Pirmą kartą būstą įsigyjančios jaunos šeimos Lietuvoje gali pasinaudoti valstybės skiriamomis subsidijomis. Tokia pagalba pasinaudoję žmonės teigia, kad iniciatyva sveikintina, bet sistema galėtų veikti greičiau. Kalbinti specialistai svarsto, jog reikėtų spręsti gilumines bėdas. Kritikos negaili net ir programos sumanytojai.
Šeimos džiaugiasi
Anykščiuose gyvenantis Lukas su šeima 2020 m. čia įsigijo 80 kvadratinių metrų butą, kurio kaina siekė 42 tūkst. eurų.
25 proc. šios sumos padengė jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, valstybės skiriamos subsidijos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuvoje nuo 2018 m. teikiama finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.
- L. Kukuraitis teigė, kad nors iš pradžių ši programa užėmė svarbią nišą ir atliepė svarbų šeimoms būsto įsigijimo poreikį, dabar finansavimas sumažintas kone perpus.
- A. Bartkaus nuomone, nors subsidija ir suteikia džiaugsmo jos gavėjui, giluminių situacijos bėdų nesprendžia.
- M. Statulevičiaus teigimu, žmonėms aktualu ne tik pigus būstas, tačiau ir jo kokybė bei aplinka.
„Pagalba tikrai puiki ir reikalinga, mums ji padengė visą pradinį įnašą. Be būsto paskolos, mums nereikėjo skolintis, nereikėjo imti jokių kitų paskolų. <…> Manyčiau, viskas vyko pakankamai sklandžiai. Po prašymo pateikimo maždaug per mėnesį gavome patvirtinimus, radome ką pirkti, keli apsilankymai pas notarus ir viskas sutvarkyta“, – džiaugėsi Lukas.
Tiesa, dėl paramos šeimai kreiptis teko du kartus. Kai subsidija buvo patvirtinta pirmą kartą, per jai panaudoti numatytą 4 mėnesių laikotarpį šeimai nepavyko rasti norimo būsto.
„Anykščiuose nekilnojamojo turto (NT) rinka yra ganėtinai nedidelė, NT labai paklausus – gali likti be nieko. Gauni paramą ir ieškai buto arba atvirkščiai, bet svarbu, kad viskas būtų laiku ir tvarkingai. Tai sudėtinga. Gal kituose regionuose paprasčiau, o Anykščiai šiuo metu yra vienas patraukliausių miestų kraustytis iš didmiesčio“, – kalbėjo anykštėnas.
Tokia parama pasinaudojo ir Druskininkuose įsikūrusi vaiką auginanti Greta – šių metų pradžioje šiame mieste ji įsigijo 45 kvadratinių metrų butą, o valstybė skyrė jai maksimalią 30 proc. kredito subsidiją.
Visgi Gretai paramos gavimo procesas užtruko gerokai ilgiau. Prašymą dėl subsidijos druskininkietė užpildė dar 2024 m. balandį, tada prasidėjo kone metus trukęs laukimas. Per tą laiką įsigaliojo nemažai pokyčių, vienas jų – subsidijos nebeskiriamos kurortų teritorijose esantiems būstams. Kurį laiką moteris apskritai abejojo, ar paramos sulauks, tačiau šių metų pradžioje parama buvo skirta.
Nekilnojamasis turtas | V. Raupelio / LRT nuotr.
Kaip ir Lukas, Greta pasakojo, jog laukdamas subsidijos gali likti be norimo būsto, o ir pardavėjai neretai į parama besinaudojantį pirkėją žiūri nepatikliai.
„Kai reikėjo eiti ieškoti, žmonės tiesiog labai nepatikliai žiūri į tai, klausia, kas bus, jei negausi. Rezervuoti buto tokiam žmogui kaip aš nelabai norėjo. Man tiesiog pasisekė, kad žmonės neskubėjo parduoti buto, leido nuomotis, kol gausiu subsidiją. Sudarėme sutartį, kad iki tam tikro laiko turiu nusipirkti“, – patirtimi pasidalijo Greta.
Tokių šeimų kaip Luko ar Gretos Lietuvoje yra tūkstančiai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skaičiuoja, kad nuo 2018 m., kai ši parama pradėta teikti, pagrindinė subsidija išmokėta daugiau nei 6 tūkst. jaunų šeimų, papildoma subsidija išmokėta 2 350 jaunų šeimų, padidėjus šeimoje auginamų vaikų skaičiui.
