Prieš keletą metų panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą jaukia laisvalaikio erdve paversti Imsrės slėnio brūzgynai tapo viena patraukliausių Jurbarko viešųjų erdvių. Veiklos čia randa ir aktyvaus, ir ramaus laisvalaikio gerbėjai, nusibodusį sėdėjimą prie televizoriaus iškeitę į poilsį gamtoje.
Idėjos netruko virsti dviem projektais – „Imsrės upės ekologinės būklės gerinimas“ ir „Imsrės upės pakrantės pritaikymas turizmui“. Planus įgyvendino UAB „Jurmelsta“, o sutvarkytas Imsrės upelio parkas suteikė miestui naują veidą. Abu projektai finansuoti 2007–2013 metų finansavimo laikotarpio Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lėšomis.
Įgyvendinant planus Jurbarko mieste buvo pagerinta Imsrės ekologinė ir cheminė būklė – išvalytos ir sutvarkytos upės prieigos, pakrantės.
„Imsrės slėnis buvo ganėtinai užterštas, paveiktas erozijos procesų. Įgyvendinant projektus Imsrė buvo išlaisvinta nuo daugybės šiukšlių ir dilgėlynų, sutvirtinti šlaitai, iškirsti krūmynai ir menkaverčiai medžiai. Manau, kad praėjus keletui metų jurbarkiečiai net nenori prisiminti, kaip Imsrė atrodė anksčiau, nes daugelis nematė jos grožio, vaizdingų šlaitų. Prieš akis tebuvo šiukšlynai ir brūzgynai“, – sakė G. Gadliauskienė.
Antrojo projekto tikslas buvo toks pat, kaip ir daugelio kitų įgyvendintų sumanymų – skatinti viešosios turizmo infrastruktūros plėtrą Jurbarke, tinkamai panaudojant gamtos išteklius ir sukuriant palankesnes sąlygas efektyviam jų pritaikymui. Įrengtos poilsiavietės su lauko baldais, suoliukai, vaikų žaidimų aikštelės, sporto ir laisvalaikio įrenginiai su lauko teniso kortais ir žaidimo aikštelėmis.
Paruošė žymūs architektai
Techninį Imsrės sutvarkymo projektą rengė žinomi kraštovaizdžio architektai Vytautas ir Euchrida Sipavičiai, kurie 2007 m. Aplinkos ministerijos skelbtame konkurse užėmė pirmą vietą iš 19 pristatytų darbų už geriausią projektą – Kupos upės slėnio teritorijos tvarkymą Kupiškyje.
„Įgyvendinant projektą teko raminti nepagrįstai kilusias aistras dėl iškirstų medžių ir atsivėrusių erdvių, kurios jurbarkiečių akims buvo neįprastos. Iškirsti pasenę ir menkaverčiai medžiai buvo atsodinti, pakeisti paprastųjų, kalninių pušų, paprastųjų ąžuolų, skroblų, svyruoklinių gluosnių, karpotųjų beržų sodinukais, prie upės vagos pasodinti juodalksniai“, – pasakojo architektė G. Gadliauskienė.
Imsrės upės slėnis buvo paverstas parku ir pritaikytas gyventojų poilsiui ir turizmui – sutvarkytos pievos, pasodinti medžiai, įrengtas apšviečiamas pėsčiųjų ir dviračių takas, pastatyti tiltukai. Taip pat įrengtos pavėsinės, vaikų žaidimo aikštelės, mediniai laiptai, kuriais gyventojai iš Imsrės upelį supančių kvartalų gali lengvai pasiekti poilsio zoną.
Imsrės upės valymo darbai buvo pradėti nuo Lauko gatvės. Iškirsti menkaverčiai medžiai (alksniai, ievos, gluosniai), netaisyklingai išaugę, nuskurdę ar nudžiūvę medžiai. Kur nebuvo stačių šlaitų, išnaikinti krūmai.
Kairiajame upės krante buvo natūraliai susiformavusi kūdra, kurią darbininkai išvalė, kad būtų mažiau nešama nešvarumų į Imsrės upelį. Taip pat įrengta pralaida ir šulinys, kuriame sulaikomos sunkesnės nuosėdos. Kūdros krantai išlyginti ir užsėti žole. Dešiniajame krante buvusi išgrauža užstumdyta ir atkurta buvusi upės vaga. Naujai suformuotas šlaitas sutvirtintas lauko akmenimis. Dešiniajame upės krante savavališkai įrengta kūdra užlyginta ir užsėta žole.
Upės krantą Vytauto Didžiojo g. link projekto įgyvendintojai nulėkštino, išrovė menkaverčius krūmus. Kairysis krantas sutvirtintas žabų pynutėmis ir gluosnių kuolais, upės vagoje sukrauti stambūs akmenys.
Pievos nuo linų fabriko taip pat buvo išlygintos, išrauti menkaverčiai krūmai ir seni kelmai. Statūs ir išgraužti šlaitai sutvirtinti lauko akmenimis.
Piliakalnio teritorijoje suformuota senoji upės vaga, krantas prie piliakalnio sutvirtintas, kairiajame krante buvusios kranto išgraužos užpiltos žemėmis ir išlygintos. Visi krantai išvalyti – pašalinti išvirtę medžiai ir krūmai, išrauti kelmai.
„Atsivėręs Imsrės upės slėnis pritaikytas gyventojų poilsiui ir turizmui. Įrengtas natūralios dangos pėsčiųjų ir dviračių takas, 13 tiltelių, 2 paplūdimio tinklinio aikšteles, lauko teniso kortas, vaikų žaidimų aikštelės, suoliukai, pavėsinė. Upės nuo jos žiočių iki Lauko gatvės sutvarkymas padovanojo jurbarkiečiams labai gražią ir iki tol nežinomą pažintį su Imsre“, – neabejoja G. Gadliauskienė.
Sunaikino sąvartyną
Tačiau sutvarkytas Imsrės slėnis Jurbarke ne tik pagražino miestą. Ženkliai pagerėjo ir teritorijos aplinkosauga. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys sutvarkius Imsrės upelį įžvelgia tik pliusus. Pareigūnas įsitikinęs, kad sutvarkytose erdvėse žmogus su gamta sugyvena kur kas geriau, nei iki tol.
„Anksčiau visur žėlė krūmynai, kurių dalį jurbarkiečiai buvo pavertę sąvartynu – pildavo šiukšles, kai kurie namai nuotekas slapta leisdavo į upelį. Sutvarkius teritoriją minėtų problemų neliko“, – įsitikinęs A. Šašys.
Pasak pareigūno, nors rengiant projektą iš kai kurių piliečių sulaukta nepasitenkinimo bei kaltinimų, kad nukentės gamta, tokios kalbos nepagrįstos.
A. Šašio žodžius patvirtino ir Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) sudarytos darbo grupės atliktas patikrinimas. Specialistai nustatė, kad Imsrės upės slėnyje atliekami darbai nežalojo pagrindinių natūralių slėnio bruožų, o siekė juos atkurti. Įgyvendinus projekte numatytas apželdinimo priemones, kraštovaizdžio būklė tik pagerėjo.
Kraštovaizdžio pertvarkymo darbai prisidėjo ir prie vandens telkinio ekologinės būklės gerinimo bei bendro projekto tikslo – pritaikyti vietovę rekreacijai.
Atrado turistai
Jurbarko turimo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė tikina, kad sutvarkytos Imsrės, Mituvos ir Nemuno pakrantės, sukurta poilsio ir aktyvaus laisvalaikio insfrastruktūra ne tik jurbarkiečiams suteikė daugiau erdvių maloniai leisti laiką, bet ir padarė miestą kur kas patrauklesnį turistams.
„Imsrės slėnis buvo labai svarbus, tačiau dabar visą miestą sujungia takai prie Imsrės, Mituvos ir Nemuno. Žmonės gali judėti įvairiau ir tai labai vertina. Džiugu, kad pasivažinėjimus ir pasivaikščiojimus paimsriu jurbarkiečiai pratęsia dvaro parke, nueina iki Nemuno. Naujai sutvarkytomis teritorijomis galima apeiti visą miestą“, – sakė G. Mačiulaitienė.
Centro direktorė neabejoja, kad jurbarkiečiai maloniai laiką leidžia ne tik sutvarkytame Imsrės slėnyje, bet ir prie Mituvos bei dvaro parke. Žmonės čia ne tik ateina, atvažiuoja dviračiais, bet ir atplaukia laiveliais iki naujos prieplaukos.
„Kai šilta, atplaukia vandens dviračiais, pilna žvejų, vaikų žaidimo aikštelė labai populiari, čia net gimtadienius švenčia mažieji. Šalia dvaro parko įrengtas paplūdimys, kiek jis bus reikalingas miestiečiams – parodys laikas“, – sakė G. Mačiulaitienė.
Lukas PILECKAS
