Žemaitijos nacionaliniame parke, Plateliuose, birželio 3-5 d. vyko Jaunimo vasaros akademija, kurioje dalyvavo ir mūsų rajono komanda „Jurta” su vadovėmis Audrone ir Edita. Praėjus keletui dienų po stovyklos jurtiečiai susitiko rajono savivaldybės salėje prisiminti malonias akimirkas ir pasidalyti įspūdžiais su vicemeru Algirdu Gudaičiu, Švietimo skyriaus specialiste Zita Tytmoniene, savivaldybės tarybos nare Rasa Greičiūte ir žiniasklaidos atstovais.
Gal į popietę kviestų buvo ir daugiau, tačiau neatėjo, ir tai, ko gero, tik patvirtina nuomonę, kad svetimi, nors ir patys linksmiausi įspūdžiai nėra įspūdingi – juos reikia patirti pačiam.
Prieš penketą metų pirmą vasaros akademiją surengė Skuodo jaunimas. Šiemet akademijoje Plateliuose jau dalyvavo per pustrečio šimto jaunuolių iš 16 savivaldybių. Mūsų rajonui atstovavo jaunimo lyderiai iš Jurbarko, Vadžgirio, Veliuonos – tinklininkės, „vaivorykštiečiai”, rokeriai ir kiti linksmi ir aktyvūs jaunuoliai.
Akademija yra mokykla, ir Jaunimo akademijos Plateliuose tikslas buvo švietėjiškas – suteikti žinių, įgūdžių bei kompetencijų, reikalingų veiksmingai jaunimo veiklai. Mokymai vyko 9 darbo grupėse, bet pamokomis to turbūt nepavadinsi, nes mokiniams ypač mokslo metų gale jos būna nusibodusios, o sugrįžusieji iš jaunimo akademijos teigė, kad buvo labai įdomu, linksma ir norėtų tai pakartoti.
Jurbarkiečiams įdomus buvo radijo stoties „Opus 3″ laidų vedėjo Richardo Jonaičio užsiėmimas „Nesvarbu, kur tu gimęs, svarbu, ką sugebi ir ko nori iš gyvenimo”. Danutė Matelytė pasakojo nieko naujo neišmokusi, bet grupelės „Karyba – menas, komanda – pergalė” pratybose jautėsi stipri, nes ji – šaulė ir kariški dalykai jai ne naujiena. Justas Butkus ir Monika Gotcaitytė sceninius įgūdžius, įgytus „Vaivorykštėje”, tobulino būsimųjų režisierių iš Klaipėdos universiteto vestame užsiėmime „Mes valdome kūną, o ne kūnas mus”. Julių nustebino, kad akademijos dalyviams koncertavo aukšto meninio lygio muzikos grupės.
„Jurtai” (gal dar kas nežino, kad taip vadinasi ir Jurbarko jaunimo svetainė internete, Jurbarkas turi ateitį) Jaunimo vasaros akademijoje puikiai sekėsi. Mūsiškiai vieninteliai turėjo komandos vėliavą su visų vardais, buvo pasipuošę žaliais marškinėliais – jų stovykla buvo pripažinta meniškiausia. Komanda buvo draugiška ir linksma ir visas dienas akademijoje žaidė „Slaptą draugą” – tokį šaunų žaidimą, kai paslapčia draugams reikia daryti malonias staigmenas.
„Jurtos” merginos krepšinio varžybose užėmė I-ą vietą. Vaikinai virvės traukimo varžybose – II-ąją. „Susikaupėm ir trūktelėjom. Žemę išarėm – bulves galima buvo sodinti”, – pasakojo vaikinai prisimindami tas smagias varžytuves.
Visos Jaunimo akademijos įdomybės ir linksmybės vyko lyjant lietui ir pučiant žvarbokam vėjui. Bet nėra padėties be išeities – sušilti galima sulindus į vieną palapinę, o baiminantis, kad kurios iš vadovių nenupūstų vėjas – padovanoti jai akmenėlį. Lietus nei erzino, nei nervino, netgi jei dėl jo jurbarkiečiai turėjo papildomų išlaidų – sušlapę batus Platelių parduotuvėje prisipirko kaliošų.
Veliuoniškis Donatas Plateliuose nepamiršo ir savo močiutės, parašė jai laišką, kuris, beje, buvo perskaitytas ir jaunimo talentų vakare. „Jau rytoj keliausiu namo, o čia buvo taip smagu!” – paprastai ir aiškiai apie Jaunimo vasaros akademiją rašė Donatas.
