Sodo namų didžiausias leistinas bendras plotas statant be papildomų projektų ir leidimų nuo 2024 m. lapkričio galės siekti iki 50 kv. m, o didžiausias leistinas aukštis privalės neviršyti 5 m. Didesniems bus reikalingi atitinkami dokumentai.
Iki šiol didžiausias leistinas plotas tokiems statiniams siekė 80 kv. m, o didžiausias leistinas aukštis galėjo būti iki 8,5 m.
Minėtus pokyčius Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius LRT.lt sakė vertinantis neigiamai ir apibūdino kaip „Aplinkos ministerijos tikslą naikinti sodų bendrijas“.
Kolektyviniai sodai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Gyvenamojo namo plotas, anot jo, itin aktualus kukliau besiverčiančioms šeimoms: „Jeigu gyvenama su, tarkime, trimis vaikučiais, 50 kv. metrų šeimai jau mažoka. 80 kv. metrų labai gerai. Kad pastatytum 80 kv. metrų [namą], reikalingas projektas, projektui reikalingi dideli pinigai.“
„Žiūri, kad pagerintų [padėtį – LRT.lt] daug uždirbantiems žmonėms, mažai uždirbantiems arba minimumą gaunantiems visur darosi kliūtys“, – pridūrė E. Germanavičius.
Kolektyviniai sodai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Tiesa, pašnekovas sutiko, kad tam tikrus atvejus, susijusius su pastatų aukštingumu, būtų galima sureguliuoti.
„Dėl aukštingumo galėtų savivaldybės reguliuoti, galbūt ir Aplinkos ministerija arba, kad derintum su kaimynais. Pavyzdžiui, jei pasistatys 3 aukštų pilį ir tada tau pusėje sklypo užstos saulę“, – kalbėjo jis.
O štai sodų bendrijos „Ąžuolynas“ valdybos pirmininkas Albinas Giriūnas būsto statybas sodų bendrijose be leidimų tam tikrais atvejais vadino ir žmonių apgaudinėjimu.
„Šitoje vietoje naudinga buvo tik tiems veikėjams, kurie save vadina vystytojais. <…> Oficialiai statinys vadinasi sodo pastatas, ne gyvenamasis namas, o jauni žmonės juos perka gyventi. <…> Tam pastatui toli gražu iki gyvenamojo namo“, – LRT.lt kalbėjo jis.
Kolektyviniai sodai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Anot pašnekovo, toks būstas ateityje gali tapti ir mažiau likvidus.
„Įsivaizduokite, žmogus sumoka 200 tūkst. ir vėliau kada nors priimamas sprendimas, kad nebebus galima deklaruoti gyvenamosios vietos [gyvenamojo namo statuso neturinčiame pastate – LRT.lt]. Kol jis ten gyvens, tol gyvens, o jei norės parduoti, ką jis už tai gaus? Vertė kris tragiškai.
Gali būti 80, gali būti 50 kv. m, bet be projektų statyti, kaip dabar stato, iš tikrųjų galima tik sodo pastatus, kurie būtų naudojami rekreaciniam, sezoniniam gyvenimui, bet ne kaip gyvenamasis namas“, – svarstė A. Giriūnas.
Ministerija: siekiama užtikrinti racionalesnį normavimą
Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė taip pat teigė, kad iki šiol teisės aktuose buvo nepakankamai aiškiai apibrėžti reikalavimai ir kriterijai projektuojamiems ir naudojamiems statiniams bei naujai formuojamoms patalpoms, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pastato paskirtį.
Kolektyviniai sodai / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Pasitaikydavo atvejų, kai sodo namai būdavo paverčiami gyvenamaisiais vienbučiais ar net daugiabučiais namais. Siekiant užtikrinti efektyvesnį ir racionalesnį normavimą, kontrolės vykdymą ir visuomenės interesų apsaugą, reglamentavimas buvo peržiūrėtas“, – LRT.lt komentavo A. Rokickienė.
Taigi, kaip jau minėta, nuo lapkričio 1 d. įsigalios statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pakeitimai. Įsigaliojus pakeitimams sodo namo maksimalus leidžiamas dydis bus iki 50 kv. m, maksimalus pastato aukštis 5 m.
Kolektyviniai sodai / E. Genio / LRT nuotr.
„Šie pokyčiai leis asmenims, kuriems sodo namelis reikalingas pagal jo pirminę paskirtį – susidėti sodo reikmenis, pernakvoti sezono menu ir pan. – pasistatyti namelį be papildomų projektų.
Tie, kurie soduose ketina statytis gyvenamuosius namus, kuriems reikalinga aptarnaujanti infrastruktūra, vandentiekis, miesto nuotekos, keliai privažiuoti ir pan., turės tą detaliai suplanuoti, kad visos papildomos viešosios infrastruktūrinės paslaugos irgi būtų kokybiškai teikiamos ir užtikrinamos“, – aiškino A. Rokickienė.
Kolektyviniai sodai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Apibendrindama Aplinkos ministerijos atstovė atkreipė dėmesį, kad namai, kurių statybos procedūrų pradžia bus fiksuota iki 2024 m. lapkričio 1 d., bus užbaigiami pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m. spalio 31 d.
„Tokių namų taip pat nereikės perregistruoti Registrų centre. Visos kitos to paties objekto statybos procedūros bus vykdomos pagal teisės aktus, galiojusius tų procedūrų pradžios metu (prašymo užregistravimo dieną)“, – pabrėžė A. Rokickienė.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Deivis Valiulis LRT.lt teigė, kad 80 kv. metrų būstas jau yra gana populiarus, todėl kai tam tikrose teritorijose juos stato be derinimo, tai gali daryti poveikį.
„Mes, kaip asociacija, ir aš iš praktikos kritinio poveikio statybai tame pakeitime nematau. Tai galbūt aktualiau Vilniaus miestui, kur labiau probleminis ar stringantis statybos leidimų išdavimo procesas. Mažesnėse savivaldybėse ar kur nors, kur nėra didelio iššūkio gauti statybos leidimą ir susiderinti kitus klausimus (infrastruktūrą, įjungimą ar kt.), nesakyčiau, kad tai kardinalus pasikeitimas“, – svarstė ekspertas.
