Paskutinį vasaros mėnesį Tauragės apskrityje mažėjo darbo neturinčių darbingo amžiaus gyventojų. Rugsėjo 1 d. Tauragės darbo biržos skyriuose buvo registruoti 6206 bedarbiai – 173 mažiau negu prieš mėnesį. Darbo neturintys asmenys rugsėjo 1 d. sudarė 10 proc. apskrities darbingo amžiaus gyventojų. Lietuvos savivaldybėse nedarbas svyruoja nuo 3,4 iki 14,4 proc.
Ieškojo pedagogų
Darbuotojų paieška rugpjūtį buvo ypač intensyvi – darbdaviai registravo 580 laisvų darbo vietų. Tauragės teritorinės darbo biržos duomenimis, labiausiai augo pedagogų poreikis.
Švietimo įstaigos rugpjūtį intensyviau ieškojo pedagogų – pateikti 28 darbo pasiūlymai. Ugdymo įstaigoms trūko priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų bei fizikos, informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir kitų disciplinų specialistų.
Lietuvos švietimo įstaigos rugpjūtį teritorinių darbo biržų skyriuose iš viso registravo 554 laisvas darbo vietas įvairių dalykų pagrindinio ir vidurinio bei ikimokyklinio ugdymo specialistams.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriuje rugpjūčio pabaigoje buvo registruotos 8 darbo vietos pedagogams. Pasak Jurbarko skyriaus vedėjos Ritos Kliukienės, laisvas darbo vietas mokytojams registravo Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla, Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras bei Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija. „Įdarbinta lietuvių kalbos mokytoja Skirsnemunėje bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Veliuonos gimnazijoje. Vienai darbo biržos klientei pasiūlyta įsidarbinti etikos mokytoja Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje. Deja, negalėjome pasiūlyti kandidatų į fizikos, geografijos, gamtos ir žmogaus mokytojo, priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo vietas“, – sakė R. Kliukienė.
Kaip informavo Jurbarko skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Raulinaitis, teikiantis tarpininkavimo paslaugas, šiuo metu iš Jurbarko skyriuje registruotų ir darbo rinkai pasirengusių bedarbių švietimo sistemai pasiūlyti galima tik lietuvių kalbos mokytoją.
Rugpjūtį, palyginti su liepa, daugiau darbo pasiūlymų buvo ir miškų ūkio darbininkams, medienos meistrams, suvirintojams, barmenams ir siuvėjams.
Daugiausia darbo pasiūlymų, kaip įprasta, – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, pardavėjams, pardavimo vadybininkams.
Registruota mažiau
Per mėnesį atslūgo darbo ieškančių žmonių skaičius. Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugsėjo 1 d. buvo 134,9 tūkst. asmenų – 7,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Jaunų, iki 29 metų, bedarbių – 24,5 tūkst., tai sudarė 4,7 proc. šalies 16-29 metų amžiaus gyventojų.
Šalies teritorinėse darbo biržose naujų besiregistruojančių žmonių skaičius, palyginti su liepa, šiek tiek sumažėjo – rugpjūčio mėn. bedarbio statusas suteiktas 20,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Du kartus mažiau nei liepą kreipėsi absolventų – 1,3 tūkst.
Per mėnesį bedarbių skaičius Tauragės apskrityje sumažėjo 173, rugsėjo 1 d. Tauragės teritorinės darbo biržos skyriuose buvo 6206 registruoti bedarbiai.
Tauragės teritorinėje darbo biržoje naujų besiregistruojančių žmonių skaičius, palyginti su liepa, beveik nepakito – rugpjūtį bedarbio statusas suteiktas 731 darbo ieškančiam asmeniui: Tauragės r. sav. – 308, Šilalės – 119, Pagėgių sav. – 36, Jurbarke – 268.
Tačiau Jurbarko r. savivaldybėje ieškančiųjų darbo daugėjo ir bedarbio statusas rugpjūtį suteiktas 268 gyventojams – 33 asmenimis daugiau nei liepą. Rugsėjo 1 d. Jurbarko rajono savivaldybėje buvo 2127 registruoti bedarbiai, o nedarbo lygis siekė 12,9 proc.
