Eržvilke saugomą reaktyvinį lenktynių monstrą galima vadinti greičiausiu šioje Baltijos pakrantėje. „Jet car“ vadinamas automobilis į rajoną atkeliavo kartu su čia gyventi atsikėlusiu žinomu traukos lenktynių organizatoriumi ir dalyviu Andriumi Tikniumi.
Vyras Eržvilke įkūrė dirbtuves, kuriose taiso ir tobulina lenktyninių automobilių variklius, greičių dėžes ir kitus agregatus.
Atsikraustė su šeima
„Visas nesąmones vyrai daro per žmonas“, – atsakydamas į klausimą, kaip atsidūrė Eržvilko krašte, juokauja A. Tiknius.
Į vieną seniūnijos kaimų gyventi iš Klaipėdos jie persikėlė prieš metus. Tačiau dirbtuves Eržvilke Andrius įkūrė tik prieš porą mėnesių. Anksčiau važinėjo dirbti į uostamiestį, bet galiausiai suprato, kad kasdien įveikiami kilometrai atima daug laiko, o ir būti arčiau šeimos – gerokai smagiau.
Nors 45-erių A. Tiknius pagal profesiją yra virėjas, septynerius metus dirbęs įvairiuose Europos viešbučiuose bei restoranuose, šiandien jis šeimininkauja visai kitokioje virtuvėje – automechanikos. „Ieškojau, kur įsikurti. Nustebau, tačiau čia net galėjau rinktis, kur kurti dirbtuves. Pasirinkau nuomotis pastatą iš seniūnijos, taip stabiliau nei iš privatininkų“, – sakė vyras.
Pačiame miestelio centre atsirado dirbtuvės su itin įdomia technika – ne vieną greičio rekordą Baltijos šalyse ir Lenkijoje sudaužiusiu reaktyviniu automobiliu bei vienu greičiausių traukos lenktynių automobilių šalyje – „Toyota Supra“. Tiesa, iš pastarosios originalo likusios tik kai kurios kėbulo dalys.
A. Tiknius šypsosi, kad sportiniai automobiliai jį tiesiog persekioja. Kur važiuoja jis, ten iš paskos atkeliauja ir technika. „Juos sulaužo, aš sutaisau. Vėl sulaužo, aš vėl sutaisau“, – apie savo darbą pasakoja vyras.
Ruošia lenktyninius automobilius
Andrius – puikiai automobilių pasaulyje žinoma asmenybė, vienas traukos lenktynių pradininkų šalyje, Lietuvos automobilių sporto federacijos drago komiteto narys, Techninių reikalavimų komiteto bei Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) drago komiteto narys. Taip pat – žinomas sportinės technikos mechanikas ir konstruktorius.
„Aš užsiimu varikliais ir greičių dėžėmis, kitais agregatais. Dažnai tai būna pusės amžiaus ar senesni mazgai. Juos restauruoju, perdarau, pritaikau“, – sakė A. Tiknius.
Į vyro darbus eržvilkiškiai pirmą kartą laisvai galėjo pažvelgti jam įsikūrus miestelyje. Per kalėdinės eglutės įžiebimo šventę dirbtuvėse buvo surengta atvirų durų diena. Tuomet visi galėjo čia užeiti ir apžiūrėti techniką, pasidomėti automobiliais ir A. Tikniaus darbu.
„Buvo, kam tikrai įdomu. Buvo ir kas greičiausiai nelabai suprato. Tai normalu. Jei aš nueičiau į mezgimo būrelio atvirų durų dieną, turbūt stovėčiau ir nieko neklausinėčiau, nes nieko nesuprasčiau“, – juokėsi vyras.
Daugiausia emocijų eržvilkiškiams sukėlė dirbtuvėse saugomas reaktyvinis automobilis, kurį jo konstruktorius vadina „Jet car“.
Pasakodamas greičio monstro atsiradimo istoriją Andrius tikina, kad traukos lenktynių pasaulyje kasdienių superautomobilių pasiekiami greičiai yra beviltiškai maži. Lenktynininkų nebetenkina nei „Ferrari“, nei „Porche“, nei sportinių motociklų greičiai, nes traukos lenktynėse net 300 kilometrų greitis – per mažas.
