Prieš daugiau nei penkerius metus atliktas kelių kokybės auditas daugelį privertė aiktelėti – tik 4 iš tirtų 33 kelių buvo be defektų. Tuomet skelbta, kad valstybei padaryta mažiausiai 16 mln. eurų žala. Šiandien situacija, panašu, ne ką geresnė: teigiama, kad beveik 4 iš 10 kelių neatitinka kokybės reikalavimų. LRT.lt pasidomėjo, ar tai, kad anksčiau galimai nekokybiškai buvo nutiesti keliai, gali būti dabar esančios prastos kelių būklės priežastis.
„Padaryta mažiausiai 16 mln. eurų žala“
2018-ųjų birželį paviešinti kelių audito, kurį inicijavo Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), rezultatai nebuvo itin džiugūs. Iš viso buvo tirti 33 2008–2017 metais statyti ir rekonstruoti keliai. Remiantis audito išvadomis, vos 4-iuose iš jų nefiksuota defektų, 18-oje kelių buvo nustatyta esminių pažeidimų, dėl tokių pažeidimų darbai apskritai neturėjo būti priimti.
„Audito rezultatai patvirtino blogiausias prognozes. Net 90 procentų tirtų kelių neatitinka reikalavimų. Tai stebinantys skaičiai, kurie atskleidžia rangovų norą pasipelnyti kokybės sąskaita ir statybos darbų prižiūrėtojų aplaidumą. Auditas vertina, kad padaryta mažiausiai 16 mln. eurų žala. Privalo keistis suvokimas, kad kelius galima tiesti bet kaip, nes už prastą kokybę iki šiol iš nieko nebuvo reikalaujama atsakomybės“, – sakė tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Rokas Masiulis / E. Blaževič / LRT
Teigta, kad bendra tikrintų kelių rekonstrukcijos ir statybos kaina siekė 67 mln. eurų. Nors paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų, specialistų vertinimu, aptiktų trūkumų pasekmė – 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas.
Dėl įvairių defektų įprastai keliuose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, korėjimas ir plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis ardomasis šalčio poveikis, mažėja kelio laikomoji geba.
Tokių problemų šiandien matome ne viename šalies kelyje, todėl kyla klausimas, ar išgyvename anksčiau egzistavusios ydingos kelių statybos sistemos pasekmes ir kas nuo to laiko pasikeitė.
Kelio darbai / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Požiūris pasikeitė
Audito atlikimo metu LAKD vadovavęs Vitalijus Andrejevas LRT.lt kalbėjo, kad iš šiandienos perspektyvos vertinant tuomečius rezultatus nederėtų žiūrėti vien tik į pačius kelius ir juose aptiktus defektus. Anot pašnekovo, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kokiais reikalavimais ir kokiomis prognozėmis remiantis tirti keliai buvo tiesiami. Pašnekovas neslėpė, kad galbūt ne viskas buvo tinkamai įvertinta.
„Kelių kokybės klausimas nėra vien tik pačių darbų kokybė. Tai apima ir projektavimo kokybę, ir užsakovo norminių teisės aktų kokybę, lūkesčius ir t. t. Kitaip tariant, pagal projektavimo aplinkybes, kai pamatuojama, koks yra intensyvumas žvyrkeliuose iki asfaltavimo ir po išasfaltavimo, kartais intensyvumas išaugdavo šimtus kartų. Nors projektuojant buvo atsižvelgiama į tai, kad eismo intensyvumas augs, kai progresija, numatyta 20 metų laikotarpiui, pasiekiama per vienus metus, akivaizdu, kad danga tiek negali laikyti, kaip ir bet koks kitas daiktas“, – kalbėjo V. Andrejevas.
Vitalijus Andrejevas / D. Umbraso / LRT nuotr.
Dėl šios priežasties, buvusio LAKD vadovo teigimu, buvo būtini pokyčiai ne tik tiesiant pačius kelius, bet ir juos projektuojant, todėl buvo peržiūrėtos ir patobulintos įvairios procedūros, pavyzdžiui, kaip parinkti konkretaus kelio tipo remontą ir pan. Visgi pašnekovas nebuvo linkęs vertinti, ar prastą šių dienų kelių būklę galėjo lemti tai, kad anksčiau buvo atlikti galimai nekokybiški darbai.
„Konkrečiai atsakyti, kiek procentų sudarė tais metais nustatyti nekokybiškai atlikti darbai ir kiek tai turėjo įtakos šiandienai, negalėčiau, nes tam reikėtų atlikti skaičiavimus. O kad požiūris pasikeitė į rangos darbų kokybę ir techninės priežiūros darbą – manau, kad taip. Ar viskas į gera? Nebūtinai, nes kartais nuo vieno kraštutinumo gali būti pereinama prie kito“, – retoriškai kalbėjo jis.
Kelio darbai / E. Blaževič / LRT nuotr.
Projektų daug, pinigų – ne
V. Andrejevo teigimu, Lietuvoje ilgą laiką trūko ne tik pinigų, bet ir informacijos, kaip tinkamai prižiūrėti kelių infrastruktūrą, todėl LAKD tekdavo ieškoti įvairių sprendimų, ne visi jie pasiteisino.
„Lietuva, matyt, neturėjo, bent kiek aš su tuo susidūriau, susistemintos informacijos, kokie sprendiniai pasiteisino, o kokie ne. Ir kadangi bandė tuos naujus, taikė senus arba neteisingus skaičiavimus, be to, dėl lėšų stokos sukosi iš padėties ir iki manęs, ir kai vadovavau aš, ir po manęs, todėl Kelių direkcijai tenka ieškoti sprendimų, kaip su minimaliomis lėšomis sukurti gerą produktą, t. y. kelią“, – dėstė pašnekovas.
Kelio darbai / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Žvelgdamas į ateitį buvęs LAKD vadovas taip pat nebuvo nusiteikęs itin optimistiškai. Pasak jo, finansavimas keliams yra ribotas, o suplanuotų projektų, tarp kurių – ir itin brangių, yra daugybė, todėl visiems suplanuotiems darbams lėšų iškart nepakaks.
„<…> Lėšų visą laiką trūks ir dėl to, kad yra daug strateginių planų. Tam tikri miestai, tarkime, prašosi apylankų, kurios daug kainuoja, nes tai yra nauji statiniai. Mes turime įsipareigojimų ES dėl „Via Balticos“, kad šis tinklas būtų tinkamai prižiūrėtas ir išvystytas. Mes turime senų bėdų: kelią Vilnius–Utena, taip pat kelią tarp Garliavos ir Prienų. Tai tokių kelių, kurie reikalauja ne tik remonto, bet ir vystymo, kad būtų platesni, saugesni, pralaidesni ir t. t., yra labai daug“, – dėstė V. Andrejevas.
Vitalijus Andrejevas / D. Umbraso / LRT nuotr.
Kaltas per menkas finansavimas
Kelius tiesiančioms įmonėms atstovaujančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko LRT.lt teigė, kad pagrindinė priežastis, kodėl šiandien nemaža dalis kelių šalyje yra prastos būklės, yra per menkas finansavimas, o ne kažkada anksčiau aptikti defektai. Juolab kad, Š. Frolenkos teigimu, per minėtą auditą aptiktus defektus atitinkamus kelius tiesusios įmonės ištaisė.
Kelius blogus turime, nes neskiriamas tinkamas finansavimas.
Asociacija „Lietuvos keliai“
„Kelius blogus turime, nes neskiriamas tinkamas finansavimas. Kelius, kuriems reikia kapitalinio remonto, dėl pinigų trūkumo dažnai taisome einamaisiais remontais. Ir tas skaičius kelių, kuriuos mes per pastaruosius 5 ar 7 metus tvarkėme, toli gražu per menkas. Esamos kelių būklės susieti su kažkada nustatytais kelių defektais tikrai nereikėtų, nes tai nebūtų teisinga“, – aiškino jis.
