Eržvilko gimnazija ruošiasi ypatingai šventei – balandžio 24-ąją bus minimas mokyklos 150 metų jubiliejus. Laukiama daugybės svečių – visų, kurių gyvenimuose mokykla paliko šviesią žymę – pakeliauti po istoriją, prisiminti savo mokyklinius metus, susitikti gimnazijos ir savo jaunystę.
Dabarčiai išsaugota istorija
Plati ir įvykių gausi Eržvilko mokyklos istorija – būta pakilimų ir sunkmečių, keitėsi mokyklos statusas, pastatai ir vadovai, mokytojai ir mokiniai.
Eržvilko gimnazijos direktorė Birutė Genienė pagal mokykloje saugomus atestatų registravimo žurnalus suskaičiavo, kad nuo 1956 metų atestatus gavo 1868 abiturientai. Šį pavasarį gimnazija į gyvenimą išlydės 69-ąją laidą – 31 jaunuolį. Nors kiekviena karta rašo savo metraštį, pavartyti praeities puslapius – svarbu ir įdomu, juolab kad randi netikėtų netgi intriguojančių faktų ir istorijų.
Todėl dar gerokai prieš jubiliejaus šventę gimnazijos koridoriuose atsirado stendų su faktais, skaičiais ir archyvinėmis nuotraukomis. Eržvilko mokyklos istoriją prieš gerą dešimtmetį surinko amžinatilsį mokytoja Ona Puišienė, jai talkino kraštietis Antanas Stravinskas.
Pirmoji mokykla Eržvilke įkurta 1865 m. – deja, ne iš švietėjiškų paskatų. Carinės Rusijos valdžia uždraudusi lietuvišką spaudą uždarė ir parapines mokyklas ir kūrė rusiškas. Liaudies mokykla vadintoje Eržvilko pradinėje buvo mokoma rusų kalbos, tikybos, aritmetikos ir istorijos – visos pamokos vyko rusų kalba. Mokyklą išlaikė valsčius ir rėmė Lapgirių dvaro savininkė Ana Chruščiova, kuri net pasirašydavo ant mokinių mokslo pažymėjimų. Sprendžiant iš pažymėjimų registracijos knygos, mokyklą baigdavo nedaug – per 30 metų vos 100.
Panaikinus spaudos draudimą Eržvilko mokykla 1906 m. tapo lietuviška. Išliko duomenų, kad 1911 m. joje mokėsi 123 berniukai ir 53 mergaitės, o dėl ankštų patalpų ne visi vaikai buvo priimami. Tačiau per vieną žiemą pramokę skaityti, daugelis toliau nebesimokydavo.
1916 m. iškilo naujas mokyklos pastatas, kuris ir dabar tebestovi prie kelio, šalia Eržvilko gimnazijos. Tuo metu mokykla tapo kultūros židiniu: rengiami vakarai, skaitomos paskaitos, statomi vaidinimai.
1922 metais atidaryta vidurinė mokykla. Mokslas buvo mokamas: už pusmetį – tūkstantis auksinių, už egzaminą – šimtas.
Vos po kelių mėnesių vidurinei kilo grėsmė būti uždarytai dėl kvalifikuotų mokytojų stygiaus, o 1936-aisiais vėl beliko pradinė – nes per brangi mokykla, kurioje nedaug mokinių.
1940-aisiais vėl atkurta vidurinė – priauganti gimnazija – naujame pastate ir su elektra! Nors Antrojo pasaulinio karo metais pastatą užėmė vokiečių karo ligoninė, o klasės glaudėsi eržvilkiškių namuose, mokykla išliko, o mokinių skaičius 1945 m. persirito per 400. 1945-ųjų pavasarį išleista pirmoji gimnazistų laida – 21 abiturientas.
Mokykla kita, vaikai – tokie patys
Jau daugiau kaip du dešimtmečius Eržvilko gimnazijai vadovauja 28-os laidos abiturientė Birutė Kundrotaitė-Genienė. Direktorės akyse – kelių dešimtmečių istorija, nes tolėliau nuo Eržvilko ji buvo tik studijų metais.
