Baigianti kadenciją savivaldybės taryba išsiskyrė iš visų iki šiol buvusiųjų tarnybinės etikos pažeidimų gausumu. Pastarąjį pusmetį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kone kiekviename posėdyje kedeno Jurbarko politikų plunksnas – ir nustatė, kad iš kas trečio užančio kyšo nuslėptų privačių interesų ausys. Balandį šios kadencijos taryba baigs darbą, tačiau didžioji dauguma Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įspėjimus pelniusių politikų ir vėl dalyvauja savivaldos rinkimuose.
Skundas grįžo bumerangu
Atsiimdami savivaldybės tarybos nario mandatą 2011 metais išrinkti rajono tarybos nariai iškilmingai prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas reikalauja iš valstybės politikų viešai deklaruoti privačius interesus, susijusius su savo artimais šeimos nariais ir turtiniais reikalais.
Kontroliuoti, kaip sąžiningai politikai laikosi įstatymo, įstatymas įpareigoja valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovus.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos parengtose rekomendacijose teigiama, kad institucijų vadovai sprendžia jiems pavaldžių asmenų nušalinimo klausimus: patenkina nusišalinimą, o jei tai nepadaryta – patys nušalina akivaizdžių interesų turintį asmenį.
Dar daugiau: rekomendacijose nurodyta, kad būtent savivaldybių vadovai turi kontroliuoti, ar jiems pavaldūs asmenys nustatyta tvarka pildo ir teikia Privačių interesų deklaracijas, žinoti ir domėtis aktualiais jų deklaracijų duomenimis ir atsižvelgiant į aplinkybes, galinčias sukelti interesų konfliktą, parengti ir teikti išankstines rašytines rekomendacijas, kaip darbuotojai privalo elgtis kiekvienu konkrečiu atveju.
Nors ir yra pripažinęs, kad kai kurie savivaldybės tarybos nariai nenusišalina net tuomet, kai yra deklaravę savo interesus, rajono meras Ričardas Juška nė karto nesiryžo jų nušalinti nuo klausimų svarstymo.
Santykius su tarybos nariais meras, atrodo, sprendžia per tarpininkus. Birželio 24 d. meras, kartu su tarybos nariais Jonu Aleksiejumi, Remigijumi Brazaičiu, Adolfu Lape, Romansu Dragūnavičiumi, Robertu Išganaičiu, Kęstučiu Naujoku, Gintautu Navicku, Kazimieru Šimkumi ir Antanina Tunaitiene pasirašė kreipimąsi į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją, kuriame prašė įvertinti savivaldybės tarybos Mažumos narių Zitos Sorokienės ir Gintario Stoškaus elgesį.
Prašymas jau visai netrukus valdantiesiems grįžo bumerangu: po mėnesio vienuolikos lapų skunde G. Stoškus prašė komisijos ištirti, ar Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narių G. Navicko, A. Tunaitienės, K. Šimkaus, A. Lapės, R. Išganaičio, R. Dragūnavičiaus, J. Aleksiejaus, K. Naujoko, R. Juškos, G. Byčiaus ir A. Kazakevičiaus elgesys atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas.
Suinteresuotumo neįžvelgė
Liepos pabaigoje pradėjusi tirti Jurbarko politikų veiklą, paskutinį sprendimą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priėmė tik sausio viduryje.
Pirmieji į komisijos posėdį buvo pakviesti G. Stoškus ir Z. Sorokienė. Jų kritikuojamiems Jurbarko politikams nepatiko, kad Z. Sorokienė dalyvavo ir pasisakė svarstant klausimą dėl atstumų nuo prekybos alkoholiu vietų nustatymo iki karinių ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų ir maldos namų.
Mero komandai atrodė, kad Z. Sorokienė stengėsi padaryti tarybai įtaką, nes priklauso Jurbarko rajono verslininkų organizacijai, kurios pirmininkas G. Stoškus šalia Viešvilės vaikų globos namų turi alkoholiu prekiaujančią parduotuvę. Deja, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įstatymo pažeidimo neįžvelgė.
Teisintis turėjo ir G. Stoškus, kovo 24 d. dalyvavęs svarstant klausimą „Dėl leidimo Jurbarko rajono verslininkų organizacijai naudotis patalpomis“. Dar vieną abejonę valdantiesiems sukėlė G. Stoškaus individualios įmonės sutartis su Jurbarko ligonine, kurioje dirba jo brolis, ir su Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija, nes tarybos narys nenusišalino svarstant ir tvirtinant 2014 m. rajono biudžeto veiklos programas.
