Gegužės viduryje Panemunių regioninio parko direkcijoje beveik 40-čiai gamtos mokytojų, darželių auklėtojų, švietimo ir turizmo darbuotojų buvo pristatyta dar spaustuvės dažais kvepianti knyga „Vadovas po Panemunių regioninį parką“.
Parkai – atviri visiems
Šiais metais regioniniai parkai mini 25-metį. 1992 m. buvo įsteigta 30 regioninių, metais anksčiau – penki nacionaliniai parkai. Regioniniuose parkuose saugomos vertingiausios ir vaizdingiausios Lietuvos teritorijos, gamtos ir kultūros vertybės, kraštovaizdis, augalija ir gyvūnija.
Parkus pasiekė nemažai Europos Sąjungos paramos lėšų – buvo įsteigti lankytojų centrai, ekspozicijos, gamtos mokyklos. Visi regioniniai parkai pritaikyti lankytojams – daugumoje lankytojų centrų veikia šiuolaikinės ekspozicijos, rengiamos edukacijos, gamtosauginiai renginiai, iškylos, kuriose mokama pažinti gamtą, įrengti pažintiniai takai. Parkų darbuotojai prižiūri paveldo objektus, biologines buveines, atlieka kraštovaizdžio, biologinės įvairovės pokyčių stebėjimus.
Pastaraisiais metais ėmė sparčiai kilti apžvalgos bokštai – jų pastatyta net dvylika. Jurbarko kraštas turi daug piliakalnių, nuo kurių atsiveria puikūs vaizdai. Lietuvoj jau veikia Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionalinių parkų, Kauno marių, Varnių, Sirvėtos ir Žagarės, netrukus turėtų pradėti veikti ir Žuvinto bei Kuršių Nerijos.
Panemunių regioninis parkas driekiasi abipus Nemuno. Į jį patenka Jurbarko, Kauno ir Šakių rajonai. Šiame parke žavi vaizdingi upių slėniai, gausybė piliakalnių ir piliaviečių. Parko direkcija įsikūrusi XVIII šimtmetį menančioje Šilinės karčemoje. Kiekvieną lankytoją čia pasitinka žvejys Pranukas – bene labiausiai fotografuojamas parko „darbuotojas“, o užtrukti vilioja šiuolaikinių sprendimų ir atrakcijų pilna ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“.
Kolekcija smalsiems
Apie Nemuną ir gyvenimą prie jo, panemunių pilis ir gamtą, žuvis, gyvūnus ir paukščius bei kitas įdomybes galima sužinoti ir „Vadove po Panemunių regioninį parką“. Šis vadovas – vienas iš 28 leidinių, kuriuos pagal projektą „Ekologinio švietimo plėtra saugomų teritorijų direkcijose“ parengė ir išleido Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos. Partneriais tapo regioninių parkų direkcijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Gamtos paveldo fondas.
Projektui lėšų skirta iš Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės finansinio mechanizmo. „Kai sulaukiau žinios, kad ir mūsų parkas gali turėti šį leidinį, labai apsidžiaugiau. Mes pasiūlėme prisidėti, ir mūsų darbuotojos parengė šiam vadovui žaliąsias pamokas“, – sakė Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis.
Knygą pristatyti į Šilinę atvyko VSTT Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Diana Rakauskaitė, vadovo sudarytojas – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis ir tekstų autorius – Ugdymo plėtotės centro Socialinių mokslų, dorinio ugdymo ir kūno kultūros poskyrio vedėjas Šarūnas Gerulaitis, kilęs iš Jurbarko r., Tamošių kaimo.
„Galima apvažiuoti visus Lietuvos regioninius parkus ir surinkti puikiausią vadovų po šiuos parkus kolekciją. Šiose knygose pateikta informacija naudinga ne tik mokytojams, bet ir kitiems aktyviems parkų lankytojams, šeimoms. Surinkus visas knygas jose laukia 250 užduočių, padėsiančių pažinti gamtą“, – keliauti ir pažinti gundė A. Kulbis.
„Vaikai dabar bijo gamtos, varlės, uodų. O jei ko bijome, tas mums tampa priešu. Šie leidiniai ir gamtos mokyklos padeda vaikams susidraugauti su gamta“, – sakė D. Rakauskaitė.
Mokytojams ir šeimoms
Gauta užduotis parengti 23 leidinius tapo iššūkiu Lietuvos neformaliojo švietimo centro darbuotojams. „Vienam leidiniui parengti turėjome 2 savaites. Teko greit suburti komandą ir imtis darbo. Drauge dirbo 30 žmonių komanda, o iš viso prie šių knygų atsiradimo prisidėjo apie 200 žmonių – geografų, biologų, parkų darbuotojų ir kitų specialybių atstovų“, – pasakojo knygos sudarytojas A. Kulbis.
