Sausio 26 d. prie vienos miesto mokyklų du ketvirtokai sumušė klasiokę. Egzekucija įvykdyta stebint būriui kitų moksleivių, tyčiojantis iš aukos. Mergaitė kitą dieną atsidūrė Kauno klinikose, o medikai nustatė kūno sumušimus ir smegenų sutrenkimą.
Klasės draugę vaikai, mergaitės mamos teigimu, užkabino iškart po pamokų, apie 13.30 val. Su drauge ėjusią mergaitę berniukai parvertė ant ledo ir puolė mušti rankomis ir kojomis. Smulkaus sudėjimo mergaitė apsiginti nuo smurtautojų neturėjo jokių galimybių.
„Dukra ėjo pro berniukų būrį. Gal dešimt ar penkiolika ten tų vaikų buvo. Du klasiokai ją užpuolė, pargriovė ir sumušė. Visa tai įvyko stebint kitiems vaikams. Dar mušama mano dukra paskambino netoliese gyvenančiam pažįstamam, kuris telefonu girdėjo viską – muštynių garsus, kaip tyčiojamasi“, – pasakojo mama.
Pasak moters, galvą mergaitė skaudžiausiai susitrenkė būtent tada, kai buvo parversta. Kaip mamai pasakojo dukra, vienas berniukas griebė už kojų, kitas už pečių ir parbloškė ant žemės.
Pažeminta ir sumušta mergaitė grįžusi namo pasiskundė, kad jai svaigsta galva, ir nuėjo miegoti. Iki išnaktų dirbanti mama grįžusi iš darbo norėjo, kad sumuštas vaikas pailsėtų, todėl jos nebudino. „Ryte dukra pradėjo vemti, todėl iškart nuvažiavome į priėmimo skyrių. Ten medikai priėmė sprendimą vaiką vežti į Kauno klinikas. Mūsų neklausė, norime ar ne, sodino į greitąją ir išvežė“, – sakė moteris.
Kaune medikai diagnozavo sumušimus ir smegenų sutrenkimą. Ligoninės personalas apie įvykį pranešė policijai. „Medikams ir policijai neturiu jokių priekaištų. Tarnybos į mūsų nelaimę reagavo iškart ir tinkamai. Dabar tyrimą iš Kauno perims Jurbarko pareigūnai“, – kalbėjo moteris.
Užgauliojo ir anksčiau
Pasak sumuštos mergaitės mamos, dukra su minėtais berniukais problemų turėjo ir anksčiau. Tiesa, iki šiol jie egzekucijoms nesiryždavo. Savo neprielankumą klasiokei vaikai parodydavo užgauliodami ar apstumdydami.
„Ne pirmas kartas čia. Anksčiau dukra skųsdavosi, kad tie du berniukai ją užkabinėja. Tačiau niekas nesitikėjo, kad viskas pavirs į tokį žiaurumą. Tie vaikai, kiek žinau, ne vien mano dukrą skriaudžia. Jie nuolat tyčiojasi iš kitų vaikų“, – sakė mama.
Vienas užpuolikų, nukentėjusios mergaitės šeimai žinomas ir dėl to, kad ne kartą gatvėje yra užgauliojęs vyresnę, dabar jau pilnametę, dukrą. „Vyresnė dukra laukiasi. Tai vienas iš tų vaikų neseniai ją tiesiog gatvėje iškeikė, apšaukė kale, kekše, išsivaipė“, – tikino jurbarkietė.
Tiria policija
Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius patvirtino, kad dėl muštynių pradėtas tyrimas. Tačiau detalių kol kas komentuoti negalėjo – pareigūnai laukia, kol kolegos iš Kauno persiųs surinktą medžiagą.
Toks atvejis ne vienintelis. Panašių mažamečių vaikų siautėjimų pareigūnai yra registravę ir anksčiau. Tačiau A. Dumčius pripažįsta, nors įstatymas numato, kad baudžiami turi būti tuo metu už vaiko priežiūrą atsakingi asmenys, baudos problemos neišsprendžia.
Patiems vaikams atsakomybė taikoma tik nuo 16 metų, o dėl tam tikrų labai sunkių nusikaltimų – nuo 14 metų.
„Dabartinė smurto padėtis susidarė ne per metus ar dvejus. Pati sistema neveikia, jos paprasčiausiai nėra. Pirmiausia reikėtų kalbėti apie vaikų užimtumą, draugiškos aplinkos kūrimą. Tuo pačiu privalo dirbti visos institucijos, pirmiausia – vaikų teisės. Dabar, jei yra negera situacija, policija ieško, kur vaikus padėti, ieškomi giminaičiai, dar kažkas. Vaikas turėtų būti paimamas, nugabenamas į tam tikrą centrą, kur dirbtų kvalifikuoti darbuotojai. Lygiagrečiai turėtų būti dirbama, kad vaikas būtų grąžintas jau į saugią aplinką“, – sakė A. Dumčius.
