Penktadienį Jurbarko rajone viešėjęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, aplankęs Veliuonoje vykusią tradicinę šventę „Veliuoniečių lietuvių veselija“, apsipirkęs Panemunės pilies senovinėje mugėje, aptaręs svarbius reikalus su Jurbarko r. savivaldybės vadovais ir pasisvečiavęs Smalininkų bendruomenėje bei Technologijų ir verslo mokykloje, susitiko su jurbarkiečiais.
Džiaugėsi pasiekimais
Į susitikimą su gyventojais Premjerą atlydėjo patarėja Auksė Kontrimienė, Seimo narys Bronius Pauža ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Jurbarkiečiai susirinko itin gausiai – netilpusieji viešosios bibliotekos salėje pokalbio klausėsi stovėdami koridoriuje.
Premjeras sakė išgirdęs Jurbarko problemas, su rajono vadovais aptaręs investicijų pritraukimo klausimus, žadėjo pasirūpinti dėl nacionalinės svarbos objekto statuso Raudonės piliai suteikimo ir Viešvilės vaikų globos namų pastato likimo.
Pristatydamas Vyriausybės darbus, A. Butkevičius minėjo iššūkius, kai teko krašto apsaugos biudžetui rasti 150 mln. eurų, darbus energetikos sektoriuje, kurie garantavo Lietuvos energetinę nepriklausomybę, pasigyrė mažinamomis dujų ir elektros kainomis, didelio masto renovacijos darbais.
„Prieš rinkimus girdėti daug beprotiškų idėjų. Tačiau daug ko negali priimti už gryną pinigą. Aš su žmonėmis kalbu atvirai. Tiesa gali būti karti – kartais net kolegos ant manęs pyksta“, – sakė A. Butkevičius, pristatydamas tai, ką dar žada nuveikti jo vadovaujama Vyriausybė.
Pasak Premjero, sutarta nuo 2017 m. iki 310 eurų didinti neapmokestinamą pajamų dydį, o už kiekvieną vaiką jis dar didės nebe 120, o 200 eurų. Po 1 procentinį punktą planuojama mažinti SODROS tarifą. Jau pradėta įgyvendinti žvyrkelių programa, pagal kurią gyvenvietes su miestais sujungs asfaltas, o ir pačiose gyvenvietėse keliai bus dengiami asfaltu.
„Lietuva labai dažnai gyvena praeitimi“, – sakė Ministras Pirmininkas, turėdamas galvoje, kad dabar tenka grąžinti pensijas, anksčiau – kompensuoti už rusiškus indėlius, pastatus, žemę.
Premjeras pabrėžė, kad reikia investuoti į žinias, technologijas, mokslą, skatinti valdžios, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, vystyti regioninius projektus.
„Lietuvoje yra per daug pesimizmo ir per mažai tolerancijos. Per daug nepagarbos vienas kitam“, – guodėsi Premjeras, tvirtindamas, kad pats esąs labai tolerantiškas ir nepasakęs nė vieno blogo žodžio apie į skandalą įsipainiojusį liberalų lyderį Eligijų Masiulį, kai šis nevengdavo apie Ministrą Pirmininką kalbėti blogai.
Nuleido ant žemės
Ne visi jurbarkiečiai panoro mokytis tolerancijos iš Premjero. Su pieno supirkėjų raštais apie vėl mažinamą supirkimo kainą atskubėjęs ūkininkas Juozas Bundza švelnus nebuvo.
„Jūs nustatėte pieno kainas, o supirkėjai jas vėl mažina. Jie tik atsiunčia raštus su naujomis kainomis, net nesiderėdami su mumis. Kada baigsis ši betvarkė?“ – emocijų neslėpė ūkininkas. Pieno supirkimo klausimas skaudus ne vienam šeimininkui.
Premjeras tvirtino, kad su pieno perdirbėjais sutarta kainų nekeisti visą vasarą. Tai jam pakeliui į Jurbarką patvirtino ir Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ valdybos narys, AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Donatas Trumpa, ir Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius. Pasak Vyriausybės vadovo, padengti ūkininkų nuostolius Vyriausybė jau skyrė 18 mln. eurų ir dar planuoja skirti 11 mln.
„Ką jūs išmokate – ašaros. Kaina neatperka net pieno savikainos. Kodėl kitų šalių ūkininkai gauna kompensacijas iš Europos Sąjungos, o lietuviai ir čigonai – paskutinėje vietoje“, – žodžių nerinko J. Bundza.
Premjeras bandė paaiškinti, kad Lietuvos pieno eksportas sudaro 60 proc., kai kitose šalyse – vos 10 proc. Rusijos rinkoms susitraukus 50 proc., teko ieškoti naujų šalių eksportui – vykta net į Kiniją. Lietuvoje ypač žemas kooperacijos lygis – vos 5 proc. Vokietijoje šis rodiklis yra 95 proc., Lenkijoje – 82 proc.