Parengti papildomus penkis leidinius buvo gerokai lengviau – viskas buvo jau žinoma. Tekstus rengęs kraštietis Š. Gerulaitis puikiai pažįsta šį kraštą, tad jam dirbti buvo lengviau ir viskas vyko sparčiau. Knygas iliustravo vienas geriausių vaikiškų knygų iliustratorių Paulius Juodišius.
Panemunių regioniniam parkui skirtoje knygoje gidu „dirba“ šio parko simbolis – šamas. Vadovo naudotojai knygoje ras stambų Panemunių regioninio parko žemėlapį, smulkesnį ras atvykę į parko direkciją. „Žmonės dažnai regioninius parkus maišo su rezervatais ir galvoja, kad čia negalima lankytis. Atvirkščiai – knygoje pristatome, kiek visko čia galima nuveikti“, – sakė A. Kulbis.
Knygoje pasakojama apie Panemunių regioninio parko direkcijoje įsikūrusį lankytojų centrą ir jo ekspoziciją, kraštovaizdžio, gyvosios gamtos ir kultūros objektus, poilsio vietas, tradicinius renginius. Tekstai papildyti užduotimis. Jos yra trijų lygių – jauniesiems parko lankytojams, 5-8 klasių moksleiviams ir šeimoms. „Jaunimas į parkus užsuka retai, daugiau dėmesio skiria mokslams mokyklose, todėl išskyrėme šias tris kategorijas“, – sakė knygos sudarytojas.
Knygos pabaigoje kiekvienos grupės laukia po keletą užduočių, teks ne tik prisiminti, ko išmoko iš knygos, bet ir keliauti į gamtą, atlikti stebėjimus bei užduotis. Tai smagus ir prasmingas laiko praleidimas ne tik darželinukams, mokyklinukams, bet ir keliauti bei pažinti mėgstančioms šeimoms.
Vadovo sudarytojai nudžiugino ir nuo technologijų sunkiai atsitraukiančius vaikus – knygoje panaudoti greitojo atsakymo kodai QR, kuriuos nuskenavus išmaniuoju telefonu galima paklausyti įvairių paukščių balsų ir sužinoti dar daugiau įdomybių.
Augina gamtos mylėtojus
Knygos pristatymo renginio dalyviai buvo pakvietsi į ekskursiją po parko lankytojų centrą, vaišinosi „Smalininkų gaspadinių“ kratiniu, Š. Gerulaitis pasakojo apie Nemuno ir žmogaus santykį ir upės svarbą vietiniams gyventojams. Knygai žaliąsias pamokas rengusios parko darbuotojos Vaida Mozūraitienė ir Eglė Kupstaitytė palydėjo visus į Šilinės ąžuolyną, kur vedė žaidimus, mokė nustatyti medžių aukštį, amžių, atskirti miško buveines, prie Nemuno apžiūrėjo bunas – atvykėliams iš kitų kraštų jos tapo atradimu. Smagiu siurprizu mokytojams tapo ir bobausiai.
Renginys buvo įdomus ir naudingas, žinių pasisėmė visi jame dalyvavę. Dabar belieka į parką užsukti su auklėtiniais ir šeimomis. Mokymasis gamtoje – veiksmingas būdas išauklėti ją mylintį ir puoselėjantį žmogų.
Panemunių regioninio parko darbuotojai šia veikla aktyviai užsiima nuo metų pradžios, kai pradėjo vykdyti neformaliojo vaikų švietimo programą „Panemunių regioninio parko bičiuliai“. Vadovių V. Mozūraitienės ir E. Kupstaitytės vedamus užsiėmimus lanko 24 moksleiviai iš Veliuonos, Raudonės ir Skirsnemunės.
Vaikai supažindinami su parko veikla, keliauja į gamtą, stebi paukščius, vyksta diskusijos įvairiomis gamtinėmis temomis, rengiami protmūšiai. Parko bičiuliai kelia inkilus Šilinės miškeliuose ir keliauja – aplankė parko teritorijas kitapus Nemuno.
„Parkas ne pirmus metus vykdo švietimą ir edukacines programas, o šiais metais įkūrėme ir būrelį. Gaila, kad buvo sumažintos vaikų ugdymui skirtos lėšos – nuo 15 iki 10 eurų per mėnesį. Beveik visi pinigai nueina vaikų pervežimui, o priemonėms nebelieka“, – mažėjančia valstybės parama nusivylė parko direktorius M. Janušonis.
Tačiau parko darbuotojai visada laukia į svečius užsukančių keliautojų, šeimų, vaikų – jiems gali pasiūlyti plačią programą. Yra planų ir ateičiai. Š. Gerulaitis Lietuvos 100-mečiui rengia konkursą „Mano žemėlapis Lietuvai“ ir vaikų stovyklą „Kai Nemunas jungia krantus“. Panemunių regioninis parkas taps partneriu, ir stovykla bus rengiama jo teritorijoje.
Jūratė Stanaitienė