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai G. Stoškus raštu paaiškino, kad sutartys su ligonine ir Veliuonos gimnazija baigėsi dar 2011 metais. Jurbarko rajono verslininkų organizacija nuo pat įsikūrimo neatlygintinai naudojasi Turizmo ir verslo informacijos centro patalpomis, nes Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, kurios narė yra organizacija, tokią teisę suteikė Vyriausybės nutarimas. Socialinių reikalų komitete diskusijų ir balsavimo dėl šio klausimo nevyko, o iš tarybos posėdžio darbotvarkės jis buvo išbrauktas.
G. Stoškus priminė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kad svarstydama klausimą dėl Kasparo Jurevičiaus, pasisakiusio posėdyje dėl „Dainių“ kiaulių komplekso plėtros Gedžių kaime, Jurbarko rajono savivaldybės Etikos komisija nusprendė, jog politikas nepažeidė įstatymo reikalavimų, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tam neprieštaravo. G. Stoškaus nuomone, Etikos komisijos suformuota praktika negali galioti vienam K. Jurevičiui, ja turi vadovautis visų savivaldybių tarybų nariai.
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai neliko nieko kito, kaip tik pripažinti, kad tvirtinant biudžeto veiklos programas G. Stoškus įstatymo nuostatų nepažeidė ir, nesant pakankamai duomenų, nutraukti tyrimą dėl pasisakymo Socialinių reikalų komitete.
Etikos sargų priekaištų nesulaukė ir Z. Sorokienė, neprekiaujanti alkoholiu ir neturinti asmeninių interesų.
Balsavo nesukdami galvos
O štai valdantiesiems dėl neapgalvotų balsavimų tarybos posėdžiuose teko ne kartą apmaudžiai graužti nagus.
Pirmoji komisijos pagrūmojimų sulaukė socialdemokratė A. Tunaitienė, dalyvavusi ir balsavusi svarstant klausimą dėl patalpų nuomos sutarties su Jurbarko kredito unija pratęsimo. A. Tunaitienė yra Jurbarko kredito unijos Paskolų komiteto narė, kaip ir visi kredito unijos nariai, ji yra įmokėjusi minimalų pajų, turi teisę gauti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendus, todėl komisija nusprendė, kad politikė, galinti iš Jurbarko kredito unijos turėti asmeninės naudos, nesiėmė priemonių interesų konfliktui išvengti ir tuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija A. Tunaitienei pareiškė įspėjimą.
Savivaldybės taryboje dirbantis advokatas G. Byčius geriau nei visi kiti žino įstatymus, tačiau taip pat užkliuvo lygioje vietoje. 2011 – 2012 metais konsultuodamas UAB „Jurbarko komunalininkas“ dėl skolų išieškojimo ir teikdamas bendrovei kitas paslaugas, už kurias gavo atlygį, 2012 metais net keturis kartus balsavo dėl bendrovei palankių sprendimų.
Komisija nustatė, kad Liberalų sąjūdžio narys nesilaikė reikalavimo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nevykdė prievolės vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. G. Byčius turėjo žinoti, kad asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš rengiant ir svarstant su UAB „Jurbarko komunalininkas“ susijusius sprendimus jis turėjo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. G. Byčiui komisija pareiškė įspėjimą.
Tuos pačius įstatymo punktus pažeidė ir rajono mero bendražygis R. Brazaitis, dirbantis Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. 2011–2014 metais jis net šešiolika kartų kėlė ranką negalvodamas, kad balsuodamas dėl su savo darboviete susijusių ir finansavimą gimnazijai skiriančių sprendimų sukelia interesų konfliktą.
Pusė pažeidėjų – darbiečiai
Trys iš šešių komisijos įspėtų ir nubaustų savivaldybės tarybos politikų priklauso Darbo partijos frakcijai.
Etikos sargams įkliuvo net ir labai atsargus šios frakcijos vadovas R. Dragūnavičius. 2011 m. liepos mėnesio tarybos posėdyje jis balsavo už sprendimą skirti lėšų jo sūnaus vadovaujamai bendrovei „Jurbarko komunalininkas“.