Per šešerius metus nuo paskatos teikimo pradžios subsidijoms išmokėti panaudota 86,2 mln. eurų.
SADM duomenimis, jaunos šeimos su valstybės pagalba iki šiol dažniausiai būstus įsigydavo Klaipėdos r. sav., Kauno r. sav., Vilniaus r. sav., Kretingos r. sav., Marijampolės sav., Alytaus m. sav., mažiausiai – Pagėgių sav., Kalvarijos sav., Kupiškio r. sav., Visagino sav., Rietavo sav.
Finansinei paskatai jaunoms šeimoms teikti 2025 m. iš viso skirta 12,5 mln. eurų: apie 2 mln. eurų numatyta skirti subsidijoms mokėti šeimoms, kurios būsto statybas baigs 2025 m., likusi suma – 10,46 mln. eurų. – skirta naujoms pažymoms formuoti.
Šeima. Asociatyvi nuotr. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Tiesa, nauji prašymai dėl finansinės paskatos šiemet nebuvo priimami, o visa suma skirta dėl per mažo finansavimo ankstesniais metais susidariusioms laukiančiųjų eilėms mažinti.
Ministerija teigė, jog šių metų pradžioje subsidijos laukė apie 1 700 jaunų šeimų, kai kurios iš jų – dar nuo 2023 m. Šių metų rugsėjo viduryje laukiančiųjų eilės neliko.
Vidutinis išmokamos subsidijos dydis šeimai šiemet siekė apie 16,6 tūkst. eurų.
„Šis dydis priklauso nuo imamo būsto kredito dydžio, svarbu tai, kad būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. Eur ir [priklauso] nuo mokamos subsidijos procento“, – komentavo ministerijos atstovai.
Kaip ir kam skiriama?
Į valstybės paramą pretenduoti gali jaunos šeimos. Jauna šeima laikomi sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką (vaikus) auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų.
Tiesa, naujai prašymus užpildžiusioms šeimoms bus teikiamos jau gerokai mažesnės subsidijos, mat šiemet įsigaliojo subsidijų dydžių diferencijavimas: neauginančioms vaikų ar auginančioms 1 vaiką šeimoms suteikiama 10 proc. subsidija, auginančioms 2 vaikus – 12,5 proc., auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 15 proc.
Nekilnojamasis turtas | V. Raupelio / LRT nuotr.
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų.
Dar viena naujovė – nuo šių metų pradžios nustatyta įsigyjamo būsto maksimali vertė negali viršyti 120 tūkst. eurų.
Tiesa, valstybės parama neteikiama būstams savivaldybėse, kuriose nuolatinių gyventojų skaičius viršija 150 tūkst., ir jas supančiose savivaldybėse, kuriose nuolatinių gyventojų skaičius viršija 60 tūkst., teritorijose, kuriose butų kvadratinio metro kaina viršija savivaldybės vidurkį, ir kurortuose.
Svarbu pabrėžti, kad jei įsigytas būstas bus parduotas nepraėjus 5 metams nuo jo įsigijimo dienos, subsidiją reikės grąžinti.
Nuo šių metų pradžios atsisakyta laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašo sudarymo – prašymai priimami tik esant finansavimui. Kvietimą teikti prašymus finansinei paskatai gauti planuojama skelbti 2026 m. I ketv.
Pasak SADM, konkreti valstybės biudžeto lėšų suma finansinei paskatai teikti 2026 m. paaiškės Seimui patvirtinus ateinančių metų biudžetą.
Nuo šių metų pradžios atsisakyta būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti. Statybų atveju subsidijos išmokėjimas buvo galimas tik užbaigus statybas.
Dabartinis kelias veda į niekur
Seimo narys, buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad valstybės teikiamų subsidijų jaunoms šeimoms įsigyjant būstą programa per šiuos šešerius metus pademonstravo besikeičiančių Vyriausybių šalies valdymo vizijos nenuoseklumą.
Linas Kukuraitis | V. Raupelio / LRT nuotr.