Viršininkas tikisi, kad valstybiniu lygiu bus sukurta vaikų apsaugos sistema, kuri iš tiesų veiks. Iki šiol daug funkcijų buvo patikėta savivaldybėms, kurios su šia užduotimi tiesiog nesusitvarkė.
„Reikia suprasti, kad sistema nepadės, jei šeimose bus prasta padėtis. Vaikai elgesio modelius, supratimą, kas gerai, o kas ne, atsineša iš šeimų. Todėl tėvų atsakomybė čia didžiulė. Tačiau esame turėję atvejų, kai gerų šeimų vaikai pridaro problemų. Todėl raginu tėvus stebėti savo atžalas ir ypač atkreipti dėmesį, su kuo vaikai bendrauja“, – įsitikinęs pareigūnas.
Būtina tėvų reakcija
Mokyklos, kurios mokiniai įsivėlė į konfliktą, socialinė pedagogė pirmadienį įvykio detalių dar nežinojo. Nukentėjusios mergaitės mama nebuvo spėjusi apsilankyti mokykloje. Tačiau pedagogė tikino, kad vaikų konfliktas būtinai sulauks tinkamo dėmesio.
„Keista, kad į mus dar nesikreipė mergaitės mama. Visada tėvus perspėjame, kad kilus bet kokiai problemai kreiptųsi ir kartu ją spręstume. Net jei kažkas įvyksta po pamokų, visada prašome, kad iškart būtų informuota mokykla“, – sakė mokytoja.
Pedagogė tvirtina, kad mokykla dar 2010 m. dalyvavo bandomojoje kovos su patyčiomis programoje „Saugi mokykla“. Nors pati programa nebevyksta, mokykla nusprendė išbandytu keliu eiti toliau.
„Yra reagavimo į patyčias tvarka, kuri nuolat pritaikoma tiek prie aktualijų, tiek prie besikeičiančių įstatymų. Yra poveikio priemonės, kurios taikomos netinkamai besielgiantiems mokiniams. Yra mokinio elgesio taisyklės. Jei kažkas atsitinka, į tai reaguoja ne tik administracija, bet ir mokytojai, pagalbinis personalas. Reaguoti turi kiekvienas. Vaikai yra stebimi, žiūrima, kaip jie toliau elgiasi. Jei yra būtinybė, informuojamos kitos tarnybos – vaikų teisės, policija“, – sakė socialinė pedagogė.
Moteris tikina, kad nepraleidžiamas nė vienas netinkamo elgesio atvejis. Specialistai dirba ne tik su įvairaus amžiaus moksleivių grupėmis, bet ir su jų tėvais.
„Psichologė veda tėvams mokymus, integruojami socialiniai ir kiti įgūdžiai. Yra tėvų, kurie į mūsų pastabas reaguoja, mamos atsiunčia tėčius į paskaitas. Yra tokių, kurie laikosi kitokio požiūrio, mano, kad patys užaugo gaudami į kailį, tai ir jų vaikai gali taip augti“, – pasakojo pedagogė.
Specialistė atvira – labai dažnai nesunku atskirti, kurių vaikų namuose galimai smurtaujama, auklėjimui naudojamos fizinės bausmės, o kurių – ne. „Šimtu procentų nepasakysi, bet tikrai skiriasi vaikų elgesys. Jie bailesni, nedrąsesni. Pasakai, kad praneši tėvams – verkia, bijo. Jaučiasi ir iš to, kaip tėvai atėję bendrauja. Jei tai vyksta agresyviai, pakeltu balso tonu, galima įtarti, kad ir namuose tas pats“, – sakė moteris.
Pasak socialinės pedagogės, sėkmingai auklėti vaikus galima tik tuomet, kai veikia visos trikampio dalys – vaikai, tėvai ir ugdymo įstaiga. Jei kuri nors viena dalis auklėjimo procese nedalyvauja, likusios dvi viena kitai daryti įtakos beveik negali.
„Viena mokykla vaikų elgesio nepakeis. Tam būtinas ir tėvų įsikišimas. Tačiau kai kurie tėvai nenori keistis. Tikrai yra buvę, kai ateina kartą į paskaitą, o tada numoja ranka ir daugiau nepasirodo. Nesunku suprasti, kad tuomet vaikas lieka su buvusiomis problemomis“, – kalbėjo pedagogė.
Padėtis nebloga
Jurbarko r. savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė tikina kol kas negirdėjusi apie muštynes mokykloje. Tačiau pabrėžia, kad tarpusavio smurtas sudaro tik nedidelę dalį smurto, kurį patiria vaikai.
