Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos, „Varpelių“ priešmokyklinės grupės ugdytiniai spalio 10 dieną vyko į Tauragės rajone, Rūgalių kaime esančią Sigito Klymanto. Lietuvos gyvūnų globos draugijos Tauragės skyriaus vadovo sodybą. Kelionė vaikams neprailgo, nes kelias nuo Jurbarko link Tauragės, stebint pro autobuso langus, džiugino vaikų akutes Karšuvos miško vaizdais, o dar ir diena pasitaikė saulėta bei šilta.
Sodybos šeimininkas Sigitas vaikams pravedė pačią šauniausią edukaciją „Pažink gyvūnus iš arčiau“. Visiems buvo taip įdomu ir įtrauku, kad ir mes, mokytojos, klausėmės ir su džiaugsmu stebėjome, kiek įvairiausių malonių emocijų patiria vaikai. Vaikų akys tiesiog žibėjo iš smalsumo, nuostabos, netikėtumo ir begalinio žingeidumo. Ne kasdien pasitaiko tokia proga, kai gali paliesti aplik tave bėginėjančius ponius, lamas, kai tu gali pats pamaitinti gyvūnus.
Vaikai, iš pradžių bijoję paliesti gyvūną, po kiek laiko visiškai pamiršo šią baimę – lietė, maitino, netgi išdrįso ant kaklo užsidėti ir palaikyti smauglį, kukurūzinį žaltį, paliesti egzotinę geltonąją varlę, paglostyti nekantrųjį afrikinį ežiuką, voverytę skraiduolę.
Na, o kai sodybos šeimininkas Sigitas atnešė mažą žalią vabaliuką, visi džiūgaudami pasisveikino – „žiūrėkit, tai – Zipis“. Šiais metais su vaikais dalyvaujame programoje „Zipio draugai“ ir kol kas, susipažinome tik su žaisline gyvalazde, vardu Zipis, todėl ši emocijų lavina buvo iš ties netikėta ir labai maloni.
Gyvalazdė keliavo vaikų delniukais ir švelniai savo kojytėmis juos kuteno. Aptvare, kur laikomi stambesni gyvūnai, vaikai juos maitino paduodami morkas, obuolius, batono riekeles ir kitus skanėstus per tvoros tarpelius, na čia įsidrąsinti taip pat reikėjo, nėra labai jauku, kai prie tavęs artinasi stambus, raguotas stumbras.
Vaikai pamatė sodyboje kartu su stručiais gražiai po pievą vaikštinėjantį gandrą, kuris buvo priglaustas su sulaužytu sparnu. Šiuo metu jis sveiksta, bet šią žiemą praleis sodyboje, kol visiškai pasveiks ir sutvirtės.
Sodybos šeimininkas Sigitas, ypatingas žmogus, kiekvienas sodyboje laikomas gyvūnas, o jų iš ties nemažai, turi vardus, visi pakalbinami, paglostomi, o sužeisti, netekę namų ar priklydę gyvūnai šioje sodyboje visada randa prieglobstį ir pagalbą. Pravesdamas tokias šaunias edukacijas Sigitas jokio mokesčio neima, atsidėkoti galima tik maistu gyvūnams. Į mokyklą grįžome kupini pačių geriausių emocijų, įspūdžių ir noro dar kartą ten sugrįžti…