„Be kooperacijos – nė iš vietos“, – Premjerui pritarė ir Seimo narys B. Pauža.
Apibėrė priekaištais
Ne mažiau emocingai krūvą priekaištų išsakė ir Naujamiesčio pagrindinės mokyklos tikybos mokytoja Rita Sadauskienė-Alksnienė.
Premjerui prakalbus apie švietimo svarbą mokytoja klausė, ar dideli bus pasiekimai Jurbarke nelikus nė vienos pagrindinės mokyklos, vienoje gimnazijoje subūrus ir motyvuotus, ir nemotyvuotus mokinius, jau antrokams įvedus privalomus standartizuotus testus, kurių reikalingumo negali pagrįsti jokie valdininkai.
„Ko pasieksime, jei mokytojams nustatytas galimų parašyti pastabų mokiniui skaičius, kurį viršijus pateksi administracijos nemalonėn arba jei turi Švietimo skyriui aiškintis dėl išvesto neigiamo pažymio?“ – klausė R. Sadauskienė-Alksnienė.
Patylėti Premjerą vertė ir tikybos mokytojos pastaba, kad Seimo posėdžių salėje tolerancijos ir pagarbos nerasta nė lašo – Seimo nariai kalba telefonu, triukšmauja, o pasiklausius įžeidinėjimų apie patyčių problemą mokykloje net nesinori kalbėti – blogas pavyzdys akis bado.
R. Sadauskienė-Alksnienė uždavė ir daugiau klausimų – kodėl turtingoji „Maxima“ savo darbuotojams moka minimumą ir dar atskaičiuoja už kitų pavogtas prekes, ar tikslingai naudojami darbdaviams darbo biržos mokami pinigai.
Rašteliuose – problemos
Ant svečių stalo keliavo rašteliai su įvairiausiomis problemomis. Gyventojai klausė, kas daroma, kad vaikai sugrįžtų iš emigracijos, skundėsi K. Donelaičio g. 30 namo renovacija, gatvių apšvietimu, domėjosi biudžetininkų darbo užmokesčiu.
„Kaip išgyventi iš 141 euro pensijos?“ – klausė garbaus amžiaus jurbarkietė. Žmonės į susitikimą atėjo nusiteikę išsakyti tai, kas labiausiai skauda.
Proga kreiptis į Premjerą pasinaudojo ir verslininkai. Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovas Gintaris Stoškus pateikė nemalonius skaičius – iš 550 rajone liko tik 472 įmonės.
„Verslas merdi. Ir viena priežasčių – besaikis minimalios algos kėlimas“, – sakė G. Stoškus. Tai, kuo gyrėsi Premjeras, verslininkus veda į neviltį.
Pasak verslininkų atstovo, kiek kreipimųsi Premjerui rašyta, nė vienas klausimas neišspręstas. O turistus turinčiame vilioti Jurbarko mieste sklindanti kiaulių komplekso smarvė grasina tapti problema be išeities.
Jurbarko krašto verslininkų sąjungos atstovas Vidas Šukys Premjerui įteikė šūsnį lapų – tiek jų užpildyti reikia registrų centre įregistruojant pastatą.
„Kaip tai padaryti pagyvenusiam žmogui? Kam reikalingos krūvos žurnalų ir knygų, kurias priversti pildyti verslininkai?“ – klausė V. Šukys.
Pasak verslininko, lyg to būtų maža, Tauragės apskritis pateko tarp „laimingųjų“ ir jos verslininkai privalės pildyti papildomus dokumentus – išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą. Tai motyvuojama tuo, kad apskrityje surenkama mažai mokesčių.
„Nesurenkama, nes čia nėra verslo. Šešėlis sąskaitų nerašo. Neužsiimkime bereikalingais darbais“, – siūlė V. Šukys.
Kai kurios iškeltos problemos Vyriausybės vadovui buvo naujiena. Premjeras pažadėjo surengti verslininkų ir ministerijų atstovų susitikimą Jurbarke.
Pažadų buvo daug. Kurie virs realybe, o kurie liks patarėjų užrašuose, paaiškės vėliau. Susitikime su Premjeru kalbėjusieji aštriai išsakė nemažos visuomenės dalies nuomonę – valdžia turi girdėti ir matyti, kaip gyvena paprasti žmonės.
Jūratė Stanaitienė
1. Kaip matau iš nuotraukų, premjerą atlydėjo ir Vicemeras Saulius Lapėnas.
1. Gyventojų, kaip matome iš nuotraukų pateiktų savivaldybės tinklapyje, susirinko labai nedaug. Tiesiog buvo maža salė, todėl ir buvo stovima laiptinėje. O jeigu minusuotume suvarytus savivaldybės tarnautojus, tai ko gero tik desėtkas liktų, kurie patys atejo.