„Dažniausiai vaikai nukenčia dėl smurto artimoje aplinkoje. Nors tai ir nebūna fizinis smurtas prieš juos, jie tiesiog mato smurtą. Tikrai atsakingai galiu pasakyti, kad smarkiai fiziškai nuo suaugusiųjų nukentėjusių vaikų mūsų rajone pernai nebuvo“, – tvirtino L. Gardauskienė.
Pasak vedėjos, kiekvienu atveju kai prieš vaiką smurtaujama, ieškoma išeities, kaip užtikrinti tiek jo paties saugumą, tiek saugią aplinką. Tačiau darbą labai apsunkina vykdoma reforma, kai naikinami vaikų namai, o sistemos pagrindu turi tapti globėjai.
„Būna, kad po smurto iš šeimos paimami smurtautojai, būna, kad vaikai. Tačiau bėda, kad vaikų nėra kur išvežti. Tam turėtų veikti specialiai apmokytų globėjų sistema, tačiau rajone šiuo metu tokių žmonių tiesiog nėra“, – tvirtino L. Gardauskienė.
Nesijaučia saugūs
Jurbarko švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Nijolė Janonytė tvirtina, kad saugumo jausmas – viena iš pagrindinių sąlygų normaliai vaiko asmenybės raidai. Tačiau smurto prieš vaikus situacija šalyje labai prasta.
„Lietuva yra viena iš Europos valstybių, pasižyminčių aukštais smurto rodikliais. Palyginti su kitomis valstybėmis, čia žymiai daugiau vaikų jaučiasi nesaugūs ir nelaimingi. Vien 2016 metais užregistruota apie 2000 smurto prieš vaikus atvejų, jau nekalbant apie vaikų gyvybes nusinešančias tragedijas, nuolat šiurpinančias žmones. Tačiau oficialioji statistika toli gražu neatspindi realios smurtavimo prieš vaikus padėties, nes didžioji dalis atvejų neužfiksuojami“, – teigė psichologė.
Pasak N. Janonytės, mokykloje nesijaučia saugūs 22 procentai moksleivių, dažniausiai – dėl kitų mokinių smurto.
„Pagrindinės moksleivių smurto priežastys yra noras pabrėžti, kad esi stipresnis už kitus, labiau vertinamas, siekis užsitikrinti padėtį mokinių hierarchijoje. Dažnai smurtą ir agresiją lemia draugų įtaka, savisaugos instinktai, noras nepasirodyti nevykėliu, o neretai smurtas yra kaip problemų sprendimo būdas. Deja, įvertinti smurto mastą mokykloje nėra paprasta, nes sąvoką „smurtas“ mokiniai, tėvai, pedagogai supranta nevienodai. Pavyzdžiui, mokiniai smurtą dažniausiai apibūdina kaip kaulų sulaužymą, dantų išmušimą, sužalojimus, „kai teka kraujas“, ir pan., o apsistumdymų, gąsdinimų, vertimo ką nors daryti prieš savo valią daugelis nelaiko smurtiniais veiksmais. Fizinių bausmių už netinkamą elgesį mokykloje tėvai neretai taip pat nelaiko smurtinėmis ir netgi skatina pedagogus jas taikyti“, – pasakojo moteris.
Smurto išmokstama
Psichologė taip pat tikina, kad smurtas neatsiranda iš niekur, skriausti išmokstama. Todėl vaikų smurtavimo priežasčių pirmiausia reikėtų ieškoti šeimose. Dažnai smurtas keliauja per kartas: seneliai baudė tėvus, tėvai – vaikus, o šie, matydami smurtą šeimoje ir patys jį patirdami iš pačių artimiausių žmonių, priima tai kaip teigiamą ir galimą, netgi savaime suprantamą, reikiamą dalyką. Smurto vaikai gali išmokti ir iš savo aplinkoje matomų pavyzdžių
„Kiekvienas iš mūsų gali padėti apsaugoti vaikus nuo smurto suteikdamas jiems kuo daugiau informacijos apie prievartą ir prievartautojus, mokydamas, kaip jie patys galėtų apsisaugoti nuo smurtautojų, padrąsindamas juos, kad nebijotų pasipasakoti apie kiekvieną smurto atvejį suaugusiam žmogui, kuriuo pasitiki, apie kiekvieną įtartiną atvejį pranešdamas institucijoms ar asmenims, kurie rūpinasi vaikų teisių gynimu. Tai sumažintų vaikus žalojančio elgesio tikimybę, sustiprintų jų bei jų šeimos sveikatą ir gerovę. Tiek suaugęs žmogus, tiek vaikas turi teisę gyventi visuomenėje be prievartos ir pažeminimo“, – įsitikinusi N. Janonytė.
Lukas PILECKAS
Labai gaila, kad net mano krašte taip vyksta. Jokios tolerancijos lietuvoje, valdžia daug dalykų neapibrėžia ir bijo priimti sprendimus dėl kurių kenčia vaikai.