Vasario 3 d. Vadžgirį apgaubė gerumas ir rūpestis. Bibliotekininkės Erikos Žievienės suburti vadžgiriškiai virė sriubą ir ją dalijo praeiviams, išvežiojo po namus. Akcija „Karšta sriuba“ surengta be jokios ypatingos progos – tiesiog norint parodyti dėmesį bendruomenei, aplankyti jos narius ir ne tik pavaišinti garuojančios sriubos dubenėliu, bet ir pasidomėti, ar jiems nereikia pagalbos.
Spontaniška idėja
Vadžgiriškė Erika sako, kad akcija „Karšta sriuba“ Vadžgiryje buvo surengta pirmą kartą. Idėja kilo spontaniškai, stebint itin šaltą žiemą ir galvojant apie žmones, kuriems tokios sąlygos ypač sunkios. „Pirmą sykį tokią gerumo akciją darėm. Aš dažnai renginiuose verdu sriubas, bet čia jau buvo kitaip. Tie šalčiai buvo baisūs – pati galvoju, aš pati į parduotuvę nenoriu eiti, šalta. O kaip žmonės?“ – pasakoja Erika.
Jos sumanymas paprastas, bet labai svarbus: jei žiemą rūpinamės paukščiais ir gyvūnais, kodėl negalime pasirūpinti ir žmonėmis. „Pagalvojau – kodėl mes, kaip bendruomenė, kultūros centras, biblioteka, negalim padaryti tokios gerumo ir šilumos akcijos? Juk yra senelių, yra žmonių, kurie negali iš namų išeiti“, – sako vadžgiriškė.
Surėmė pečius
Nors daliai Vadžgirio gyventojų ši iniciatyva iš pradžių kėlė nuostabą, organizatoriai pabrėžė – tai nėra labdara ar pagalba vargšams. „Daug kas klausė – kokia proga? O progos nereikia. Čia tiesiog gerumo ir šilumos akcija. Mes nesam vargšai – mes turim ir galim dalintis vieni su kitais“, – pabrėžia Erika.
Akcija buvo organizuota surėmus pečius: bendruomenės pirmininkas nupirko mėsos, kaimynai atnešė malkų, bulvių, morkų ir kitų reikalingų produktų. „Turim kazaną, turim produktus, turim žmogiškuosius išteklius – tai kodėl ne?“ – retoriškai klausia Erika.
Kvepianti karšta sriuba buvo išvežiota 35 žmonėms, o jų amžius ar socialinė padėtis nebuvo kriterijus. Dar būrys žmonių sriubą skanavo atėję prie kultūros centro ir bibliotekos.
„Neskirstėm – ar jaunas, ar vyresnis, ar socialinės rizikos, ar tvarkingas žmogus. Bet kokiu atveju jis yra žmogus“, – kalbėjo moteris.
Dalis atėjo patys, kiti buvo labai nedrąsūs. Be to, Erika neslepia nuoskaudos – sriuba dar nebuvo spėjusi išvirti, kai per miestelį pravažiavo šiukšliavežė, o bendruomenė dar neturėjo kuo pamaitinti ja vykusių vyrų.
„Iš pradžių taip atsargiai – o čia kaip, o čia kas? Sakau – čia ne apie vargą, čia apie dalijimąsi“, – atviravo vadžgiriškė.
Įsitraukė ir jaunimas
Į pagalbą įsitraukė jaunimas – Nedas, Julius ir Audrėja Baužos. „Sakau vaikams – pavežiosim? Sako – be problemų. Klausė – kokia proga? Sakau – tiesiog dalijamės gerumu. Manau, taip mes ir jauną kartą auginam“, – džiaugiasi Erika.
Šie apsilankymai turėjo ir gilesnę prasmę – lankant žmones galima pamatyti, ar jiems visko užtenka, ar nereikia papildomos pagalbos. „Gal vaistų paprašys, gal dar ko. Tas aplankymas labai svarbus“, – sako Erika.
