Jei neteko matyti, kad ne arklys vežimą, o vežimas arklį temptų, reikia pasižiūrėti į rajono savivaldybės darbą. Administracijos valdininkai pirmiau nutaria, paskelbia paslaugos viešąjį pirkimą, su greitai atsiradusiu laimėtoju pasirašo darbų atlikimo sutartį, o tik po to kreipiasi į rajono tarybą, kad ši apsvarstytų ir pritartų ar ne planuojamiems darbams.
Kitaip pasakius, rajono žmonių išrinkti politikai taip nuvertinti, jog kviečiami prie stalo, kai šaukštai jau po pietų. Birželio 27 d. rajono tarybos posėdžiui buvo pateiktas svarstyti klausimas „Dėl pritarimo projektui „Užterštos naftos produktais teritorijos Jurbarko rajono savivaldybėje, Girdžių seniūnijoje, Būtrimų kaime sutvarkymas“.
Kai taryba dar tik rengėsi svarstyti, pritarti projektui ar ne, paaiškėjo, kad jau gegužės 15 d. sudaryta paslaugos viešojo pirkimo komisija, gegužės 22-ąją paskelbusi mažos vertės pirkimo apklausą, galiojusią tik kelias dienas – iki gegužės 28-osios.
Komisija nenurodytą to mėnesio dieną jau patvirtinusi apklausos dokumentus, o birželio 11 d. savivaldybės administracija pasirašiusi darbų atlikimo sutartį su viešąjį pirkimą laimėjusia Vilniuje registruota UAB „Biodegra“. Ji 40 arų teritoriją pagal šią sutartį galės tvarkyti visus metus. Žodžiu, vežimas jau daugiau kaip prieš dvi savaites nuvažiavęs, o rajono tarybos narių prašoma apsvarstyti, leisti jam važiuoti, ar ne – t. y. skirti tam beveik du tūkstančius eurų, ar susilaikyti.
Nors savivaldybei tai menki pinigai, nes projektas vykdomas už Europos Sąjungos paramos lėšas, o savivaldybės dalis yra tik 5 proc., arba 1877,14 Eur, ir tam, reikia tikėtis, nė vienas tarybos narys nebūtų prieštaravęs, tačiau kai kuriuos jų tokie administracijos veiksmai papiktino. Tuo labiau kad maždaug už 0,4 ha (436 kv. m) teritorijos sutvarkymą bus sumokėta 37542,71 Eur, arba daugiau kaip 86 eurai už vieną kvadratinį metrą, o gal ir daugiau, jeigu atsiras „papildomų būtinųjų išlaidų“.
Rajono tarybos narys Gintaris Stoškus įtaria, kad skubotas užterštos teritorijos sutvarkymo paslaugos pirkimo dokumentų rengimas, labai trumpas pasiūlymų teikimo laikas ir sutarties sudarymas paprastai numatomas ne be reikalo – kai iš anksto galimai jau žinomas pirkimo laimėtojas. Kitaip pasakius – iš anksto susitarta, nes konkurso dalyvis privalo turėti atitinkamą licenciją tokiems darbams atlikti, pateikti kitas pažymas, įrodančias darbų atlikėjo patikimumą. Nors pinigai ir europiniai, tačiau už tokio ploto sutvarkymą, manoma, nemaži.
Tarša numatytoje tvarkyti vietoje atsirado dėl aštuoniolika metų – 1980-1998 m. – čia buvusio Girdžių paukštininkystės komplekso. Likvidavus įmonę, gamybiniai pastatai buvo privatizuoti ir išardyti. Kai buvo draskomi katilinės naftos ūkio vamzdynai ir įrengimai, niekas aplinkos nesaugojo ir ardymo darbų nekontroliavo. Mazuto likučiai buvo atvežti į dvi nuošalias vietas prie Gurnupio upelio ir į lomeles išpilti. Dabar mokame už tuometį aplaidumą, kai sovietinis kolektyvinis palikimas buvo tampomas į visas puses.Išlietą mazutą reikia surinkti, išgabenti ir utilizuoti užterštą gruntą.
Rajono taryba projektui pritarė. Už balsavo 14 tarybos narių, 5 susilaikė, vienas buvo prieš. Tarybos narys G. Soškus pretenzijų reiškia ne dėl projekto reikalingumo, o dėl to, kaip rengiami ir tarybai svarstyti pateikiami klausimai. Siekiama įsigalėjusį atbulo darbo įprotį pakeisti. Tai užkirstų kelią galimai korupcijai ir galimiems išankstiniams susitarimams.
