Nuo vasario refinansavimui tampant nemokamam, dalis bankų jau dabar dažniau sulaukia užklausų iš klientų, siekiančių susimažinti turimos paskolos maržą. Tiesa, kiek tokių prašymų tenkina, finansų įstaigos neatskleidžia. Nors refinansavimo atvejų antplūdžio Lietuvos bankas kol kas nepastebi, antrina, jog paskolos maržą klientai susimažina savo banke.
Išlaidos – daugiau nei 1000 eurų
Gyventojai nuo vasario galės naudotis nemokamo refinansavimo paslauga, t. y. be papildomų išlaidų pasikeisti paskolą suteikusį banką ir pasigerinti finansines kredito sąlygas.
Iki šiol paskolų turėtojams refinansavimo procesas buvo gana nepatrauklus. Naujajam bankui reikėdavo pateikti naują nekilnojamojo turto vertinimą, iš esamos finansų įstaigos gauti pažymą apie paskolos likutį, o už senos sutarties nutraukimą paprastai tekdavo atseikėti ir išankstinio grąžinimo mokestį.
Skaičiuojama, kad refinansavimo išlaidos paskolos turėtojui iki šiol siekdavo daugiau nei 1000 eurų refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą. Tačiau, kaip minėta, nuo vasario paskolų turėtojams pakaks kreiptis į naują kredito davėją, o šis atliks didžiąją dalį refinansavimo procedūrų.
Nekilnojamasis turtas / E. Blažio / LRT nuotr.
Tiesa, tikimasi, kad pasikeitusi paskolų refinansavimo tvarka paskatins konkurenciją tarp bankų ir turimas sąlygas klientams pavyks pasigerinti pasiliekant savo banke.
Maržas susimažina jau dabar
Nors supaprastinta refinansavimo tvarka pradės veikti nuo vasario, Nijolė Valinskytė, Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė, teigiamų pokyčių būsto kreditavimo rinkoje įžvelgia jau dabar.
„Pastebime vis daugiau persitarimų dėl esamų paskolos sąlygų, o naujų būsto paskolų maržos vis dar mažėja“, – LRT.lt tvirtino ji.
Lietuvos bankas / P. Peleckio / BNS nuotr.
Atvejų, kai tame pačiame banke keičiamos esminės paskolos sąlygos, pavyzdžiui, marža, anot N. Valinskytės, 2023–2024 m. daugėjo, ypač nuo šių metų liepos. Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolos, dėl kurių sąlygų buvo iš naujo susitarta per 2024 m. pirmuosius tris ketvirčius, sudarė apie 6 proc. viso būsto paskolų portfelio.
„Stebime, kad persitarus sąlygas, vartotojams marža sumažėja vidutiniškai 0,4 procentinio punkto, ir tai yra reikšmingas dydis. Spalio mėnesį vidutinė naujų paskolų marža sudarė apie 1,5 procento, o naujų susitarimų palūkanų norma – 4,8 procento“, – akcentavo N. Valinskytė.
Sulaukia daugiau užklausų
Apie išaugusį užklausų dėl būsto paskolos palūkanų normos keitimo skaičių kalba ir SEB atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė. Didžioji dalis prašymų, anot banko atstovės, išsprendžiama persitariant sąlygas, todėl klientui, jos žodžiais, tampa neaktualu kreiptis į kitą banką dėl paskolos refinansavimo.
SEB / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Stengiamės rasti bendrą sutarimą“, – LRT.lt sakė I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Peržiūrint paskolos sąlygas, anot jos, atsižvelgiama į asmens ar šeimos finansines galimybes, turimus įsipareigojimus, kredito istoriją, nuosavų lėšų dalį ir kt. Jei kreipiamasi dėl paskolos, suteiktos kitame banke, pirmiausia svarstoma, kokia yra jos grąžinimo rizika.
„Atsižvelgiant į šių veiksnių visumą, priimamas sprendimas, kokia paskolos kaina galėtų būti pasiūlyta šiuo metu“, – aiškino banko atstovė.
„Luminor“ / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
O štai „Luminor“ sako pastebintis ir išaugusį gyventojų susidomėjimą pačiu būsto paskolų refinansavimu. Tiesa, sulaukia ir prašymų peržiūrėti esamų būsto paskolų sąlygas, įskaitant ir banko maržą.
„Bankas gali sutikti peržiūrėti būsto paskolos maržą, o kiekvienas toks prašymas yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į namų ūkio finansinę situaciją, kredito istoriją, esamą sutarties maržą, taip pat vyraujančias maržas rinkoje“, – dėstė „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
„Šiaulių bankas“ / E. Blažio / LRT nuotr.
Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė LRT.lt taip pat pažymėjo, kad bankas nuolat sulaukia tiek klientų prašymų refinansuoti kitur turimus kreditus, tiek mažinti Šiaulių banke turimų paskolų maržą.
Pasak D. Kalvaitienės, klientai įvertina, ar naujame banke gautas palūkanų pasiūlymas tikrai yra toks, dėl kurio būtų verta patirti papildomus kaštus.
„Po kitų metų vasarį įsigaliosiančių su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisų rinkos situacija pasikeis, nes klientui šių kaštų dengti nebereikės, tačiau koks bus tikrasis tokių pakeitimų mastas, matysime tik po įstatymo pakeitimo įsigaliojimo“, – komentavo banko atstovė.
„Citadele“ / E. Blažio / LRT nuotr.
O štai banko „Citadele“ atstovė Birutė Rutkauskaitė teigė, kad bankas suaktyvėjimo nejaučia. „Greičiausiai dauguma refinansavimą svarstančių klientų laukia vasario mėnesio, kada įsigalios naujas reguliavimas, numatantis, kad refinansavimo išlaidas padengs paskolą refinansuojantis bankas“, – svarstė ji.