„Kai buvau mokinė, mokykla buvo kitokia. Šildydavomės klasėje prie krosnių, visus egzaminus laikydavome mokykloje. Ir niekas mūsų į mokyklą nevežiojo. Tris kilometrus iš kaimo ateidavau ne tik į pamokas, bet ir į foto būrelį – naktį, nes nuotraukas ryškinti reikėdavo naktį. Būreliui vadovavo fizikos mokytoja Albina Tamošaitienė, kuri ir dabar tebedirba gimnazijoje. Vaikai – kaip ir visais laikais – buvome žingeidūs ir veiklūs. Mūsų klasė statė spektaklius, patys pasirūpindavom gauti sunkvežimį ir važiuodavom vaidinti. Klasės anuomet buvo draugiškesnės – nes mes visą laiką buvom kartu, visiems pamokos buvo tos pačios. Gal todėl ir dabar taip gausiai į susitikimus renkasi baigusieji mokyklą prieš dvidešimt ir daugiau metų – tas ryšys išlieka“, – sakė direktorė.
Po studijų sugrįžusi į Eržvilką jauna matematikė tapo savo mokytojų kolege. „Buvo labai keista, jaučiausi nedrąsiai. Bet ne aš viena dirbu savo mokykloje – pavaduotojas Vytautas Valutis – 26-os laidos abiturientas, eržvilkiškės technologijų mokytoja Laisvūnė Mockuvienė, pradinukų – Vaidutė Kazakevičienė, Neringa Vizbarienė ir Ilona Skrodenienė, anglistė Violeta Kubiliūtė-Piaseckienė, lituanistės Ilona Barauskienė ir Laima Bosienė, kūno kultūros mokytojas Rolandas Skrodenis. Kai kurie – ir buvę mano auklėtiniai. O Varlaukio skyriuje dirba taip pat mūsų mokyklos auklėtinė Jolita Bajarūnienė“, – pasakoja B. Genienė.
Kai Birutė buvo paskirta direktore, kolegos apsidžiaugė ir surengė gražią ir iškilmingą inauguraciją. Dabar visi kartu jos vadovaujami rašo Eržvilko mokyklos istoriją.
Dirba surėmę pečius
B. Genienė teigia, kad tai, jog mokykla puikiai gyvuoja – ne tik direktorės nuopelnas: „Direktorė strateguoja ir už viską atsako, tačiau mūsų yra puiki komanda. Pavaduotojui V. Valučiui – visas ugdymo procesas: tvarkaraščiai, egzaminai, visi 5-12 klasių mokiniai. Jis buvo profesijos modulio, kai tokį kūrėme, kuratorius. Pavaduotoja Jurgita Volbikienė rūpinasi pradiniu ir neformaliuoju ugdymu. Be to, Jurgita yra LIONS klubo narė ir jos dėka pernai labai gražiai atnaujinome mokyklos patalpas.“
Direktorė pasakoja, kad visi klausimai sprendžiami ir visi sumanymai išsirutulioja tariantis su mokytojų metodine taryba, kuriai vadovauja V. Kazakevičienė, o atskirų mokomųjų dalykų grupėms atstovauja Loreta Aniulienė, V. Kubiliūtė-Piaseckienė, Regina Balčaitienė ir A. Tamošaitienė. Aktyviai mokyklos reikaluose dalyvauja mokinių taryba, vadovaujama socialinės pedagogės Jolitos Mockaitienės.
Antrąjį šimtmetį įpusėjusioje Eržvilko gimnazijoje mokosi per tris šimtus mokinių, dirba 39 pedagogai. „Šiandien ypač džiaugiamės kompetentingais ir dalykiškai stipriais mokytojais. Pastaraisiais metais džiugina pasiekimai dalykinėse olimpiadose – pirmas vietas pelnė Aidas Barauskas, Neringa Barauskaitė, Monika Kazakevičiūtė, Dovilė Kimutytė, Ernestas Eitutis, Vilmantas Simokaitis, Jokūbas Skrodenis. Gimnazijos sportininkai taip laimi daug prizinių arba pirmų vietų įvairiose sporto šakose. Rezultatai nepriklauso nuo to – kaime ar mieste yra mokykla, bet mus ypač džiugina pirmos vietos, juk geriausi pas mus išrenkami iš trisdešimties vaikų, o ne iš pusantro šimto, kaip yra miestų mokyklose“, – sakė B. Genienė.
