai“ vykdytas projektas, pagal kurį įmonėje buvo įdarbintas neįgalus asmuo. Tokį projektą bendrovės savininkas Algirdas Kuzminskas vykdo jau antrą kartą.

Darbo vietai įsteigti bendrovė gavo 30 tūkst. Lt, dar 15 tūkst. – darbdavio lėšos. Už visus pinigus nupirkti įrankiai modernioms langų gaminimo staklėms.

Nuo 1991 m. veikianti įmonė gamina medienos gaminius: langus, duris, laiptus, dailylentes. Pagal išsilavinimą agronomas A. Kuzminskas keičiantis santvarkoms ėmėsi širdžiai malonaus darbo – staliaus gaminių.

„Matyt, polinkį turėjau. Prosenelis buvo meistrų meistras“, – sako patinkantį darbą puikiai išmanantis vyras. Jam teko nemažai pačiam mokytis, kad galėtų apmokyti savo meistrus. Per bendrovės gyvavimo laikotarpį keitėsi technologijos, medžiagos, įranga – tik spėk mokytis.

Įmonėje dirba tik 4 žmonės, o užsakymų būna iš visų Lietuvos kampelių. Galėtų būti ir daugiau, suspėtų. Gaminti medinius langus – sudėtinga. Darbas atsakingas, reikia aukštos kvalifikacijos darbininkų. Tačiau po 10 ar 5 metų grįžtantys klientai įrodo – gaminiai buvo kokybiški.

„Norėtume specializuotis langų gamyboje. Medinis langas tampa paklausesnis. Žmonės grįžta prie natūralumo“, – teigia Algimantas, neslepiantis, kad tokie langai brangesni.

Pasak verslininko, viešėdamas Austrijoje per savaitę matė tik vieną plastikinį langą, ir tą patį – tvartelyje. Užsieniečiai jau seniai įvertino medinių langų pranašumą.

„Blogą medinių langų įvaizdį žmonės atsinešė iš sovietmečio. Tačiau dabartinės technologijos ir medžiagos leidžia šiuos langus pagaminti itin kokybiškus, ilgaamžius“, – sako A. Kuzminskas.

Žiemą gamyba sulėtėja, tačiau vasarą prasidėjus statyboms aišku, kad rudenį reikės ir durų, ir langų. Nesiplėsdama, bet stabiliai dirbanti UAB „Jovaro langai“ pasirengusi patenkinti klientų norus.

Jūratė Stanaitienė