Nuo tada, kai prieš 61 metus Bostone pirmą kartą buvo atlikta sėkminga inksto persodinimo operacija, tapo žinoma, kad mirties akivaizdoje vienas žmogus gali dovanoti gyvenimą kitam. Donorystė (lot. donare) – dovanoti, aukoti. Ar gali būti didesnė dovana už gyvybę? Lietuvoje pirma inkstų transplantacija atlikta 1970 m.
Pritariančiųjų daugėja
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, Lietuvoje sutikimą po mirties aukoti savo organus ir audinius transplantacijai yra pareiškę per 21 tūkst. žmonių. 65 proc. sudaro moterys , o likusieji 45 proc. – vyrai. Tokią situaciją lemia, matyt, moterų jautrumas, atidumas kito žmogaus nelaimei, jas stipriau veikia informacija, istorijos apie žmones, kuriems reikia organų transplantacijos.
Savo organus mieliau aukotų jaunesni žmonės – beveik 12 tūkst. donorystės idėjai pritariančiųjų yra 18-30 metų amžiaus. Vyresnio amžiaus žmonės sunkiau priima donorystę – sutinkančių po mirties aukoti savo organus tarp 61 ir 81 metų amžiaus žmonių tik 564.
Didesnių miestų ir apskričių gyventojai yra aktyvesni. Vilniaus apskrityje pritariančių donorystei yra beveik 8000, Kauno – daugiau kaip 3800, o Telšių apskrityje tokių yra tik 527, Tauragės, deja, mažiausiai – 367 žmonės.
Iš visų sutikimą pasirašiusių gyventojų 930 sutinka aukoti ne visus organus ar audinius. Dažniausiai žmonės nesutinka aukoti širdies ir ragenų. Aukojantieji bijo, kad bus sudarkytas mirusiojo kūnas, išimtos akys, tačiau taip nėra – transplantacijai naudojama tik ragena – skaidrus priekinės akies dalies dangalas, kuris pakeičiamas dirbtiniu lęšiuku. Širdies aukojimas gali sietis su žmogaus sielos praradimu. Tai psichologinės, papročių ir tradicijų sąlygojamos priežastys.
Donorų visada bus mažiau negu laukiančiųjų transplantacijos, tačiau tam, kad laukiančiųjų sąrašas trumpėtų, reikia visuomenės pritarimo donorystei. Padėtis gerėja – klaidinga manyti, kad transplantacijos tenka laukti metų metus. 2014 metais inkstų transplantacijos recipientai (transplantacijos laukiantys pacientai) dažniausiai laukdavo 6 mėn. Vidutinis inkstų persodinimo laukimo laikas – 2 metai.
Laukimo laikas skirtingas laukiantiems skirtingų organų, bet jis trumpėja. 2012 metais širdies transplantacijos tekdavo laukti apie metus, kaip ir kepenų persodinimo, o 2014 metais širdies transplantacijos atliktos laukusiems 8-9 mėn., kepenų – beveik 5 mėn.
Pagal galiojančius įstatymus žmogus gali pasirašyti ir nesutikimą donorystei. Tokius nesutikimus yra pasirašę 69 Lietuvos gyventojai.
Donoro kortelė
Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali užpildyti sutikimą, kad asmens audiniai, ląstelės, organai po jo mirties gali būti panaudoti transplantacijai. Tai galima padaryti bet kurioje gydymo bei kitoje įstaigoje, kurioje dirba sveikatos priežiūros specialistai, vaistinėse bei internetu, svetainėje . Pasirašant sutikimą reikia turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Pasirašytas sutikimas registruojamas Nacionaliniame transplantacijos biure ir duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą.
Prašyme žmogus gali nurodyti, ar visus organus sutinka paaukoti. Po asmens mirties artimiesiems nebereikia priimti sunkaus sprendimo, nes mirusiojo valios jie negali užginčyti. Tačiau pats asmuo nuomonę gali pakeisti bet kada – tereikia parašyti prašymą Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriui dėl išbraukimo iš registro.
Kiekvienas užpildęs sutikimą gauna donoro kortelę. Tai – simbolinis ženklas, liudijantis geranorišką žmogaus apsisprendimą. Nenorintys kortelės gali neimti – jų duomenys lieka registre. Kitiems kortelė išsiunčiama paštu. Jos nešiotis su savimi neprivaloma, tačiau daugelis žmonių ją nešioja matomoje vietoje, kaip pritarimo donorystei ženklą. Praradus kortelę Nacionaliniame transplantacijos biure galima užsisakyti jos dublikatą.
