Futbolas: kol kas lekia tik nesantaikos įvarčiai (2 video) (14)

Antradienį Jurbarke apsilankę Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai kartu su rajono meru Skirmantu Mockevičiumi apžiūrėjo miesto stadioną ir aptarė futbolo plėtros galimybes. Prieš mėnesį savivaldybėje lankėsi ir Tauragės apskrities futbolo federacijos (TAFF) prezidentas Arūnas Pukelis, pasiūlęs į šoną nustumti „Vulkano“ klubą, VšĮ „Jurbarko futbolą“ ir viską kurti nuo nulio.

Iškart po A. Pukelio vizito „Vulkano“ klubo vadovas Gediminas Eiza nuvyko į LFF ir išdėstė savo poziciją dėl futbolo perspektyvų Jurbarke, neslėpė nusistebėjimo naujojo Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidento A. Pukelio elgesiu ir pakvietė į Jurbarką atvykti LFF vadovus, apžiūrėti futbolo stadioną ir kartu su savivaldybės vadovais aptarti futbolo bėdas.

Į savivaldybę atvykę LFF prezidentas Edvinas Eimontas, generalinis direktorius Nerijus Dunauskas ir Nacionalinės futbolo akademijos direktorius ir stadionų saugumo ekspertas Raimondas Statkevičius tiek savivaldybei, tiek futbolo bendruomenei atvežė žinią – norime pagarbaus ir kultūringo bendradarbiavimo, o ne reikalavimų.

„Esame už tai, kad futbolo bendruomenė rastų kalbą šiame regione. Jei šnekame apie „Vulkaną“ ar kitą klubą, šnekame, kad turi būti bendradarbiaujama su savivaldybe. Federacija visada pasisakė ir pasisakys, kad visa ko pagrindas yra klubinis futbolas ir klubai turi užimti tinkamą rolę. Nesakome, kad kažkas nereikalingas. Šnekame apie dialogą ir tarpusavio supratimą. Turi būti ne reikalavimų, o ieškojimų ir sprendimų tonas. Ultimatumais ir piketais sunku pasiekti kažką“, – sakė E. Eimontas.

Futbolo bendruomenės ir savivaldybės susipriešinimas itin išryškėjo pernai, kai G. Eiza iškėlė naujojo stadiono broko problemą. „Vulkano“ prezidentas iš pradžių derybomis, o vėliau viešumu ir net piketais siekė, kad prastai atlikti darbai būtų ištaisyti ir stadione būtų įmanoma žaisti futbolą. Klubo vadovo poziciją palaikė ir tuometinė LFF vadovybė.

Kalbėdamas apie nuoseklų bendradarbiavimą LFF prezidentas kartu paprieštaravo TAFF vadovo A. Pukelio nuomonei dėl „Vulkano“ ir VšĮ „Jurbarko futbolas“ vaidmens. „Negalima teigti, kad kažkas turi trauktis. Futbole nėra tiek daug žmonių, kad galėtume laisvai jais švaistytis“, – tikino LFF prezidentas.

Apskrityje – nuosmukis

Vertindamas bendrą futbolo situaciją E. Eimontas pripažįsta, kad šis sportas išgyvena ne geriausius laikus ne tik Jurbarke, bet ir visoje Tauragės apskrityje. Prastėjanti padėtis palietė visus lygius – vaikų, jaunių, sporto mokyklų, taip pat klubinį futbolą.

„Galbūt tai lėmė ekonominės priežastys, nebėra tokių stiprių futbolo bendruomenių. Todėl manau, kad futbolo bendruomenės turėtų vienytis, savivaldybės glaudžiau bendradarbiauti“, – kalbėjo E. Eimontas.

Pasak prezidento, jis šnekasi su A. Pukeliu, kaip pagerinti susiklosčiusią situaciją. Esą TAFF prezidentas rengia analizę, ateitis parodys, ar yra daromi kokie nors veiksmai.

E. Eimontas taip pat pabrėžė, kad futbolo vystymasis ypač priklauso nuo klubinio futbolo būklės. Tačiau kartu atskleidė ir bendrai su savivaldybės meru aptartą futbolo strategiją – kol kas didžiausias dėmesys turi būti skirtas vaikų futbolui. Tik auginant sportuojančius vaikus vėliau bus galima užpildyti LFF matomas profesionalaus rajono futbolo spragas. Todėl federacija pažadėjo remti vaikų sportą, investuoti į trenerių kvalifikacijos kėlimą.