„Aš pats esu kilęs iš Kėdainių, kur yra įvairioms lenktynėms naudojamas aerodromas. Ten su bendraminčiais ir rengėme įvairias traukos lenktynes. Tačiau supratome, kad norime ir privalome važiuoti greičiau nei važiuoja standartiniai automobiliai. Todėl įsigijome drago veterano iš Švedijos Knuto Soderguisto pagamintą rėmą. Jis yra aštuonių metrų ilgio, bet sveria vos 150 kilogramų. Tuomet nusipirkome seną reaktyvinį variklį Anglijoje ir ėmėmės konstravimo. Padarėme siaurą molibdeno plieno, aliuminio ir titano raketą“, – pasakojo A. Tiknius.
Daužė rekordus
Nors automobilis iš pradžių nevažiavo taip greitai, kaip norėjo jo konstruktoriai, galiausiai pavyko pasiekti, kad mašina skriete skrietų. Nuo tada reaktyviniu monstru buvo pagerintas ne vienas greičio rekordas Lietuvoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Kai kurie jų nepasikeitė iki šiol.
Vyras sako, kad konstruktorių komanda ir dabar gerai nežino, kaip važiuoja jų kūrinys. Bendraminčiai yra pasiskirstę atsakomybėmis – vienas vairuoja, kitas prižiūri variklį, trečias stabdžius.
„Variklis turėtų pasiekti apie pusantro tūkstančio kilovatų galią. Mašina stabdoma dviem parašiutais. O kaip ji važiuoja, iki dabar nežinome. Tiesiog kiekvienas padarome savo darbą, ir ji pajuda“, – šypsojosi A. Tiknius.
Nemėgsta elektromobilių
Nors pats A. Tiknius yra puikiai sporto bendruomenei žinoma asmenybė ir vienas iš traukos lenktynių pradininkų, jis pats šį sportą vadina pasenusiu, bet nė negalvoja, kad šį užsiėmimą galėtų mesti.
„Tai dėl paties sporto specifikos. Dabar visi stengiasi lenktyniaudami sudeginti kuo mažiau degalų, o mes atvirkščiai. Be to, labai nemėgstame elektromobilių“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė vyras.
Elektromobilių traukos lenktynių profesionalas nemėgsta ne dėl to, kad šie beprotiškai greiti ir automobiliais su vidaus degimo varikliais juos sunku aplenkti. Naujausias technikos žodis kelia neįprastų pavojų.
„Niekas nežino, kaip gesinti užsidegusius elektromobilius. Tam reikia net specialios įrangos – aukštai įtampai atsparių pirštinių ir panašiai. O jei tinkamai neužgesinsi, baterijos gali ir keletą dienų degti“, – sakė A. Tiknius.
Vyras taip pat atvirauja, kad pastaruoju metu tarp traukos gerbėjų vyksta skilimas. Formuojasi dvi grupės – vieni lenktyniauja automobiliais, kuriais važinėjama ir gatvėse, kiti kuria tik lenktynių trasoms skirtus bolidus.
„Tai skirtingi požiūriai. Galbūt jie atsirado todėl, kad tie, kurie investavo daug pinigų į savo kasdienius automobilius, atvažiavo lenktyniauti ir pamatė, kad vis tiek yra labai lėti, palyginus su vien lenktynėms skirtais automobiliais. Tokie žmonės pradėjo lenktyniauti sau. Susiformavo tarsi dvi grupės“, – sakė A. Tiknius.
Kol lenktynininkams į trasas neleidžia išvažiuoti lietuviška žiema, vyras ne tik ruošia jų automobilius. A. Tiknius savo dirbtuvėse rengia nemokamus mechanikos užsiėmimus Eržvilko gimnazijos moksleiviams.
„Kartais tų vaikų ateina daugiau, kartais mažiau. Nelengva su jais, sudominti lengva, bet išlaikyti prie rutininių darbų sunku. Tačiau užsiėmimai vyksta. Matysime, kas iš to išeis“, – sakė vyras.
Lukas PILECKAS