Direktorė pripažįsta, kad būta sunkių metų ir ne tik anoje, tolimoje istorijoje. „Kai reikėjo pradėti privalomą informacinių technologijų dėstymą, kompiuterių niekas mums nepirko, turėjom patys kaip nors tą problemą išspręsti arba – nekomplektuoti vienuoliktos klasės. Susiradom rėmėjų: mano laidos draugas Julius Gudavičius nupirko mokyklai keturis kompiuterius. Dviejų dešimtokių parašytus laiškus išsiuntėme Juozui Kazickui, ir jis labai greitai paskambino iš Amerikos ir pasakė, kad kompiuterius mes turėsim. Dabar, kai yra mokinio krepšelis, mokyklos finansinė padėtis pagerėjo – turim lėšų vadovėliams ir mokymo priemonėms, o mūsų renginių nuolatiniai rėmėjai – buvę mokiniai, kurie dirba versle: Rimantas Jancevičius, Arūnas Mekšriūnas, Elena ir Gintautas Beržinskai“, – pasakoja B. Genienė.
Didžiausiu džiaugsmu direktorė vadina gimnazijos statuso sugrąžinimą Eržvilko mokyklai: „Siekėm jo ilgai ir sudėtingai, nes reikalavimai nustatyti didelėms mokykloms, o mažoje kaimo mokykloje yra kitaip. Tai viso kolektyvo didžiulis vaidmuo – visi dirbom surėmę pečius ir padarėm!“
Eržvilko gimnazija – vienintelė vidurinį išsilavinimą teikianti mokykla šiaurinėje rajono dalyje – iš aplinkui, net 25 kilometrų spinduliu, čia suvažiuoja jaunimas semtis mokslo žinių, šviesos, kultūros. Socialinė pedagogė Jolita Mockaitienė vadovauja jauniesiems šauliams, R. Skrodenis veda sporto būrelius, I. Skrodenienė su savo pradinukais leidžia laikraštėlį „Smalsutis“, dailės mokytoja R. Balčaitienė tvarko kraštotyros kampelį ir puošia mokyklą gražiais stendais, Ieva Janauskaitė moko šiuolaikinių ir tautinių šokių, o visi abiturientai Paskutinio skambučio šventėje šoka valsą – tokia mokyklos tradicija.
Tradicinė yra ir rudenį vykstanti Patrioto diena: susitikti su mokyklos bendruomene atvažiuoja 1949 m. žuvusio direktoriaus Vinco Ulevičiaus dukros ir įteikia mokiniams savo įsteigtą lengvosios atletikos taurę. Pernai ją laimėjo 8 ir 4Ga klasės.
Pavasarį rengiama krepšinio šventė, kaip ir Patrioto diena, – ne tik sportinės varžybos, bet ir jaunimo susitikimas su savo mokyklos istorija. Krepšinio taurę, kurią pernai antrą kartą iš eilės laimėjo 4G klasė, įsteigė 4 laidos gimnazistas Juozas Giedraitis savo brolio, pirmojo Eržvilko gimnazijos direktoriaus Antano Giedraičio atminimui.
Savo mokyklą aplanko rašytojai Vytautas Martinkus, Vytautas Girdzijauskas, žurnalistas Romualdas Norkus, Laisvės kovų dalyvis Petras Girdzijauskas, kalbininkai Antanas Balašaitis, Daiva Vaišnienė. Susitikimai su žymiaisiais kraštiečiais ir su daugybe kitų, plačiai pasklidusių po Lietuvą ir pasaulį Eržvilko mokyklos mokinių, dabarties jaunimui – gyvas pavyzdys, kad nesvarbu, kiek metų ir koks atstumas skiria nuo mokyklos, kuri išlydėjo į didįjį gyvenimą, visada traukia sugrįžti – į savo mokyklą, į jaunystę ir į gimtinę.
Ateinantį penktadienį Eržvilkas laukia sugrįžtančiųjų – visų buvusių, esamų ir būsimų, kurių gyvenimuose šviesų ženklą paliko ir paliks mokykla, mininti 150-ąsias gyvavimo metines.
Danutė Karopčikienė
Kodel nera socdemu lyderio Kaspucio……..