Įdarbino trenerį

LFF federacijos vadovų apsilankymas sutapo su faktu, kad rajono savivaldybė nuo ilgamečių svarstymų apie futbolą perėjo prie konkrečių darbų. Valdininkai trenerio etatą iš VšĮ „Jurbarko futbolas“ perkėlė į Kūno kultūros ir sporto centrą. Futbolo treneris Gražvydas Steponaitis čia įdarbintas nuo balandžio 5 d. Vyras anksčiau dirbo Skirsnemunės pagrindinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju, Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabar Lietuvos sporto universitetas) yra baigęs futbolo specialybę.

„Lėšos yra skirtos Kūno kultūros ir sporto centrui. Pinigai – mūsų rūpestis. Futbolo federacija gali padėti kitais dalykais – keliant kvalifikaciją ir panašiai. Detalių mes neaptarėme. Tačiau pirmiausia bus skiriamas dėmesys jaunimui, pradžia yra“, – sakė meras S. Mockevičius.

Nuomonė pasikeitė

Nors pernai LFF nuomonė apie naująjį futbolo stadioną buvo kategoriška, o jo būklė įvardyta kaip tragiška ir netinkanti rungtynėms, šį kartą išsakyta švelnesnė pozicija.

LFF generalinis direktorius N. Dunauskas tikino, kad ištaisius padarytas klaidas miesto stadionas galėtų tapti traukos objektu. Esą investavus palyginti nedidelę sumą čia galėtų žaisti ir vaikai, ir miestą reprezentuojanti komanda.

„Žolės danga neatitinka jokių reikalavimų, tai išspręsti tikrai yra galimybė ir palyginus greitai. Palyginti nedidelės problemos su patalpomis, bet jos irgi išsprendžiamos. Iš žiūrovų pusės – problema dėl aikštės matomumo, nes atsarginių suoliukai uždengia vaizdą. O visa kita, ką aš pamačiau, man labai patiko“, – sakė N. Dunauskas.

Generalinio direktoriaus žodžiai smarkiai kertasi su pernai rugpjūtį pateiktomis LFF išvadomis ir tuomet Nacionalinės futbolo akademijos direktoriaus ir stadionų saugumo eksperto R. Statkevičiaus išsakytomis mintimis. Tuomet specialistas apie Jurbarko stadioną rėžė atvirai: tai, kas padaryta – tikra tragedija.

Iš Jurbarko kilęs R. Statkevičius apgailestavo, kad rajonas prarado plačias galimybes ne tik populiarinti futbolą, bet ir užsidirbti pinigų bei pritraukti turistų. Jei stadionas būtų įruoštas tinkamai, mieste ne tik galėtų vykti šimtus žiūrovų pritraukiančios LFL, bet ir tarptautinės rungtynės.

„Blogiausia, kad nematau galimybių, jog situacija per keletą artimiausių metų pagerės. Paskutinį kartą futbolo rinktinės stovykla Jurbarke vyko 2005 m. Džiaugėmės, kad jau tuoj tuoj vėl galėsime čia važiuoti. Tačiau panašu, kad ir toliau mes važiuosime visur, bet tik ne į Jurbarką“, – tuomet apgailestavo R. Statkevičius.

Antradienį R. Statkevičius švelnesnei N. Dunausko nuomonei neprieštaravo, tačiau įvardijo, jo manymu, baltas dėmes Jurbarko futbole.

„Infrastruktūra nėra balta dėmė. Yra aikštės, vietos, kur turėtų būti žaidžiamas futbolas. Jas reiktų tobulinti, bet tai nėra balta dėmė. Didelis poslinkis yra masiniame futbole, kur visa eilė mokyklų dalyvauja projektuose. Tai džiugina. Balta dėmė yra profesionalumo lygis. Nė viena Jurbarko komanda nedalyvauja LFF organizuojamose vaikų ir jaunių futbolo pirmenybėse. Taip pat daug klaustukų iškyla dėl reprezentacinės miesto komandos dalyvavimo LFF organizuojamose kurios nors lygos pirmenybėse“, – sakė R. Statkevičius.

