Svarstydami, kokios ateinančiais metais turėtų būti verslo liudijimų kainos, susikibo ir darbo grupės nariai, ir rajono politikai. Audringas sprendimo projekto svarstymas baigėsi palankiai dirbantiems pagal verslo liudijimus – fiksuoto pajamų mokesčio dydžiai liko nepakeisti, tačiau kai kuriems tarybos nariams teks aiškintis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Į rajono mero sudarytą darbo grupę nustatyti fiksuoto pajamų mokesčio dydžius, taikomus įsigyjant verslo liudijimus, buvo įtraukti rajono tarybos nariai, verslininkų organizacijų atstovai. Taip jau nutiko, kad į darbo grupę pasiūlyti tarybos nariai – taip pat verslininkai, todėl riba, sauganti nuo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, pasirodė labai menka. Vienas kitas minties šuolis, ir gali tekti aiškintis etikos sargams.
Panašu, kad tarybos nario Romanso Dragūnavičiaus vadovaujamos darbo grupės nariai privalėjo atidžiau pasverti teikiamus siūlymus ir objektyviau įvertinti patys save. Bene visi darbo grupės nariai vadovauja uždarosioms akcinėms bendrovėms ar turi individualias įmones, todėl jų parengtos išvados galėjo sukelti interesų konfliktą.
Rajono tarybos narė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė įsitikinusi, kad darbo grupėje dirbę savo verslą turintys ir galintys turėti savanaudiškų tikslų politikai privalėjo nusišalinti bent jau svarstant ir siūlant fiksuoto pajamų mokesčio dydžius toms veikloms, kurioms artimas jų pačių verslas. „Nesuprantu, kaip galėjo tarybos narys Daivaras Rybakovas siūlyti verslo liudijimų dydžius atliekantiems statybos ir remonto darbus, jei jis pats turi statybos įmonę. Arba tarybos narė Liudmila Norkaitienė, užsiimanti kompiuterių priežiūra. Negana to, jos vyras tokius pat darbus atlieka pagal individualią veiklą. Verslininkai-politikai, galintys priimti savo verslui palankius sprendimus, turėtų labai gerai įvertinti, ar savo privataus intereso neiškelia aukščiau už visuomeninį“, – sakė Z. Sorokienė.
Atskirą nuomonę dėl darbo grupės parengtų išvadų pareiškė joje Verslininkų organizacijai atstovavęs Gintaris Stoškus. Į rajono merą ir tarybą jis kreipėsi nurodydamas galimus darbo grupės narių pažeidimus. Pirmiausia G. Stoškus atkreipė rajono vadovo ir tarybos dėmesį, kad darbo grupės pirmininkas R. Dragūnavičius netinkamai organizavo balsavimą, o surašytas protokolas – neišsamus, jame neteisingai užfiksuoti balsavimo duomenys. Tačiau svarbiausia, G. Stoškaus įsitikinimu, kad dalis darbo grupės narių – būtent tarybos nariai D. Rybakovas ir L. Norkaitienė – nenusišalino svarstant su jų verslu sietinas veiklas. „Aš įspėjau D. Rybakovą, kad jis galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus, nes jo bendrovė užsiima analogiška veikla, kaip ir statybininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus. Įvardijau, kad galimas interesų konfliktas liečia ne tik D. Rybakovą, bet ir L. Norkaitienę, kurios įmonė užsiima kompiuterių priežiūra“, – sakė G. Stoškus. Jo nuomone, darbo grupės narių siūlymu parengtos išvados ir nustatyti fiksuoto pajamų mokesčio dydžiai 2016 metams būtų lėmę kur kas didesnius mokesčius.
„Darbo grupės išvados buvo labai svarbios, pagal jas parengtas sprendimo projektas. Aš kreipiausi į merą ir nesutinku su jo nuomone, kad šios išvados buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Pagal tas rekomendacijas beveik visoms veikloms mokestis žymiai padidintas. Darbo grupės išvados tiesiog perkeltos į sprendimo projektą, tačiau manau, kad jas siūlę neįvertino tikros padėties. Kalbos apie atsigavusią ekonomiką Jurbarke gerokai per ankstyvos. Smulkieji prekiautojai ypač gerai skiria perdėtą politikų optimizmą nuo realybės“, – kalbėjo Z. Sorokienė. Būtent dėl Jurbarke merdinčio verslo ji teigė nepritarianti, kad būtų didinamos verslo liudijimų kainos, o darbo grupės darbą dėl galimos viešųjų ir privačių interesų painiavos vertino kaip neskaidrų. Z. Sorokienės skaičiavimu, darbo grupė siūlė padidinti mokesčio dydžius 40 veiklų, o sumažinti – vos trims.