Pasak jo, nors iš pradžių ši programa užėmė svarbią nišą ir atliepė svarbų šeimoms būsto įsigijimo poreikį, pasikeitus valdžiai ji liko gerokai aplamdyta: nespręstos piktnaudžiavimo problemos, o finansavimas sumažintas kone perpus.
„Tiesiog yra skiriama nepakankamai lėšų. 10 ar keliolika milijonų visai Lietuvai, visoms jaunoms šeimoms kurtis regionuose – tai yra lašas jūroje, lyginant su tuo, kiek būsto politikoje investuojama Vakarų šalyse ir kiek stengiamasi padėti sprendžiant būsto problemą. Tuo labiau kad dar visai neseniai būsto kainų augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių ir tai reiškia, kad būsto prieinamumo problema tik aštrėja mūsų šeimoms“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Parlamentaras kritiškai vertino ir teritorinius apribojimus įsigyjamam būstui, pasak jo, čia esama spragų: jaunos šeimos būstą įsigyti su valstybės pagalba dabar gali Šiauliuose, tačiau Vilniaus rajone – ne.
„Atsirado teritorijų, kurios niekaip neprimena regiono, tai yra mūsų vienas iš didžiųjų miestų centrų. Vadinasi, loginis programos nuoseklumas yra iškraipomas, kai kur yra draudžiama, o kai kur, kas niekaip neprimena regionų, yra leidžiama. Tai tokio neteisingumo jausmo galėtų būti tiems, kas gyvena Vilniaus rajone, tačiau kur kas toliau nei Riešė ar kiti aplinkiniai miesteliai“, – įžvalgomis dalijosi Seimo narys.
Pasak jo, tokie pokyčiai nedidina pasitikėjimo valstybės teikiama pagalba.
„Tai yra kelias į niekur: turto kainos auga, įsigyti yra sunkiau, prieinamumas mažėja, o valstybė apsisprendžia mokėti mažiau. Gal tai išsprendžia jų problemą, kad mažiau šeimų laukia eilėse ir galima daugiau duoti visiems po truputį, bet gali būti, kad šeimos paprasčiausiai nebesikreips“, – žodžių į vatą nevyniojo L. Kukuraitis.
Rūpintis reikia ne parama, bet pajamomis
Kritiškai valstybės skiriamą subsidiją vertina ir Vilniaus universiteto (VU) docentas Algirdas Bartkus. Pasak jo, būstas yra vienas iš esminių bazinių dalykų, kuriuos turi turėti žmogus.
Algirdas Bartkus | D. Umbraso / LRT nuotr.
Tiesa, būsto įperkamumas yra didelė problema kone visame pasaulyje, ją dažnu atveju lemia sunkiai paaiškinamos nekilnojamojo turto kainos.
Tad, ekonomisto teigimu, natūralu, kad, esant sudėtingai situacijai, valdininkams kyla noras padėti gyventojams skiriant subsidijas ar kitokios formos paramą.
„Kaip žmogus turi turėti lėšų, kad įsigytų rūbų, taip žmogus turi turėti lėšų, kad įsigytų būstą“, – kalbėjo VU docentas.
Visgi, pasak jo, nors subsidija ir suteikia džiaugsmo jos gavėjui, giluminių situacijos bėdų ji nesprendžia.
„Jeigu žmogus perka nekilnojamojo turto, pardavėjas, žinodamas, kad pirkėjas gaus paramą iš valstybės, nenuleis kainos. Jis sakys „taip, brangoka, bet jūs gaunate paramą iš valstybės“. Kitaip tariant, parama iš valstybės trukdo žemesnę perkamąją galią turintiems pirkėjams numušti kainą iki adekvačios: visi pinigai atsiduria pardavėjų kišenėje ir tai leidžia pardavėjams ir toliau laikyti neadekvačiai aukštas kainas. Tai yra pagrindinis paramos trūkumas“, – kalbėjo A. Bartkus.
Jis pridūrė: jei žmonės neturi lėšų ir jų perkamoji galia yra menka, tai pardavėjas, kuris nori parduoti turtą, turės į tai atsižvelgti ir kainą koreguoti, o suteikiamos subsidijos leidžia išlaikyti aukštesnes kainas.
„Tai nėra geriausias pinigų panaudojimo būdas <…>. Ateičiai reikėtų spręsti gilumines problemos bėdas“, – svarstė A. Bartkus.