Bendruomenės neišklausė

Į spaudos konferenciją atvyko ir VšĮ „Jurbarko futbolas“ bei klubo „Vulkanas“ vadovas G. Eiza, laikinai trenerio pareigas atliekantis Mantvydas Eiza ir keletas klubo sportininkų. Į salę, kurioje vyko konferencija, jie nebuvo pakviesti – atėjo patys.

Išgirdęs Futbolo federacijos vadovų bei mero Skirmanto Mockevičiaus nuomones, G. Eiza tik traukė pečiais ir viską vadino brolių Grimų pasakomis. Vyrą itin nemaloniai nustebino, kad nei jam, nei kam nors iš sportininkų per spaudos konferenciją nebuvo pasiūlyta išsakyti savo pozicijos.

„Po to, kai kovo mėnesį savivaldybėje apsilankė Tauragės futbolo federacijos prezidentas A. Pukelis ir rajono valdžiai tiesiog pasiūlė nustumti „Vulkaną“ į šoną, nuvažiavome į Lietuvos futbolo federaciją. Iš esmės mes suorganizavome, kad Federacijos vadovai atvyktų į Jurbarką, o mūsų į susitikimą niekas net nepakvietė“, – stabėjosi G. Eiza.

Pasak klubo prezidento, neįmanoma paneigti, kad būtent „Vulkanas“ atkūrė Jurbarko futbolą, todėl esą itin keistai skamba Federacijos atstovo R. Statkevičiaus teiginiai, kad rajone futbolas – balta dėmė, nes niekas nežaidžia aukščiausiose šalies lygose.

„Raimondas Statkevičius sako, kad Jurbarke yra balta dėmė, tačiau neklausia, kodėl. Prieš tai atvažiavo Tauragės federacijos atstovai ir „Vulkaną“ panaikino. Dešimt metų dirbantį klubą, išauginusį kelias sportininkų kartas, ėmė ir panaikino. Turime krūvą apdovanojimų – rajono, apskrities lygiu. 2009 metais buvome geriausias apskrities klubas. Tad jei Jurbarke yra balta dėmė, tai kas tą futbolą pas mus žaidė? Koks klubas? Kokie marsiečiai?“ – sakė G. Eiza.

G. Eiza įsitikinęs, kad dėl to, jog dabar jurbarkiečiai nerungtyniauja aukšto lygio rungtynėse, kaltas ne kas kitas, o savivaldybė. Pastaroji neužtikrino, kad rekonstruotas stadionas būtų kokybiškas ir jame būtų galima žaisti aukšto lygio rungtynes.

„Buvo laikas, kai į miesto stadioną žmonės vesdavo tik šunis pašikti. Kai pradėjo veikti „Vulkanas“, atgaivinome futbolą, Lietuvos federacijos čempionatuose kiekvienais metais žaidė po dvi vaikų komandas. Suaugusiųjų komandos kelis metus paeiliui žaidė antroje ir trečioje lygose. Kaip jie drįsta sakyti, kad Jurbarke nėra futbolo – tik balta dėmė?“ – nuoskaudos neslėpė vyras.

G. Eizą stebina ir tai, kad savivaldybė futbolo trenerio etatą iš VšĮ „Jurbarko futbolas“ į Kūno kultūros ir sporto centrą perkėlė būtent dabar. „Kur jie buvo anksčiau? Kodėl jie to nedarė anksčiau? Mes manom, kad tai yra neteisinga“, – sakė G. Eiza.

Klubo vadovas taip pat stebisi mero žodžiais, kad nėra abipusės ir pagarbios diskusijos. G. Eiza pripažįsta, kad yra kalbėjęs pakeltu tonu, tačiau esą niekada nėra reikalavęs to, kas nepriklausytų futbolininkams.

„Juk tai ne man, ne klubui. Čia Jurbarkui, žmonėms, vaikučiams. Suaugusieji žaidžia negražius žaidimus, į kuriuos nereikia velti sportuojančių vaikų, kuo čia jie kalti? Bet pagalvokit, kodėl „Vulkanas“ neparankus sprendžiant stadiono klausimą? Todėl, kad mes pirmi atvirai prabilome ir uždavėm klausimus – dėl nusikalstamai iššvaistytų pinigų, dėl išvogtų žemių. Žolė jau dveji metai nesutvarkyta. Dabar jei ją pasėsi, tai dar metus ten nežaisi. Apie tai kalbėjome garsiai ir dėl to prasidėjo klubo žlugdymas“, – tikino G. Eiza.

Lukas PILECKAS