Iš partijos Tvarka ir teisingumas į Darbo partijos frakciją perėjusi Vilma Čepulienė įstatymo reikalavimo nesukelti interesų konflikto ir nusišalinti nuo asmeninį suinteresuotumą galinčių sukelti klausimų svarstymo nesilaikė du kartus – dirbdama Veliuonos pirminės sveikatos priežiūros centre kėlė ranką tvirtinant įstaigos ataskaitą ir nustatant darbo užmokesčio bei medikamentų normatyvus.
Ir darbo partijos frakcijos vadovui R. Dragūnavičiui, ir šios frakcijos narei V. Čepulienei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskyrė įspėjimus.
Tačiau neabejotinai didžiausią pažeidimą iš visų komisijos akiratin papuolusių rajono politikų padarė šios frakcijos narys A. Lapė. Nors komisija nenustatė, kad balsuodamas už su Jurbarko kultūros centru, kuriame jis dirba, susijusius sprendimus jis buvo asmeniškai suinteresuotas, etikos sargams neprasprūdo pro akis, kad politikas nėra pateikęs elektroninės privačių interesų deklaracijos, todėl jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, o Vilniaus apygardos teismas Jurbarko savivaldybės tarybos narį nubaudė 500 Lt bauda.
Nė vienas iš įspėtų ir nubaustų Jurbarko politikų į teismą dėl komisijos sprendimų nesikreipė.
Nustebino skundų masiškumas
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius neslėpė, kad toks masinis skundų rašymas nemaloniai nustebino komisiją. „Tikrai, tiek kreipimųsi, nusiskundimų ir pareiškimų iš kitų rajonų nesame gavę – ta prasme Jurbarkas be abejonių pirmauja. Sunku pasakyti, kaip tai reikėtų vertinti, bet jei komisija nustatė tiek pažeidimų, tai yra blogai. Keistai atrodo, kai vienoje vietoje nustatoma tiek daug pažeidimų“, – neslėpė R. Valentukevičius.
Komisijos pirmininkas pripažino, kad pažeidimus turėjo pripažinti vietiniai etikos sargai, nes problema buvo akivaizdi. Pasak jo, ir kai kurių kitų rajonų politikai skundžiasi, kad savivaldybių Etikos komisijos nekompetentingos, susirinkusios tik pasikalba ir net nerašo protokolų.
„Lazda turi du galus. Mažame rajone žmonės vieni kitus pažįsta, dėl to ir pažeidimų nemato. Bet neabejotinai – čia jau akmenukas į jūsų Etikos komisijos daržą. Galėjo ir jie patys, be mūsų įsikišimo, išspręsti tas problemas“, – įsitikinęs R. Valentukevičius.
Jurbarko savivaldybės Etikos komisijos pirmininkas Antanas Kazakevičius kalbėti apie privačių interesų problemą nebuvo linkęs: paaiškino, kad savo nuomonės sakyti nenori, o komisija dar nebuvo susirinkusi ir nei sprendimo, nei rekomendacijų nepriėmė. „Norim susirinkti ir pasvarstyti – labai jau plačiai, per visas informavimo priemones, buvo paskleista, kad čia pas mus labai jau daug yra nesąžiningų žmonių. Reikia pažiūrėti komisijai, kodėl taip atsitiko“, – tvirtino A. Kazakevičius.
Sureikšminti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų nėra linkęs ir rajono meras R. Juška. „Per ketverius metus – šeši pažeidimai. Žinant, kad taryboje buvo naujokų, neturinčių jokios patirties, tai tikrai nėra daug. Be to, kai kuriais klausimais komisijos narių nuomonės išsiskyrė, sprendimus lėmė subjektyvūs faktoriai. Tikrai manau, kad piktybiškai įstatymų nė vienas nepažeidinėjo“, – aiškino rajono meras.
R. Juškos nuomone, tarybos nariai kilusias abejones turėtų išsakyti savai Etikos komisijai, tačiau ir jis pats to nedarė. „Kalbamės su komisijos pirmininku, aptariame padėtį ir matome, ko galime tikėtis – kartais iš anksto aišku, kad nieko neišeis“, – svarstė meras, įsitikinęs, kad dabartinių rajono tarybos narių patirtis tikrai duos naudos kitos kadencijos politikams ir būsimai Etikos komisijai.
Daiva BARTKIENĖ