Tiesa, banko klientai šiais metais, o ypač nuo antrosios metų pusės, anot jos, aktyviau kreipėsi dėl galimybės sumažinti maržą.
„Tokiais atvejais vertiname individualią kliento situaciją, iš naujo atliekame mokumo vertinimą – ar kliento pajamos yra pakankamos ir šiandien turėti tokią paskolą, ar nevėluoja atlikti paskolos įmokų. Kiek gali sumažėti marža, taip pat priklauso nuo individualios situacijos“, – LRT.lt komentavo B. Rutkauskaitė.
Bankas „Swedbank“, asociatyvi nuotr. / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Swedbank“ atstovas Gytis Verčinskas taip pat pastebėjo, kad dėl savo turimos paskolos sąlygų keitimo besikreipiančių klientų skaičius yra šiek tiek išaugęs, tačiau atvejai, kai klientai nusprendžia savo paskolą refinansuoti, pasak jo, gana reti.
„Lygindami paskolos sąlygas klientai įprastai didžiausią dėmesį skiria maržai, neretai neįsivertinę, kokią realią įtaką pasiūlyta marža turi įmokai ir kokias papildomas naudas refinansuodami paskolą gali prarasti, pavyzdžiui, patrauklias turto ar gyvybės draudimo sąlygas, patogų paskolos valdymą interneto banke ir t. t.“, – dėstė jis.
URBO bankas / URBO banko nuotr.
Iki šių metų gruodžio 31 d. „Urbo“ banke buvo vykdyta būsto paskolų refinansavimo akcija. Pasak banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, tai jau dabar leido kitų bankų klientams su minimaliomis išlaidomis (o dauguma atvejų ir visiškai nemokamai) refinansuoti savo būsto paskolą.
„Taip jiems pavyko gauti mažesnes palūkanas, sumažinti finansinę naštą ir pagerinti savo gyvenimo kokybę“, – teigė jis.
Refinansavimo atvejų žymiai nepadaugėjo
Kreiptis į kredito davėją dėl būsto paskolos maržos sumažinimo ar refinansavimo, anot Lietuvos banko atstovės N. Valinskytės, gyventojams gali būti naudinga daugeliu atvejų.
Pirma, kai dėl paskolos sąlygų susitarta prieš kurį laiką ir rinkoje vyraujančios sąlygos yra palankesnės.
Nekilnojamasis turtas / V. Raupelio / LRT nuotr.
„Pavyzdžiui, 2018–2022 m. naujų paskolų maržos buvo didesnės nei dabar (nuo piko 2020 m. viduryje marža yra sumažėjusi beveik 1 procentiniu punktu)“, – sakė centrinio banko atstovė.
Antra, mažėjant paskolos likučiui, augant vartotojo pajamoms, paskolos rizikos parametrai gerėja, tad maržos mažėjimą gali lemti ir pagerėjusios individualios aplinkybės.
„Šiuo metu refinansavimo pas kitą kredito davėją įprasta tvarka atveju taip pat reikėtų įvertinti išlaidas, kylančias iš trečiųjų šalių, – notaro, turto vertinimo ir pan. išlaidas – ar paskolos įmokų suma sumažėja daugiau nei sumokama įvairių mokesčių dėl sutarties pasikeitimo“, – svarstė N. Valinskytė.
Ekonomika, asociatyvi nuotr. / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Apibendrindama Lietuvos banko atstovė teigė, jog atvejų, kai būsto paskolos refinansuojamos kitame banke ar kredito unijoje, padidėjimo kol kas nepastebima.
„Tikėtina, vartotojai laukia supaprastintos refinansavimo tvarkos įsigaliojimo 2025 m. vasario mėnesį – tuomet pats paskolos refinansavimo procesas vartotojui bus paprastesnis ir nemokamas“, – darkart atkreipė dėmesį N. Valinskytė.
Užteks kreiptis į naują banką
LRT.lt primena, kad supaprastinus tvarką žmonėms užteks kreiptis į naująjį būsto paskolos davėją, nebereikės rūpintis įkeičiamo nekilojamojo turto (NT) vertinimu (o jeigu reikėtų, jam būtų atlygintos patirtos išlaidos), taip pat jiems nereikės kreiptis į pirmąjį paskolos davėją dėl pažymos apie paskolos likutį ir sutikimo įkeisti NT antrine hipoteka.
Nekilnojamasis turtas / V. Raupelio / LRT nuotr.
Taip pat pradinis ir naujasis būsto paskolos davėjai negalės vartotojui taikyti jokių savo nustatytų mokesčių, naujasis paskolos davėjas turės prisiimti NT vertinimo, notaro ir hipotekos išlaidas.
Kaip jau minėta, tikimasi, jog pradinis bankas, žinodamas, kad klientas galės paprastai refinansuoti savo būsto paskolą pas konkurentus, bus suinteresuotas jį išlaikyti. Taigi žmonėms atsiras daugiau galimybių savo iniciatyva siekti palankesnių būsto paskolos sąlygų, net ir nekeičiant kredito davėjo.
Ekonomika, asociatyvi nuotr. / V. Raupelio / LRT nuotr.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. 346 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą. Būsto paskolos, kurios suteiktos didesnėmis nei šiuo metu taikomomis maržomis, Finansų ministerijos duomenimis, sudaro apie du trečdalius visų paskolų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad panaikinus būsto paskolos refinansavimo išlaidas ir supaprastinus refinansavimo procesą, vartotojai ilguoju laikotarpiu galės sutaupyti iki 500 mln. eurų, sumokėdami mažiau palūkanų.
