Į redakciją užsukusi jurbarkiečių pora pasakojo, kad praėjusį savaitgalį vaikščiodami po mišką Pašventyje, netoli Šventosios upės ant medžių pastebėjo baltus lapus su užrašu apie šioje vietoje panaudotus chemikalus. Pora nebesiryžo įsigyti ties kelio posūkiu į Tauragę parduodamų miško gėrybių, nors buvo planavę. „Ką gali žinoti, iš kokio jos miško“, – sakė jie.
Naikina invazinius augalus
„DĖMESIO! Apdorota chemikalais. Draudžiama rinkti uogas ir grybus.“ Toks tekstas, atspausdintas ant baltų lapų, įdėtų į drėgmei atsparius įdėklus, kabo miške netoli Smalininkų, prie Šventosios upelio. Juos aiškiai turi matyti ir vykstantieji į pamėgtą atokvėpio vietą netoli Palėkių.
Lapų savininką surasti ilgai neužtruko – užteko paskambinti į Jurbarko miškų urėdijos Pašvenčio girininkiją. „Taip. Tuos lapus pakabinome mes, nes praėjusią savaitę tą mišką antrą kartą purškėme chemikalais. Pirmą kartą juos naudojome liepos viduryje“, – sakė Pašvenčio girininkas Kęstutis Lazdauskas.
Chemikalais miškininkai kovoja su invaziniais augalais. Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas patvirtintas dar 2004 m., o pernai tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė naują įstatymo redakciją, pagal kurią invazinių augalų ir medžių rūšis bei porūšius galima kirsti ar kitaip naikinti be jokio leidimo. Taip pat leista šiuos augalus naikinti ir urbanizuotose teritorijose.
Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše – beveik 20 augalų, tarp kurių ir labai pavojingas Sasnovskio barštis, visur sparčiai plintantis gausialapis lubinas ir, atrodo, niekam nekenkiantys vėlyvoji ieva, uosialapis klevas ar raukšlėtalapis erškėtis. Šių augalų ir jų porūšių, formų, veislių negalima auginti. Pavyzdžiui, draudžiama dauginti ar parduoti uosialapio klevo „Flamingo“ veislės medelius.
Gyvatvorių augalas
Pašvenčio girininkijos darbuotojai miškelyje prie Šventosios naikino varpinę medlievą, taip pat įrašytą į invazinių rūšių sąrašą. Medlieva – iki 4-6 m užaugantis krūmas, pavasarį pasipuošiantis baltais žiedais.
Augalas subrandina tamsiai mėlynas su apnaša uogas, kurios neprinokusios būna žalios, paskui raudonos ir galiausiai tamsiai mėlynos. Uogos valgomos, saldžiarūgštės, savito, ne visiems patinkančio skonio, o savybėmis labai panašios į mėlynes. Ypač daug turi magnio ir geležies bei antioksidantų. Dėl didelio kiekio fenolinių junginių uogos turi priešuždegiminių savybių. Naudojamos pyragams, uogienėms, vynui, sidrui, alui gaminti.
Augalas dekoratyvus, pakenčia karpymą, tad tinka apželdinimui, gyvatvorėms, todėl jis gana plačiai paplito miestuose, gyvenvietėse, o iš ten sėklos plinta į miškus. „Žmonės medlievas sodino prie namų, o dabar jos labai paplito, ir kaip invazinį augalą turime naikinti“, – sako girininkas K. Lazdauskas.
Naudoja chemikalus
K. Lazdauskas sako, kad augalams naikinti naudoja sodininkų, ūkininkų pamėgtą ir plačiai naudojamą roundapą. Tai – sisteminis fosforo organinių junginių herbicidas, kurio veiklioji medžiaga – glifosatas yra absorbuojamas per augalo lapus ir kitas žaliąsias jo dalis aktyvios vegetacijos metu.
Chemikalas skirtas daugiametėms ir vienmetėms piktžolėms naikinti, ūkininkai juo purškia žieminių ir vasarinių kviečių, miežių, kvietrugių, rugių, žirnių, linų, žieminių ir vasarinių rapsų pasėlius prieš derliaus nuėmimą, naudoja laukuose po derliaus nuėmimo. Roundapu piktžolės ir kiti augalai naikinami ir vaismedžių pomedžiuose, miškuose ir ne žemės ūkio paskirties plotuose.
„Chemikalas pavojingas išlieka iki trijų savaičių, todėl ir įspėjome žmones, kad šiame miške nerinktų uogų ir grybų. Jei ūkininkai roundapu purškia javus, kuriuos po to valgome, tai pasivaikščiojimas po juo nupurkštą mišką tikrai nėra pavojingas“, – tikino Pašvenčio girininkas.
Grybai – saugūs
Pasižvalgius po chemikalais apdorotą mišką uogų nelabai matyti – po tankiai suaugusiais medžiais ir krūmais net žolė sunkiai želia. Grybų – vos vienas kitas, ir tie ne itin žmonių vertinami: ūmėdės, kazlėkai.
Visai netoli šio miškelio, prie kelio Jurbarkas–Smalininkai jau kelerius metus veikia neoficialus turgelis – prie degalinės įsitaiso prekeiviai su miško gėrybėmis. Pirmadienį per pietus čia voveraitėmis ir bruknėmis prekiavo tik smalininkiečiai Tomas ir Dovilė, nors dar vakar čia prekyvietes buvo įsirengę penki prekiautojai.
Jauna pora sakė taip prasimananti šiek tiek pinigų. „Kažkada pamačiau, kad čia žmonės prekiauja, nutarėme pamėginti ir mes. Per galvą gi niekas neduos, o pinigėliai mums, jauniems žmonėms, labai praverčia“, – sakė Tomas.
Paklaustas, kur renka grybus ir uogas, jis tikino, kad nuo vaikystės suka į Tauragės miškus ties Žirniškiais ar Viešvilės girias. „Čia nesu buvęs nė karto, nors prekiauju ir gyvenu visai šalia“, – mosteli link chemikalais nupurkšto miško vaikinas. Negrybauja čia ir kiti prekeiviai, tad jų parduodamas miško gėrybes galima drąsiai pirkti.
Tomas ir Dovilė į mišką išsiruošia apie 7 val. ryto, per pietus grįžta su grybais ir stoja prekiauti. Grybų randa įvairiai – po lietaus daugiau, o vakar, sakė, apie 20 km sukorė, kol du kibirus voveraičių pririnko.
Darbas nelengvas, o kaina nėra didelė. „Jei daugiau grybų turiu, parduodu pigiau, o jei mažai, kaina kyla 0,5 Eur“, – verslo subtilybes dėsto Tomas, voveraičių litrą parduodantis po 2-2,5 Eur. Prekiautojas sakė, kad dažniausiai perka po vieną dėžutę, bet anądien vienas pirkėjas paėmė net 14 litrų. „Žmonės labai derasi, prašo nuleisti kainą. Parduodu pigiau, ką darysi. Kad paliktų daugiau pinigų, dar nebuvo“, – šypsosi vaikinas.
Jei grybų parduoti nepavyksta, jaunuoliai priversti juos nešti supirkėjams, kurie siūlo tik 1-1,2 Eur už kilogramą. „Neapsimoka. Geriau čia ilgiau pastovėti“, – sakė smalininkiečiai.
Jaunuoliai renka ir uogas, tik mėlynių šiemet mažai. „Ryte turėjau 2 litrus, tai iš karto nupirko. Po 5 eurus“, – džiaugiasi Tomas. Bruknės – ne tokios populiarios, o nuo rugsėjo 1-osios bus galima ir spanguoliauti.
Jūratė STANAITIENĖ
