15 eurų kiekvieną dieną, arba daugiau kaip 5 tūkst. eurų per metus, – tiek šildymas šį sezoną atsieis brolių kapucinų vienuolynui, veikiančiam Pauliuose, Jurbarko rajone. Brolis Mykolas sako, kad surinkti reikiamą sumą yra vilties – dalį lėšų jau paaukojo tikintieji. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nevyriausybinės organizacijos, tarp jų – ir religinės bendruomenės, gali tikėtis paramos šildymo išlaidoms padengti.
„Ieškom 365 geros valios žmonių.
Šventasis Pranciškus savo broliams liepė nesigėdyti, kai prašys žmonių pagalbos ir išmaldos, nes taip jie suteiks galimybę daryti gera.
Šiuo metu ieškome 365 geros valios žmonių, kurie norėtų mums padėti susimokėti už dujas, kuriomis šildome mūsų vienuolyną Pauliuose“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė vienuoliai.
Jie pasidalijo gauta išankstine sąskaita – už vienuolynui šildyti reikalingus dujų balionus suma siekia 5 616 eurų. Padaliję šią sumą iš visų metų dienų, vienuoliai suskaičiavo, kad per dieną šildymas vienuolynui siekia 15 eurų.
„Todėl ieškome 365 geros valios žmonių, kurie galėtų ir norėtų mus paremti 15 eurų, kad galėtume apmokėti sąskaitą už dujas.
Šią žiemą be jūsų pagalbos gali mums ir pas mus besilankantiems žmonėms būti šiek tiek vėsoka“, – teigė broliai kapucinai.
Jie aiškino, kad 15 eurų yra simbolinė suma: „Žinoma, 15 eurų yra simbolis. Jei kas galėtų ir norėtų paaukoti, pavyzdžiui, 5 eurus ar 50 eurų, šią širdies dovaną priimsime su dideliu džiaugsmu ir dėkingumu.“
Gruodžio antrojoje pusėje brolis Mykolas LRT.lt tvirtino, kad dalį reikiamos sumos surinkti jau pavyko. Tikimasi, kad visą reikiamą sumą pavyks surinkti iki Naujųjų metų, o pagalbos prašoma ir Lenkijos tikinčiųjų.
„Manome, kad iki Naujųjų metų pavyks. Planuoju dar parašyti lenkiškai. Galbūt ši žinutė pasieks mūsų draugus Lenkijoje, kur ir aš pats keletą metų dirbau ir gyvenau. Tada galbūt draugai pakvies, paskelbs. Yra vilties“, – tvirtina vienuolis.
Likus porai dienoms iki metų pabaigos brolis Mykolas teigė, kad reikiama suma dar nesurinkta. „Tikiuosi, kad viskas bus gerai, nes, laimė, jau nedaug trūksta“, – tvirtino vienuolis ir dėkojo ne tik paaukojusiems, bet ir įrašu pasidalinusiems žmonėms.
Jis teigė negalintis tvirtai pasakyti, kaip pasikeitė šildymo kaina per pastaruosius metus, mat pats iš Lenkijos atvykęs brolis Mykolas vienuolyne Pauliuose gyvena nuo vasaros, o šildymo sistema įdiegta prieš trejus metus, atnaujinant pastatą. Vis dėlto vienuolis tvirtina, kad šildymas šiemet šiek tiek brangesnis ir dėl pabrangusių dujų, kurios ir naudojamos šioje sistemoje. Iki sistemos atnaujinimo šildytis tekdavo malkomis, anglimis.
„Mes gyvename dabar Pauliuose, čia yra mūsų vienuolynas. Šią vietą gavome 2011-aisiais kaip valstybės kompensaciją už sovietų atimtą Plungės vienuolyną. Čia buvo sena mokykla, bet šiuo laiku čia nieko nebuvo, stovėjo toks tuščias pastatas. Kai broliai čia atėjo ir pradėjo tvarkyti, buvo sena instaliacija. Ji keletą metų tarnavo, bet viską reikėjo pakeisti – ir pačią krosnį, ir kaminą. Broliai bandė ieškoti pačių geriausių būdų, nes pakeisti ir krosnį, ir kaminą tai dideli kaštai“, – sako brolis Mykolas.
Jo teigimu, taip pat būtų reikalingas žmogus, kuris prižiūrėtų šildymo sistemą ir patį procesą, jeigu ir toliau būtų šildoma malkomis. Anksčiau čia tarnavęs vyras atliko ir šį darbą, bet, kaip pastebi brolis Mykolas, tai moka daryti vis dėlto ne visi.