Šarūnas Frolenko / L. Balandžio / BNS nuotr.
Š. Frolenko pridūrė, kad tuomečių audito rezultatų taip pat negalima vertinti vienareikšmiškai, kadangi egzistavę kelių tiesimo reikalavimai suteikė galimybę bendrovėms laviruoti atsižvelgiant į paklaidas, o pats viešųjų pirkimų principas neretai skatindavo verslą rinktis būtent žemiausią paklaidos ribą.
„Reikia būti iki galo sąžiningiems. Jeigu tuo metu, kai buvo daromas auditas, galiojo reikalavimas, sakantis, kad, tarkime, asfalto storis turi būti nuo 8 iki 9 centimetrų, o kelių tiesimo paslauga yra perkama viešaisiais pirkimais, tai natūralu, kad tie, kas laimi konkursą, laimi su mažiausios kainos pasiūlymu.
Ir, be abejo, laimėję tą konkursą, jie kelią tiesia orientuodamiesi į minimalius reikalavimus. Šiandien reguliavimas yra kitoks, jis kitaip sutvarkytas ir tų paklaidų jau nėra. <…> Mano supratimu, visa sistema iš tos istorijos pasidarė išvadas ir įgyvendino pokyčius“, – LRT.lt sakė „Lietuvos kelių“ vadovas.
Automagistralė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Tęsiasi teisminis procesas
LAKD Komunikacijos skyriaus vadovės Jolitos Orentaitės teigimu, po atlikto kelių kokybės audito dalis įmonių aptiktus defektus ištaisė, dalis darbų buvo vertinami pakartotinai.
„Buvo nustatytas tik vienas asfalto dangos skersinis plyšys, kuris nėra struktūrinis dangos defektas. Yra ir daugiau atvejų, kai vertinant kelio būklę ir jos dangą nustatyta, kad defektai yra nežymūs ir tolimesniam kelio eksploatavimo laikotarpiui reikšmingos įtakos neturi.
Arba atlikus papildomus tyrimus kelyje nustatyta, kad pretenzijų dėl nustatytų defektų rangovui reikšti nėra priežasčių, nes tyrimo metu kelio dangos konstrukcijoje tyčia paslėptų defektų nenustatyta“, – aiškino LAKD atstovė.
Jolita Orentaitė / LAKD nuotr.
Tiesa, nors auditas vyko jau prieš penkerius metus, ši istorija vis dar nėra visiškai nurimusi. Kaip informavo J. Orentaitė, šiuo metu vis dar yra tęsiamas LAKD iniciatyva pradėtas teisminis procesas dėl nustatytų paslėptų defektų pašalinimo ar nuostolių atlyginimo viename kelio ruože. Koks tai ruožas ir kokia bendrovė jį tiesė, pašnekovė nedetalizavo.
Kai kurie keliai remonto nematė 20 metų
Visgi esamos prastos kelių būklės su galimai anksčiau nekokybiškai atliktais darbais LAKD atstovė taip pat nebuvo linkusi susieti. Kaip teigė J. Orentaitė, didžiausia problema šiuo atveju yra finansų trūkumas, kuris tęsiasi ne vienus metus.
„Esama situacija yra tiesiogiai susijusi su lėšomis, skiriamomis keliams. Šiais metais pirmą kartą nuo 2019 m. fiksuojamas valstybinės reikšmės kelių būklės stabilizavimas. Tam įtakos turėjo tai, kad, skirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, daugiau lėšų buvo skirta kelių remontui. Kai kurie kelių ruožai remontų nematė 15–20 metų“, – sakė pašnekovė.
J. Orentaitė patikino, kad LAKD po atlikto audito ėmėsi papildomų veiksmų, užtikrinančių griežtesnę kokybės kontrolę skirtinguose darbų etapuose.
„Kokybės kontrolė šiuo metu vykdoma ne tik skirtinguose darbų etapuose, ji taikoma ir skirtingiems darbams (atliekant ne tik kapitalinio remonto darbus, bet ir paprastąjį remontą). Siekiant užkirsti kelią bet kokiems kokybės standartų neatitikimams, darbų ir kelių kokybė tikrinama naudojant ne tik vidinius, tačiau ir nepriklausomus išorės resursus.