Sunkus sprendimas
Artimo žmogaus praradimas yra labai skaudus ir sunkus. Todėl mirties akivaizdoje išėjusiojo žmogaus artimiesiems be galo sudėtinga apsispręsti dėl organų paaukojimo. Neretai tokį pasiūlymą jie priima kaip gydytojo abejingumo ženklą, nesuvokdami, kad šis sprendimas turi būti padarytas kuo skubiau, nes transplantacijai tinka tik gyvybingi organai. Kai konstatuojama smegenų mirtis, reiškianti žmogaus mirtį, net minutės yra lemtingos organo tinkamumui transplantuoti.
Pirma priežastis, dėl kurios artimieji prieštarauja organų donorystei, – nežinoma mirusiojo valia šiuo klausimu. Todėl būtina apie savo apsisprendimą po mirties paaukoti organus kuo daugiau kalbėti su artimaisiais, kad jiems sunkią valandą nekiltų klausimų ir apsisprendimo dvejonių.
Kita priežastis – skirtingos artimųjų nuomonės šiuo klausimu. Įstatymas numato, kad mirusiojo artimųjų dėl neprieštaravimo donorystei atsiklausiama tokia tvarka: sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai, broliai ir seserys. Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų artimųjų sutikimo neklausiama. Nors pirmumo eilė aiški, dažnai kyla nesutarimų tarp artimųjų, tad vėl išeitis būtų paties asmens išankstinis apsisprendimas.
Lengviau artimiesiems apsispręsti dėl gyvosios donorystės. Tai – organo dovanojimas artimam žmogui. Iš meilės, pagarbos, vienybės dovanojamas organas kai esi gyvas – dar kilnesnis poelgis nei pomirtinė donorystė. Organą transplantacijai gali dovanoti giminaičiai: tėvas, motina, senelis, brolis, sesuo ar dėdė. Jei imunologinis suderinamumas geras, donoru gali tapti ir sutuoktinis. Tokiai transplantacijai tinka inkstai ir kepenys.
Bet kokiai donorystės formai pritaria ir Katalikų bei Evangelikų liuteronų bažnyčios. Pasak Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos kunigo Mindaugo Kairio, šios bažnyčios požiūris į organų transplantaciją yra itin pozityvus. Priimtinos visos donorystės formos ir visų organų aukojimas. „Bažnyčia skatina donorystę. Buvo transplantacijos atvejų ir tarp mūsų parapijiečių. Esame meldęsi ir dėkoję Dievui už išgelbėtas gyvybes. Pagalba ir pasiaukojimas artimajam – tai Kristaus meilės išraiška“, – sakė kunigas M. Kairys.
Viltis sergantiesiems
Įpusėję metai – ypač sėkmingi organų donorystės ir transplantacijos srityje. Šiemet daugiau negu per visus praėjusius metus atlikta inkstų transplantacijų iš mirusio donoro, daugiau užregistruota efektyvių donorų – mirusių žmonių, iš kurių transplantuoti paimta bent vienas audinys arba organas.
Gerėja ir kitų organų transplantavimo rodikliai: pernai per metus atlikta 11 širdies transplantacijų, šiemet – jau 10, kepenų – 12 pernai ir 8 šiais metais. 2014 metais persodintos 35 ragenos, šių metų pirmą pusmetį – jau 30.
Organų persodinimo šiuo metu laukia 303 recipientai. Dar 139 žmonės laukia ragenos persodinimo.
Nepastebime transplantacijos laukiančių žmonių, gyvenančių šalia mūsų, kol tai nepaliečia mūsų asmeniškai. Jurbarko rajono savivaldybėje inkstų persodinimo laukia vienas žmogus, dviem reikalinga kepenų transplantacija, dar vienam – plaučių.
Sutikimą aukoti organus ir gauti donoro kortelę Jurbarko r. savivaldybėje yra pareiškę vos 100 asmenų – 57 moterys ir 43 vyrai. Aktyviausi jauni 18-30 metų gyventojai – tokių yra 77. Šešiolika 31-40 metų žmonių aukotų organus, kitose amžiaus grupėse – tik vienetai.
Žmonės po truputį atsikrato mitų apie mokestį už organus, mažesnę medikų priežiūrą arba net nužudymą dėl organų turint donoro kortelę, žmogaus sugrįžimą į gyvenimą po smegenų mirties, netinkamumą būti donoru dėl ligų ar amžiaus. Teikia vilties, kad žmonių sąmoningumas ir aktyvesnis pritarimas donorystei lems gausesnį organų paaukojimą ligoniams ir smarkiai sutrumpins transplantacijos laukiančiųjų eiles.
Jūratė Stanaitienė