„Kilo šiokių tokių problemų, todėl, kai galiausiai vis tiek reikėjo remontuoti arba pirkti naują sistemą, broliai nusprendė, kad reikėtų pakeisti. Čia yra nemažos patalpos. Taip pat nėra apšiltinimo. Apšiltinti visą pastatą – yra ką apšiltinti“, – sako vienuolis.
Pašnekovo teigimu, pasidalijus įrašu apie tai, kiek šildymas šiemet kainavo vienuolynui, kai kurie žmonės rekomendavo keisti pačią sistemą, ieškoti kitų šildymo būdų.
„Taip pat mums kai kurie rašė (ir privačiai), norėdami sužinoti, kaip atrodo situacija, pasiūlyti kitą variantą, kitų būdų, kad būtų galima naudoti kitą kurą. Nuo tada su keletu žmonių susirašinėjome, bet žinote, ši sistema jau yra, mums kai ką sunku keisti. Dar pažiūrėsime. Dabar ši sistema beveik nauja, kaip ir sakiau, trečias sezonas. Reikės ją prižiūrėti, pabandyti apšiltinti namus, kad neprarastume daug šilumos, kad ji neitų kažkur į orą“, – sako brolis Mykolas.
Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vienuolyne gyvena du broliai, jų misija nuo kovo yra pasikeitusi: anksčiau jie daugiau važinėjo, tarnybą atlikdami įvairiose Lietuvos parapijose, o dabar misiją broliai vykdo priimdami tikinčiuosius.
„Norime būti vietoje, kad priimtume žmones. Reikia sutvarkyti mūsų erdvę, kad ji galėtų tarnauti žmonėms, kad jie galėtų atvažiuoti, kad čia būtų bent vienas brolis, kuris juos priimtų“, – tvirtina vienuolis.
Jo teigimu, broliams vienuoliams daug vietos nereikia, tačiau turima mokykla esą galėtų būti naudinga žmonėms. „Norime taip suorganizuoti šitą vietą, kad ji tarnautų žmonėms, kad būtų vieta, kur jie galėtų sustoti vienai dienai, savaitgaliui ar savaitei. Bet dabar dar tvarkome šią vietą ir negalime priimti daugiau žmonių, nes, pavyzdžiui, tik neseniai pasibaigė tualetų remontas. Vis dėlto tikime, kad pavyks atidaryti vienuolyną žmonėms.“
Dalis reikalingų darbų vienuolyne paprastai atliekama iš paaukotų lėšų, dalis finansuojama projektų lėšomis, kai kuriuos darbus atlieka ir patys vienuoliai.
Portalas LRT.lt kreipėsi į Lietuvos vyskupų konferenciją, prašydamas pakomentuoti situaciją, tačiau iki publikavimo dienos konferencija į laiškus neatsakė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija LRT.lt teigia, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO), o tarp jų – ir bendruomenės, turi galimybę gauti paramą šildymo kaštams padengti.
„NVO patalpų išlaikymo klausimas ministerijai taip pat yra svarbus ir į šį klausimą visada atsižvelgiama įgyvendinant NVO politiką. NVO, tarp jų ir bendruomenių, finansavimo konkursuose, kurie siekia stiprinti organizacijų institucinius gebėjimus, skatinti jų veiklą ir kuriuos organizuoja SADM ir pavaldžios įstaigos, komunalinės išlaidos yra numatytos. Tarp šių išlaidų patenka ir šildymo karštai“, – teigiama ministerijos komentare.
2021 m. NVO projektams buvo skirta 13 mln. eurų. Iš jų 2 mln. eurų – bendruomenėms, 5 mln. eurų – neįgaliųjų bendruomenėms, 2,4 mln. eurų – NVO institucinio stiprinimo programoms.
2022 m. ministerija ir toliau skirs finansavimą NVO ir prie tinkamų išlaidų išliks komunalinių išlaidų finansavimas.
Kaip LRT.lt nurodė Energetikos ministerija, tiksliai pakomentuoti susidariusią situaciją sudėtinga, nežinant detalių, pavyzdžiui, pastato būklės.
Vis dėlto tokiu atveju, komentare nurodė ministerija, būtų galima svarstyti apie pastato efektyvinimo priemones.
„Iki 2030 metų planuojama skirti 2,6 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei ES paramos fondų investicijų programų. Pavyzdžiui, galimos energetinio efektyvumo priemonės: atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės baterijų įrengimas, viešų pastatų renovacija, senų šildymo katilų keitimas ir pan. Turto valdytojas pagal pastato problematiką gali pasirinkti pastato renovacijos priemones“, – pažymėjo ministerija.
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt
