Spalio 16-osios popietę pastebėta, kad vandalai išniekino paminklą tarpukario Lietuvos saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio atminimui skirtą paminklą. Nuo Pašventyje (Jurbarkų sen.) esančio akmens nuplėšta trispalvė juostelė, sudaužytos žvakidės.
Suniokotą atminimo vietą pastebėjo pro šalį važiavęs Šakių šaulių 405-osios kuopos šaulys, kuris apie vandalizmą pranešė paminklinį akmenį ir aplinką prižiūrintiems Jurbarko šauliams.
A. Povilaitis gimė 11 vaikų šeimoje. Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermontininkais, buvo sužeistas. Kaip savanoris gavo 15 ha žemės, prisipirkęs dar tiek pat, Giedrių kaime įkūrė pavyzdinį ūkį. Buvo abstinentas, su paskaitomis prieš alkoholizmą apvažinėjo visą Lietuvą.
1920–1927 m. saugumo policijos valdininkas. 1927–1931 m. Kriminalinės policijos valdybos direktoriaus asmeninis sekretorius. 1931–1934 m. Valstybės saugumo policijos viršininkas. 1933 m. eksternu baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją. 1934–1940 m. LR Vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamento direktorius.
1939 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto Ekonomikos skyrių. Mėgo literatūrą, meną, rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Lietuvos aidas“, „Vairas“, „Ūkininko patarėjas“, redagavo „Kriminalistikos žinyną“, skaitė paskaitas Radiofone.
1940 m. birželio 13 d. atleistas iš pareigų. Neatlaikiusi Maskvos spaudimo Lietuvos Vyriausybė sutiko, kad birželio 15 d. Kazys Skučas ir Augustinas Povilaitis būtų suimti.
Abu iš Vokietijos pasienio buvo nuvežti į Kauną ir uždaryti į VI forto kalėjimą, tuomet vadintą drausmės batalionu, čia tardyti. 1941 m. birželio 23 d. SSRS Aukščiausiojo Teismo karinė kolegija nuteisė jį mirties bausme. 1941 m. liepos 12 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1993 m. reabilituotas.
Tai – ne pirmas kartas, kai Jurbarko r. tikslingai niekinami ar naikinami paminklai už šalies Laisvę su sovietiniais okupantais kovojusiems partizanams ir valstybės veikėjams.
tai paminklas Povilaičiui, ar Pocilaičiui, nes vienoje vietoje parašyta vienaip, kitur – kitaip, kas, beja, irgi yra tyčiojimasis