Darbo grupei vadovavęs tarybos narys R. Dragūnavičius pripažino, kad aptariant fiksuoto pajamų mokesčio dydžius 2016 metams buvo pritarta nuostatai šiek tiek padidinti mokestį. „Mes orientavomės į padidėjusią minimalią mėnesinę algą. Be to, darbo grupė numatė nedidelį mokesčio augimą, tokias išvadas ir parengėme. Bet svarstant klausimą rajono taryboje buvo įsiklausyta į opozicijos pastabas, konservatoriai taip pat pasisakė, kad nebūtų didinamas mokestis nė vienai veiklai, todėl ir buvo nuspręsta palikti dabar galiojančias verslo liudijimų kainas“, – sakė R. Dragūnavičius.
Darbo grupės pirmininkas mano, kad svarbu ne tai, kiek padidintas mokestis, bet garantija, kad verslo liudijimai bus įsigyjami. Deja, tokios kol kas niekas duoti negali. R. Dragūnavičius prisiminė ir „eksperimentinį“ rajono tarybos sprendimą, kai buvo nustatyta tik simbolinė verslo liudijimų kaina, siekiant paskatinti legalų verslą. Tačiau ryškaus padidėjimo tada taip pat nesulaukta. Aktyviau verslo liudijimai įsigyjami ne mažinant ar keliant fiksuoto pajamų mokesčio dydį, o aktyviau pasidairius mokesčių inspekcijai. Prieš keletą metų mokesčių inspektoriams patikrinus Jurbarko kirpyklas paaiškėjo, kad net aštuonios iš vienuolikos neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių legalų verslą.
Nors darbo grupė siūlė didinti fiksuotą pajamų dydį, taikomą veiklai vykdyti neribojant teritorijos, veiklai tam tikrose savivaldybėse ir konkrečiai Jurbarko savivaldybės teritorijoje, tarybos posėdyje nubalsuota ateinančiais metais palikti dabar galiojančias verslo liudijimų kainas. Įsiaudrinę politikai tarybos posėdyje nekartojo galimai darbo grupėje padarytų klaidų. Iš posėdžių salės nusišalinę išėjo verslą turintys tarybos nariai ir tie, kurių šeimos nariai dirba įsigiję verslo liudijimus. Pareiškusi pastabas dėl procedūrinių pažeidimų salę paliko ir smulkiesiems verslininkams atstovaujanti Z. Sorokienė.
Tačiau įsisukę etikos reikalai taip greit gali ir nesibaigti. Spalio 28 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl tarybos narės L. Norkaitienės elgesio. Komisija aiškinsis, kas vyko darbo grupės, rengusios išvadas dėl fiksuoto pajamų mokesčio dydžių nustatymo, posėdyje, ir bandys atsakyti į klausimą, ar tarybos narė tikrai buvo šališka. Kol kas neaišku, ar toks tyrimas nebus pradėtas kitų darbo grupės posėdyje dalyvavusių tarybos narių atžvilgiu.
Kol politikai aiškinasi etikos dalykus, vertėtų dirstelėti į priimtą tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta, kiek teks mokėti verslo liudijimus įsigyjantiems verslininkams. Iš patvirtintų 104 veiklos rūšių daugiausia už verslo liudijimą metams tektų mokėti baldžiams, santechnikams ir teikiantiems įvairias statybos bei remonto darbų paslaugas – 348 eurus. Iki tokios pat sumos darbo grupė bandė kilstelėti verslo liudijimų kainą kirpėjoms, kosmetikėms, besiverčiantiems soliariumų veikla, tačiau rajono taryba paliko 174 eurus. Tiek pat mokės ir muzikantai. Vos 174 eurai metams kainuoja ir verslo liudijimas teikiantiems apgyvendinimo paslaugas.
Pats mažiausias 104 eurų mokestis nustatytas siūlantiems batų valymo paslaugas, galandantiems įrankius, spaudžiantiems sultis ar malantiems grūdus, valantiems laiptines, langus, tvarkantiems aplinką. Tiek pat už verslo liudijimą per metus tektų sumokėti gelbėtojams ar ateinančioms auklėms, teikiant neįgalių ar kitų asmenų priežiūros paslaugas. Tikėtina, kad nemaža dalis veiklų Jurbarko krašte nieko nesudomina, todėl ir verslo liudijimų kaina nesvarbi, tačiau pagrindinės veiklos taip pat turi savas tendencijas – kas įsigyja verslo liudijimus, tiems svarbu ir mokesčio dydis. Šiems žmonėms rajono tarybos sprendimas labai aktualus. Deja, galima numanyti, kad nemaža dalis vis dar vengia legalaus darbo, net jei nustatyti mokesčiai už verslo liudijimus nėra tokie nepakeliami.
Jolita PILECKIENĖ