Kiekvieno rajono tarybos sprendimo preambulėje nurodomas juridinis rengimo ir priėmimo pagrindas. Ir šiame sprendime (2019 06 27 Nr. TSP-220) nurodyta, kad jis parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 dalies 17 punktu ir 16 str. 2 dalimi. Tie įstatymo straipsniai reguliuoja tarybos sprendimų priėmimą dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto ir kitų piniginių lėšų paskirstymo reglamento nustatyta tvarka, įvertinus išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus. Todėl įstatymus skaitantiems tarybos nariams kilo neaiškumų, kokias papildomas ar planą viršijančias lėšas taryba skirsto, kur dėl to yra seniūnaičių išplėstinės sueigos sprendimas? Kur yra problemos svarba ir viešumas? Ar nėra taip, kad iš anksto jau žinomas konkurso laimėtojas, susitarta su darbų atlikėju, sukirsta rankomis, o tarybos sprendimas rengiamas ir reikalingas galimai korupciniams susitarimas juridiškai įteisinti. Jeigu jau savivaldybės administracija viską susitvarkė – viešasis pirkimas įvykęs, rangos darbų sutartis pasirašyta, tai tarybos nariai nepagarbiai pastatyti prieš jau įvykusį faktą.
Tarybos narys G. Stoškus sako, kad buvo tikimasi, kaip paprastai, jog niekas iš tarybos narių tuo reikalu nesidomės, nei įstatymų, nei sprendimo projekto neskaitys, klusniai pakels rankas ir viskas ramiai „pralys“.
Tuo tarpu Girdžių seniūnas Mindaugas Dilys per daug nesigilina į sprendimo priėmimo vingrybes. Jam svarbu ūkiniai reikalai, kad mazutu užteršta teritorija būtų sutvarkyta. Pagal priimtą rajono tarybos sprendimą numatyta ne tik paskirti tinkamas finansuoti ne mažiau 5 proc. projekto išlaidas – 1877,14 Eur, bet svarbus ir kitas įsipareigojimas (sprendimo 4 str.): „Įsipareigoti apmokėti tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia projektui skiriamos finansavimo lėšos, ir netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas“. Bent apytikslė ribinė suma neįvardinta, todėl darbų atlikėjas gali būti ramus: jeigu kartais 40 arų sutvarkyti nepakaktų oficialiai Europos Sąjungos ir rajono savivaldybės biudžeto skiriamų 37542,71 Eur, pinigų būtinosioms išlaidoms papildomai bus. O jų dydis priklausys nuo aplinkybių.
Užterštų teritorijų sutvarkymas – svarbus darbas. Tačiau kiek tokių vietų yra rajone, nei rajono savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus, nei Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėja Jolanta Šeflerienė tiksliai pasakyti negalėjo. „Gal žino vyriausiasis specialistas Dainius Večerskas, dabar jis tais reikalais užsiima, tačiau šiuo metu atostogauja, bus tik ateinantį pirmadienį, – sako vedėja ir patikina, kad tikriausiai žinotų Povilas Kazėnas, bet anas dabar jau Žemės ūkio skyriuje dirba, irgi, atrodo, atostogauja.
Tad geriausiai apie užterštas vietas rajono žmonėms gali pasakyti Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjos pavaduotoja-vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė. „Buvo keletas vietų. Jurbarke – buvusiame pramonės rajone, Juodaičiuose, Girdžiuose ir dar kai kur, bet Aplinkos ministerija patvirtino tik dvi: pramonės rajone ir Girdžiuose. Pramonės rajone jau sutvarkyta, Girdžiuose bus tvarkoma, o Juodaičiuose žymesnės taršos nerasta, todėl į tvarkytinų teritorijų sąrašą nepateko“, – sako G. Gadliauskienė.
Sutvarkius buvusio Girdžių paukštyno užterštą teritoriją, tokių problemų rajone liks mažiau. Tik, pasak rajono tarybos nario G. Stoškaus, negerai, kad tokius darbus lydi įtarimų šešėlis. Siekdamas savivaldybės administracijos veiklos skaidrumo ir viešumo tarybos narys G. Stokus dėl galimų išankstinių susitarimų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisiją ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Gintautas Šimboras
… Nieko keisto