Net ir gresiant afrikiniam kiaulių marui didžiausia Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų galvos skausmo priežastis – išplitusi šernų trichineliozė. Pasikvietę medžiotojus veterinarai svarstė, ką daryti, kad užkrečiama ir žmonėms labai pavojinga liga neplistų.
Išplito visame rajone
Pastaraisiais metais išaiškėdavo po 4–6 trichineliozės židinius, paskutinį kartą ši pavojinga liga namuose užaugintai kiaulei nustatyta 2012 m. Šių metų pabaiga dar toli, o rudeninis kiaulių skerdimas net neprasidėjo, tačiau Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys rodo, kad jau užfiksuoti devyni trichineliozės židiniai.
„Liga apėmusi beveik visą rajoną – tiek atvejų iki šiol dar niekada nebuvo nustatyta. Kol kas trichineliozė neužfiksuota tik miškuose prie Dubysos upės, bet tai, mūsų nuomone, laikinas dalykas. Rizika didžiulė, turime numatyti priemones ir kartu jas įgyvendinti“, – sakė medžiotojams Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Mindaugas Tamošaitis.
Kad reikia rimtai sunerimti, rodo ir skaičiai. Per ketverius metus Eržvilko seniūnijos miškuose sumedžioti aštuoni trichinelioze užsikrėtę šernai, Šimkaičių miškuose – penki, po du – Girdžių, Seredžiaus ir Viešvilės seniūnijos miškuose.
„Atrodė, kad Kalvelių miškuose trichineliozės lyg ir nėra, bet kovo pradžioje liga buvo nustatyta Jurbarko miškų urėdijos komerciniuose medžioklės plotuose nušautam šernui. Tai rodo, kad liga gali pasireikšti bet kur ir bet kada“, – sakė M. Tamošaitis.
Rinks žvėrių gaišenas
Trichineliozę – 2–4 mm kirmėlių sukeliamą susirgimą – platina mėsėdžiai laukiniai ir naminiai gyvūnai bei graužikai. Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas A. Pocius gyrė medžiotojų būrelių vadovus už tai, kad nušauti šernai apdorojami gerai įrengtose žvėrienos apdorojimo aikštelėse, atliekos sumetamos į specialius šulinius.
„Dėl to, kad laikotės nustatytų reikalavimų, galime pasidžiaugti, kad liga neateina į tvartus, neužsikrečia žmonės. Bet turime ką nors daryti, kad trichineliozė pagaliau imtų trauktis iš mūsų miškų. Pirmiausia reikėtų nustatyti, kas ją platina“, – siūlė A. Pocius.
Medžiotojų duomenimis, trichinelioze gali būti užsikrėtusi kas trečia lapė ir kas penktas mangutas. Kailiams praradus paklausą šių žvėrių miškuose smarkiai padaugėjo. Per medžiokles sužeisti, keliuose partrenkti žvėrys krinta, miškuose likusias jų gaišenas žiemą suėda šernai.
Jūravos girininkas Sigitas Gražulevičius pastebėjo, kad 2012 m. rudenį lapės ir mangutai buvo smarkiai nuplikę, o žiemą jų daug krito – gal dėl to šiemet trichineliozės židinių nustatoma daugiau nei ankstesniais metais.
Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas A. Pocius prašė medžiotojų rinkti ir į atliekų duobes sumesti miške rastas gaišenas, o nušautų lapių ir mangutų diafragmų mėginius vežti ištirti. Medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Faustas Bakys kvietė medžiotojus naikinti plėšrūnus, ypač lapes, kurios pražudo daug smulkios gyvūnijos.
Kiaulių augintojai turi sunerimti
Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius M. Tamošaitis tvirtina, kad trichineliozės išplitimas didžiausią nerimą turi kelti kiaulių augintojams.
„Medžiotojai tiria šernieną. Dauguma kaimo gyventojų jau irgi žino, kad kiekvienos paskerstos kiaulės mėsą būtina tirti, tačiau vis dar yra tokių, kurie mano, kad į jų tvartą liga niekaip negali patekti. Toks įsitikinimas klaidingas, o kartais gali tapti net pražūtingu“, – sakė M. Tamošaitis.
Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Valiokienė primena, kad paskutinį kartą trichinelioze žmonės buvo užsikrėtę 2007 m. pabaigoje. Prieš pat naujuosius metus susirgo netirtą kiaulieną valgęs Šimkaičių seniūnijos Graužų kaimo gyventojas.
2006 metais užfiksuoti keturi susirgimai trichinelioze. Nuo neaiškios kilmės mėsos susirgo trys Stakių kaimo gyventojai ir tos pačios mėsos valgęs jurbarkietis.
Keturi gyventojai – trys Girdžių seniūnijos ir vienas klaipėdietis trichinelioze mūsų rajone užsikrėtė ir 2003 metais.
„Tai paskutinio dešimtmečio duomenys. Anksčiau sirgdavo dar daugiau – būdavo, kad nuo vienos kiaulės mėsos užsikrėsdavo dvidešimt žmonių. Kaimo žmonės anksčiau augino daugiau kiaulių, o mėsą mažai kas tetirdavo. Pasikeitė žmonių sąmoningumas – dauguma jau žino, kad gali užsikrėsti nepagydoma liga, todėl nerizikuoja“, – sakė A. Valiokienė.
Trichineliozės tyrimus atlieka šeši privatūs veterinarijos gydytojai. Šernų ir kiaulių skerdienos mėginius galima vežti tirti į Alvydo Šimkūno veterinarinio aptarnavimo punktą Jurbarke, Žindaičiuose tyrimus atlieka Algirdas Venskus, Pilies I kaime – Kęstutis Palaitis, Veliuonoje – Naglis Mačėnas, Baltraitiškės kaime – Audrius Bastys, Vosbutuose – Antanas Vandys.
Veterinarijos gydytojas A. Šimkūnas tikina, kad tiriant virškinimo metodu aptinkamas net mažiausias užkratas.
Daiva BARTKIENĖ