Ekonomistas įvardijo, kad vienas iš prioritetinių dalykų turėtų būti gyventojų pajamos, didesnis uždarbis leistų lengviau sutaupyti ir nekilnojamajam turtui.
Lemia ne vien tik kaina
Visgi NT rinkos ekspertai pabrėžia, kad būsto įperkamumą lemia ne tik gyventojų pajamos, bet ir platesnis ekonominis kontekstas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pastarojo dešimtmečio būsto įperkamumo tendencijas vertina nevienareikšmiškai – nors atlyginimai augo sparčiau nei nekilnojamojo turto (NT) kainos, finansavimo sąlygos ne visada buvo palankios.
Mindaugas Statulevičius | BNS nuotr.
„Pastaruosius 3–4 metus, kai buvo padidėjusios bankinės palūkanos, žmonių prieinamumas prie būsto įsigijimo buvo prastesnis ir būsto įperkamumas praėjusių metų vasarą buvo istorinėse žemumose“, – portalui LRT.lt kalbėjo LNTPA prezidentas.
Tiesa, nuo praėjusių metų rudens situacija gerėja – NT nebrangsta daugiau, nei įprasta, priklausomai nuo miesto – 3, 5, 7 proc., atlyginimų augimas išliko stabilus, o finansavimo sąlygos pagerėjo: EURIBOR nukrito iki 2 proc., bankų maržos dėl konkurencijos sumažėjo iki 1,4–1,6 proc.
Ne paslaptis, kad regione būstas dažnai būna pigesnis nei didžiuosiuose miestuose, tačiau, M. Statulevičiaus teigimu, tai toli gražu nėra lemiamas veiksnys – svarbi ne tik būsto kaina, bet ir jo kokybė, perspektyvios darbo vietos, išplėtotas kultūrinis ir socialinis gyvenimas, infrastruktūra.
Visgi, pasak pašnekovo, pasiūla regionuose dažnai būna gerokai kuklesnė nei gyventojų norai. Toli gražu ne visur veikia stiprios bendruomenės, vyrauja socialinės problemos, o didžioji dalis pasiūlymų apima renovuotus sovietinius daugiabučius. Ten gyvenimo sąlygos šiek tiek geresnės, o išlaikymo kaštai mažesni nei nerenovuotuose, kur jos netenkina gyventojų norų.
LNTPA prezidentas aiškino, kad NT statybos kaštai regionuose panašūs kaip ir didmiesčiuose, tačiau tokio turto likvidumas yra prastesnis, o tai reiškia, kad tokį turtą parduoti ar išnuomoti užtruks gerokai ilgiau.
„Susidomėjimo kaip ir yra, ypač iš merų. Jie kartais kreipiasi, klausia, kodėl nestatote, kodėl neplėtojate viename ar kitame regione, tačiau vystytojai įsivertina galimybes, sąlygas ir mato, kad gauti grąžą tame regione užtruks gerokai ilgiau arba tas projektas gali būti gerokai mažiau rentabilus, o kartais ir nuostolingas“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Pinigai | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Pasak jo, geriausias šių problemų sprendimo būdas – aktyvi savivalda.
„Žinau kelis regionus Lietuvoje, kurie sukūrė naujų darbo vietų, pritraukė gamybinių įmonių, paslaugų įmonių, kurios moka aukštus atlyginimus, tada kviečia darbuotojus kurtis tame regione. Natūralu, kad tiems žmonėms reikia būsto, nes jie nenori gyventi sename sovietiniame daugiabutyje, jeigu jie toje gamykloje uždirba kelis tūkstančius eurų ir gali įsigyti naują kokybišką būstą, kad ir su paskola, ir mėgautis gyvenimo kokybe“, – patirtimis dalijosi LNTPA prezidentas.
Pasak jo, pirmiausia reikėtų kurti gerai apmokamas darbo vietas, į regionus mėginti pritraukti pramonės atstovų, ten kurti ekonomines zonas, pramonės parkus.
„Jeigu statysime arklį už vežimo, vežimą prieš arklį, stumsim žmones su santykinai pigesniu būstu į regionus, jie atvažiuos ir sakys: mus apgavo, čia nėra ką veikti, į darbą kasdien reikia važiuoti po 50 kilometrų ar daugiau, tai kur čia tas laimėjimas“, – svarstė pašnekovas.
