„Erasmus+“ galimybės – gimnazistai „pačiupinėjo“ Rumuniją

Spalio 20–24 d. Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokiniai ir mokytojai dalyvavo „Erasmus+“ projekto veiklose Rumunijoje. Vizitas vyko Tulčos miesto mokykloje. Viešnagės metu buvo kalbama apie lyderystės ugdymą per STEAM veiklas, o gimnazija šįkart gilinosi į bendrą lyderystę ir  dalijimąsi ją.

Lyderystės pamoka

Į kelionę  išsiruošė 12 gimnazistų, priklausančių Mokinių tarybai, ir I–II klasių seniūnų atstovai  bei 5 STEAM dalykų – chemijos, fizikos, informacinių technologijų, matematikos ir anglų kalbos mokytojai. 

Pasak mokytojos Daivos Karčiauskienės, šis projektas yra gimnazijos jau akredituotos „Erasmus+“ veiklos tąsa. „Gimnazija gavo „Erasmus+“ akreditaciją, o  tai reiškia, kad galime patys rinktis, kur norime vykti ir kokias sritis tobulinti. Mūsų paraiška buvo orientuota į lyderystės ugdymą, todėl natūralu, kad išvyko aktyviausi mokiniai – seniūnai ir Mokinių tarybos nariai“, – sako mokytoja.

Mokytojų tikslas buvo stebėti kolegų darbą,  mokinių – domėtis, kaip veikia mokinių tarybos ir lyderystės projektai kitose šalyse. „Šį kartą rinkomės kryptį, kuri nėra turistinė. Ne Italija ar Portugalija, o Rumunija – šalis, į kurią dažnai niekas net nepagalvotų vykti. Ir viskas pranoko lūkesčius: žmonių šiluma, mokyklos aplinka, mokymo metodai – viskas paliko labai gerą įspūdį“, – aiškino D. Karčiauskienė.

Be skambučių ir pažymiai už elgesį

Rumunijos licėjuje, kuriame lankėsi gimnazistai, mokosi tik aukštus balus gaunantys mokiniai – ten vyksta konkursinis priėmimas, todėl įstoja tik dešimtukais besimokantys jaunuoliai.

„Mokymosi lygis aukštas. Tai, ką mūsų devintokai mokosi informatikos ar fizikos pamokose, ten dėstoma jau septintoje klasėje“, – pasakojo gimnazijos matematikos mokytoja Asta Zikienė.

Dar vienu skirtumu pokalbio  metu buvo įvardytas skambutis, kviečiantis į pamokas ar pertraukas – jo tiesiog nėra. „Rumunijos mokyklose skambučių nėra – pamokos prasideda tiksliai nurodytu laiku, o koridoriuose kabo laikrodžiai. Pamoka trunka 50 minučių“, – pasakojo projekto dalyviai.

Skiriasi ir mokinių vertinimo sistema. Rumunijoje vertinamos ne tik mokinių žinios, bet ir elgesys. Mokytojai vietoj pastabų, pažymius žymi elektroniniame dienyne paspausdami varnelę.

Kalbant apie panašumus, buvo įvardytas privalomas uniformų dėvėjimas, tačiau panašiai kaip ir pas mus, šios taisyklės laikomasi tik žemesnėse klasėse.

Rumunijos mokytojai, pasak projekto dalyvės Gabijos Rukšnytės, labai šilti ir atviri. „Jie tokie pat geranoriški, kaip ir mūsų gimnazijoje. Mokiniai dalyvauja projektuose, tarybose, bendruomeninėse veiklose. Bet žmonės ten – atviresni. Pabendrauji kelias minutes ir jau tampi draugais“, – sakė Gabija.

Lyderystės ugdymas vyko per praktines STEAM veiklas. „Buvo daug praktikos – ir gamtoje, ir klasėse. Kiekvieną vakarą aptardavome dienos įspūdžius, reflektuodavome. Tai nebuvo vien pramoga – veiklos turėjo aiškius tikslus ir uždavinius“, – pasakojo mokytoja D. Karčiauskienė.

Kitaip nei namie

Prie Dunojaus deltų įsikūręs Tulča miestas, kuriame gyvena apie 60 tūkst. gyventojų,  jaunimą pasitiko gerais orais ir šiltu bendravimu, tačiau pastebimų skirtumų gausu. „Nors šalis Europos Sąjungos narė, pagal infrastruktūrą jie nuo mūsų atsilieka maždaug 15 metų. Nedaug renovuotų namų, šaligatviai nelygūs, retai kur galima išvysti apšviestų gatvių“, – įspūdžiais dalijosi kelionės dalyviai.

Kelionėje patirtas emocijos ir iš jos parsivežti įspūdžiai stiprūs.  Rimgailę Pečkaitytę labiausiai sužavėjo žmonių šiltumas. „Atrodė, net nepažįsti žmogaus, o jis rūpinasi, kad viskas būtų gerai. Gyvenau labai šiltoje šeimoje. Kai reikėjo išsiskirti – verkėm“, – pasakojo Rimgailė.

Augustė Marazaitė pirmąją pažintį su rumunų šeima, kurioje buvo apsigyvenusi, prisimena su   baimės akimirkomis. „Kai atvykome, laukė būrys žmonių. Iš pradžių pasidarė baisoka – juk visai nepažįstami! Bet mergina, pas kurią gyvenau, pribėgo su šypsena: „Labas!“ – ir viskas pasidarė paprasta ir jauku. Tą vakarą vakarieniavome su šeima, kalbėjome apie kultūrą, jie labai domėjosi Lietuva“, – pasakojo Augustė.

Gustei Gudžiūnaitei labiausiai įsiminė rumunų vaišingumas. „Atrodė, kad jie visada valgo! Pirmą vakarienę gavau iš trijų patiekalų – sriubos, antro ir deserto. Ryte dar pasiūlė sočius pusryčius, bet jau nebegalėjau tiek valgyti“, – juokėsi mergina.

G. Rukšnytę labiausiai stebino rumunų jaunimo aiškumas dėl savo ateities pasirinkimo. „Kai susitikome pirmuosiuose bendruose užsiėmimuose, prisistatėme, pasakojome apie savo svajones. O jie jau tiksliai žinojo, kuo bus – iš 25 mokinių dvidešimt sakė būsiantys gydytojais, keturi psichologais! Juokavau, kad iš tos klasės užtektų gydytojų visai Jurbarko ligoninei“, – šypsojosi Gabija.

Investicija į ateitį

Per vienus mokslo metus į „Erasmus+“ projekto kelionę galima išvykti tik  kartą. „Mūsų gimnazijoje mokosi beveik penki šimtai mokinių, tad tokia galimybė – itin vertinga. Šiemet nusprendėme ją suteikti jaunesniems gimnazistams – tai investicija į ateitį, nes jie augs, stiprės lyderiai, kurie grąžins mokyklai patirtį ir žinias“, – pabrėžė D. Karčiauskienė.

 „Tokie mokiniai dažniausiai imasi iniciatyvos ir prisideda prie svarbiausių mokyklos veiklų“, – sakė pedagogai. Nors rumunų mokiniai tikriausiai neatvyks atsakomojo vizito į Lietuvą – programos taisyklės leidžia patiems rinktis kryptis – abiejų šalių jaunuoliai išsiskyrė nusiteikę palaikyti ryšį.

„Erasmus+ – ne tik kelionė ar projektas. Tai žmonės, patirtys ir žinojimas, kad Europa – didelė šeima“, – apibendrino mokytoja D. Karčiauskienė.

Janina Sabataitienė