Sunkiausia Lazdijuose
Tauragės apskrityje rugsėjo 1 d. nedarbo lygis buvo 10 proc. Tačiau apskrities savivaldybėse jis gerokai skiriasi: didžiausias, kaip įprasta, Jurbarke – 12,9 proc., mažiausias Šilalėje – 7,1 proc. Tauragės r. sav. – 10,1 proc., Pagėgių savivaldybėje – 9 proc.
Registruotų bedarbių skaičius didžiausias Tauragėje – 2528, Jurbarke – 2127, Šilalėje – 1082, Pagėgiuose – 469.
Tačiau šalies mastu Jurbarkas dar nėra didžiausio nedarbo savivaldybė. Didžiausias registruotas nedarbas rugsėjo 1 d. fiksuotas Lazdijų rajono – 14,4 proc. ir Kalvarijos – 14,3 proc. savivaldybėse.
Mažiausias nedarbas buvo Neringos – 3,4 proc. ir Kretingos – 4 proc. bei Elektrėnų – 4,2 proc. savivaldybėse.
Tarp didmiesčių didžiausias nedarbas Panevėžyje – 6,9 proc., mažiausias Šiauliuose – 4,7 proc.
Gelbsti viešieji darbai
Rugpjūtį Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriuje darbdaviai registravo 243, Šilalės skyriuje – 104, Jurbarko – 77, Pagėgių – 56 laisvas darbo vietas.
Tarpininkaujant darbo biržai užimtumas suteiktas 959 apskrities gyventojams. Padėta įsidarbinti 493 darbo ieškojusiems asmenims: Tauragės rajono savivaldybėje – 227, Jurbarko r. sav. – 140, Šilalės r. sav. – 85, Pagėgių sav. – 41.
Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, pradėjo 276 bedarbiai (Tauragės r. sav. – 69, Jurbarko – 84, Šilalės – 17, Pagėgių sav. – 6). Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyviais tapo 190 bedarbių, iš jų daugiausia – 135 įdarbinti darbdaviams skiriant darbo užmokesčio subsidijas, 31 bedarbis nukreiptas į profesinį mokymą įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją.
Jurbarko skyrius į aktyvios darbo rinkos politikos priemones rugpjūtį nusiuntė 65 asmenis: profesinį mokymą pasirinko 9, profesinę reabilitaciją – 2 bedarbiai, pagal remiamojo įdarbinimo priemonę užimtumas suteiktas 49 asmenims, iš kurių 41 pradėjo viešuosius darbus.
Graikijos jaunimas – bedarbiai
Statistikos agentūra „Eurostat“ pateikia liepos mėnesio duomenis apie darbo rinką Europos Sąjungoje.
Liepą ES fiksuotas mažiausias nuo 2009 m. kovo nedarbo lygis – jis siekė 8,6 proc. Euro zonoje nedarbo lygis aukštesnis – 10,1 proc., bet žemiausias nuo 2011 m. liepos mėnesio.
Visoje ES šių metų liepą nedirbo 21,063 mln. žmonių, iš jų 16,307 mln. – euro zonoje.
Valstybių narių duomenimis, mažiausias nedarbas liepą buvo registruotas Maltoje – 3,9 proc., Čekijoje ir Vokietijoje – po 4,2 proc. Didžiausias nedarbas – Graikijoje – 23,5 proc. (2016 m. gegužę) ir Ispanijoje – 19,6 proc.
Jaunimo nedarbas sudarė 18,8 proc. (prieš metus – 21,1 proc.). Žemiausias jaunimo nedarbo lygis buvo Maltoje – 7,1 proc. ir Vokietijoje – 7,2 proc., didžiausias Graikijoje – 50,3 proc., Ispanijoje – 43,9 proc. ir Italijoje – 39,2 proc.
Jaunimo nedarbas Lietuvoje, „Eurostato“ duomenimis, liepą buvo 16,5 proc.
Danutė KAROPČIKIENĖ