<…> Patikrinimai yra atliekami kiekvieną kartą, kai baigiami darbai objekte ir objektas perduodamas naudoti. Jei yra nustatoma neatitikimų, objektai nepriimami, rangovai privalo trūkumus ištaisyti. Objektus tikrina ne tik bendrovės mobili kelių tyrimų laboratorija, tam papildomai pasitelkiama ir nepriklausoma išorės tyrimų laboratorija. Tam, kad objektai atitiktų visus numatytus reikalavimus, yra numatyti ir taikomi papildomi saugikliai“, – pasakojo ji.
Lietuvos automobilių kelių direkcija / Lietuvos automobilių kelių direkcijos nuotr.
Kritikos išsakė ir prezidentas
Kalbos apie prastą kelių būklę ypač suintensyvėjo pradėjus dėlioti kitų metų valstybės biudžetą. Netylant aistroms dėl finansavimo dydžio, kritikos pažėrė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
„Didelė ir struktūrinė mūsų visų problema yra kelių būklė. Ji, be jokios abejonės, atsiliepia švietimo, sveikatos reformų įgyvendinimui. Stebuklų nėra, galima kurti kokius nori modelius, bet jeigu nėra pakankamai finansinių išteklių, kelių būklė Lietuvoje tik prastės. Ir su pavydu žvelgsime į kaimynines Latviją ir Lenkiją. Tų sumų, kurios yra numatytos ir planuojamos, iš esmės net nepakanka priežiūrai, būklei palaikyti, jau nekalbant apie gerinimą“, – žurnalistams praėjusią savaitę kalbėjo G. Nausėda.
Gitanas Nausėda / E. Blaževič / LRT nuotr.
Savo ruožtu Š. Frolenko portalui taip pat teigė, kad, norint iš esmės gerinti šalies kelių būklę, yra būtinas didesnis finansavimas. Tam, anot pašnekovo, galėtų būti pasitelkti nauji mokesčiai ar jų struktūrinės korekcijos.
„Jeigu mes norime pradėti gerinti kelių būklę, o ne degraduoti toliau, turime skirti visai kito lygio finansavimą. Ar tai bus naujas mokestis, ar panašiai kaip pas lenkus, kai buvo sumažintas akcizas ir įtraukta į kuro kainą kelių naudojimo mokestis. Jokio skirtumo, kokiu būdu tai bus daroma, nes 80 proc. to, ką vartotojai sumoka pildami degalus automobiliams, turėtų būti skiriama šiai paslaugai, t. y. tam, kad būtų saugus ir kokybiškas kelias. Lygiai taip pat visos pajamos, kurias valstybė gauna už vinjetes, turi būti skiriamos keliams“, – kalbėjo Š. Frolenko.
Planuojama skirti 715 mln. eurų
Praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti du šaltinius, iš kurių 2024 m. būtų galima padidinti finansavimą keliams.
Remiantis šiuo siūlymu, KPPP būtų galima skirti 80 proc. degalų akcizo arba papildomas įplaukas iš didesnių degalų akcizų ir vinječių, t. y. kelių naudotojų mokesčio.
Seimo posėdis / E. Blaževič / LRT nuotr.
Kitų metų biudžete Lietuvos keliams prižiūrėti ir tvarkyti planuojama skirti 715,3 mln. eurų. Tiesa, ši suma dar gali didėti. Seimo Ekonomikos komitetas spalio pabaigoje pritarė siūlymui 2024 m. biudžete KPPP skirti 217 mln. eurų didesnę sumą, tačiau tam nepritarė BFK. Galutinį žodį šiuo klausimu tars Seimas.
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, visiems Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti reikėtų apie 10 mlrd. eurų.
LRT.lt keletą kartų bandė telefonu susisiekti su buvusiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu, tačiau to padaryti nepavyko.