Gražiu solidarumo pavyzdžiu tapo ir netoli Vadžgirio gyvenantis Panemunės pilies kavinės šefas Mantas Makaras, kuris norėjo prisidėti kepiniais, tačiau susirgo. „Tai mes jam patys nuvešim sriubos. Pasidalinsim gerumu ir su juo“, – juokėsi Erika.
Pasak jos, akcija padėjo sujungti žmones, kurie nuo šalčių jau pavargę, atitolę, gal net pikti.
„Tokie dalykai akivaizdžiai sujungia. Ir aš tikrai galvoju – tai taps tradicija. Geri dalykai užkrečia. Ateityje planuojam sriubą virti plačiau, įtraukti aplinkines bendruomenes. Ir dabar, jei liks sriubos, ją vešim ir į gretimus kaimus. Už trijų kilometrų žinau vienišų senelių – važiuosim ir ten. Reikia dalintis tuo gerumu“, – kalbėjo moteris.
Bendruomenė turi planų
Erika juokauja, kad netrukus bus galima tokias akcijas kartoti dažniau, nes atsiras gerokai daugiau maistą gaminti mokančių vadžgiriškių, ypač jaunimo. Bendruomenė parašė projektą „Mokykimės gyventi, vaikai“ ir gavo 54 000 eurų finansavimą (ES lėšos – 49 836,00 Eur, savivaldybės kofinansavimas – 2 631,27 Eur).
„Jokia paslaptis, kad mūsų vaikai labai pripratę prie greito maisto. Yra problemų su antsvoriu, su cukriniu diabetu. Ir mes patys, suaugusieji, kartais nemokam valgyti“, – atvirai sako Erika.
Būtent tai paskatino ją ieškoti išeičių, kaip bendruomenei suteikti sveikos mitybos žinių ir keisti žalingus įpročius. „Pagalvojau – kodėl neparašius tokio projekto, kad ir patys išmoktume, ir kitus išmokytume“, – juokėsi moteris.
Projekto lėšomis bendruomenės centrui jau nupirkta moderni įranga: išmanioji lenta, sulankstomi stalai, 30 kėdžių, pilnai įrengta virtuvė su orkaitėmis, indaplove, šaldytuvais, indukcinėmis kaitlentėmis. Taip pat nupirktas masažinis krėslas kaimo gyventojams.
„Žmonės ateina, pasinaudoja masažo krėslu ir sako – Dieve, kaip gerai, niekur važiuoti nereikia. Kaimo žmonėms viskas toliau, tai čia tikrai didelis pliusas“, – pasakoja Erika.
Suremontuotos ir bendruomenės centro patalpos – sutvarkytos grindys, sukurta erdvi, universali erdvė bendruomenės poreikiams. Tačiau didžiausias dėmesys projekte skiriamas edukacijoms vaikams.
„Maisto gaminimas – pats mėgstamiausias dalykas. Vaikai labai mėgsta tai daryti. Ir mes juos įtrauksim taip, kad jie patys organizuotų, patys mokytų. Planuojam kviesti psichologus, kurie ves paskaitas apie sveiką gyvenseną ir mitybą“, – tikino Erika.
Pirmoji edukacija jau suplanuota – vaikai gamins obuolių desertą be pridėtinio cukraus.
„Bus visiškai be cukraus, bet labai skanus. Aš pati dabar daug ieškau, mokausi – ir kartu su vaikais mokysimės. Be to, jei pavyks, planuojam pasikviesti ir garsių kulinarų, gauti žinių iš jų“, – kalbėjo moteris.
Erika tikisi, kad projektas suteiks tvirtą pagrindą tolimesnėms iniciatyvoms. Pasak jos, kai turi pagrindą – virtuvę, įrangą – tada gali toliau rašyti projektus imtis įvairių veiklų.
„Stipri bendruomenė prasideda nuo paprastų, bet nuoširdžių sprendimų – šiltos sriubos lėkštės, atviro pokalbio ir noro pasirūpinti vienas kitu“, – įsitikinusi E. Žievienė.
Lukas Pileckas
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
