Lietuviškas ruduo sunkiai įsivaizduojamas be grybų pilnos pintinės ir keptų voveraičių kvapo virtuvėje. Tačiau be tradicinių miško karalių baravykų, grakščiųjų voveraičių, ar stambiųjų raudonikių, miške tūno ir kiti grybai, kurie maistinėmis savybėmis nenusileidžia jau pamiltiems ir pripažintiems grybams. Grybų pasaulio ekspertė, edukatorė ir tinklaraštininkė Aurelija Plūkė sako, jog Lietuvoje auga apie 7 tūkst. grybų rūšių. LRT RADIJO laidoje „Lėto maisto kultūra“, ji dalijasi patarimais, kur geriausia ieškoti grybų ir kaip juos tinkamai paruošti.
Kur geriausia ieškoti grybų ir kaip juos atsirinkti?
Anot A. Plūkės, renkantis vietą grybavimui, reikėtų dairytis vidutinio senumo miškų, kuriuose didžiąją dalį augmenijos sudaro pušys, o ant žemės veši samanos. Tačiau ji priduria, jog grybų derlius nebūtinai priklauso nuo vietos savybių.
„Grybų sezonas priklauso nuo daug skirtingų faktorių, net kai kažką sodiname darže, vienais metais kažkas nesudygsta, nors viską padarėme teisingai. Su grybais yra dar sudėtingiau. Grybai turi ciklus, vienais metais gali būti daugiau baravykų, kitais metais galima tikėtis, kad jų bus žymiai mažiau“, – LRT RADIJO laidoje įžvalgomis dalijasi edukatorė.
Aurelija Plūkė / LRT stop kadras.
Tinklaraštininkė be tradicinių ir lengvai atpažįstamų grybų, siūlo išbandyti ir ant medžio augančią valgomąją geltonpintę bei būreliais randamas kelmabudes.
„Mėgstu įprastus grybus: baravykus, voveraites, kalpokus. Be įprastų, mėgstu paragauti mažiau populiarių grybų, kaip kelmabudė, valgomoji geltonpintė – ji atrodo, kaip kempinė, auga ant medžių, yra ryškios oranžinės spalvos. Ji dažniausiai auga ant lapuočių: ąžuolų, tačiau gali augti ir ant kelmų arba jau pūvančių medžių“, – sako ji.
Voveraitės Dzūkijos miškuose / LRT stop kadras
Lietuvoje, kaip teigia A. Plūkė, grybus galima atsirinkti pagal tai, ar jų kepurėlės apačia porėta, ar ne, tačiau kilus abejonei, grybų pasaulio žinovė rekomenduoja grybų aprašymo ieškoti internete arba grybautojų bendruomenėse socialiniuose tinkluose.
„Vienintelė taisyklė, jei nesi tikras, ką renki, geriau palikti miške. Dabar tikrai galima grybus fotografuoti, pasitikrinti apie juos internete, pasiklausti socialinių tinklų grupėse, resursų ir šaltinių yra, visada galima pasitikrinti“, – priduria ji.
Nors Lietuvoje auga ne tik nuodingosios, tačiau ir valgomosios musmirės, A. Plūkė ragina grybų entuziastus neskubėti pasikliauti savo žiniomis ir neturint ilgametės patirties, miške apeiti bet kurios rūšies musmires.
„Musmirių yra ir mirtinai nuodingų, ir valgomų. Lietuvoje taip pat yra bent kelios rūšys valgomųjų musmirių, tačiau tai nėra pradedančiųjų grybas, reikia gerai mokėti jas atskirti“, – tikina tinklaraštininkė.
Paprastoji musmirė / D. Umbraso / LRT nuotr.
Anot A. Plūkės, pasaulyje populiarėja funkciniai grybai – tai grybų grupė, kuri naudojama tradicinėje medicinoje, kai kuriuos iš jų galima aptikti ir gamtoje.
„Dažniausiai tai yra auginami grybai, išskyrus chagą (Įžulusis skylenis – LRT.lt) arba juodąjį beržo grybą, šie grybai nėra naudingi užauginti dirbtinai. Tai įdomi sritis, grybai yra įdomūs tuo, kad savo sudėtimi ir prigimtimi yra panašesni į gyvūnus, nei į augalus, tai reiškia, kad yra panašūs į žmones. Grybo gynybiniai mechanizmai, ginantis nuo virusų, primena mūsų gynybines sistemas, dėl to ne veltui iš grybų buvo pagamintas pirmas antibiotikas“, – priduria ji.
Grybų apdorojimas ir paruošimas
A. Plūkė pataria, dar esant miške kruopščiai nuvalyti grybus tam, kad namuose reikėtų praleisti kuo mažiau laiko juos apdorojant – tam galima naudoti specialų grybautojų įrankį.
„Dar renkant grybus, būtų gerai juos nuvalyti, ypatingai purvą, reikėtų jį nupurtyti nuo grybo, prieš dedant jį į krepšį. Grybavimui patogu turėti specialų peiliuką, kuris turi šepetėlį, juo patogu naudotis, norint nuvalyti grybus, o su kitu antgaliu – peiliuku, galima grybus supjaustyti“, – sako A. Plūkė.
Grybų pasaulio ekspertė atkreipia dėmesį į tai, jog grybų nebūtina nuplauti, kadangi kyla rizika, kartu su vandeniu, išplauti grybo aromatą ir skonį.
„Grybai turi daug vandens, todėl, jei įmanoma, reikėtų išvengti jų plovimo. Jei juos mirkome ar ilgai plauname, jie prisigeria dar daugiau vandens, tai neprideda skonio ar aromato“, – teigia ji.
Kai kuriuos grybus, kaip teigia A. Plūkė, galima kepti sausoje keptuvėje, tokiu būdu iš jų greičiausiai pasišalina nereikalingas vanduo.
„Grybus galima kepti sausojo kepimo būdu. Tai reiškia, jog iš pradžių grybus dedame kepti į sausą keptuvę – taip patogu ruošti ir voveraites. Tokio kepimo metu, grybuose susikaupęs vanduo lengviau išgaruoja, todėl tik vėliau galime dėti sviesto ar aliejaus“, – LRT RADIJO laidoje įžvalgomis dalijasi tinklaraštininkė.
