Per 100 tūkst. sekėjų turinčią „Facebook“ paskyrą „Orai ir klimatas Lietuvoje“ administruojantis Gytis Valaika yra profesionalus meteorologas, sudominęs socialinių tinklų lankytojus istorijomis apie orus ir neįprastus gamtos reiškinius. Jis vengia vartoti daug kam pabodusį terminą „klimato kaita“, o apie ją kalba gudraudamas – sinonimais.
Kaip žuvis vandenyje
Gyčio administruojamas puslapis turi penkis kartus daugiau sekėjų nei bene populiariausia Lietuvos muzikos atlikėja Jessica Shy. Šį puslapį Gytis kūrė su kolega Luku Sudvajumi. Tuomet vaikinai negailėdavo kritikos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai „Meteo.lt“, o apie svarbius reiškinius Gytis ir Lukas pranešdavo pirmi. Dabar Gytis pats dirba „Meteo.lt“ tarnyboje.
„Viskas neįvyko per dieną, bet iš esmės pasikeitus tarnybos valdžiai ir politikai, kaip reikėtų komunikuoti, kaip rašyti, gavau pasiūlymą tiesiog padėti tarnybai. Na, ir sutikau. Tiesiog jau kaip žuvis vandenyje jaučiuosi savo sferoje. Ir pastebėjo, kad aš turiu idėjų. Taip išėjo, kad dabar ir padedu tarnybai“, – pasakoja G. Valaika.
Lukas, visuomet buvęs Gyčio dešiniąja ranka, niekada nebuvo meteorologas. Jis yra IT programuotojas, turintis žinių meteorologijoje. Jį Gytis ir „Meteo.lt“ taip pat pakvietė prisidėti prie tarnybos veiklos. Čia jis dirba su meteorologiniais radarais, programuoja.
O Gytis yra tikras meteorologas, šešerius metus Vilniaus universitete kirtęs hidrometeorologijos mokslus.
Rūkas Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Galėjau dar ir likti universitete, gavau tokį irgi kaip ir pasiūlymą, kad galbūt galėčiau baigti ir doktorantūrą, bet man jau magistras buvo truputėlį virš lūkesčių. Neplanavau net to, bet kažkaip nuėjau. Bet jau toliau nusprendžiau, kad man gana, užtenka. Galbūt ateityje, nespjaunu tikrai, bet šiuo metu tikrai nenoriu papildomai dar ketverių metų. Man užtenka, toliau gilinuosi jau savarankiškai“, – pasakoja meteorologas.
Gytis yra sakęs, kad jo tekstuose nerasime žodžio „tvarumas“ ar „klimato kaita“. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad šie dalykai Gyčiui nerūpi. Anaiptol.
„Aš tiesiog pastebėjau psichologiškai, kad kartais galbūt tos temos, labai dažnai iš jų išspaudžiama maksimaliai viskas. Ir bent jau man, kaip meteorologui, atrodo, kad kartais pats terminas „klimato kaita“ prikabinamas ne visada teisingai“, – sako pašnekovas.
Praslinkus audrai, puolama sakyti, kad tai – klimato kaitos padarinys, sako Gytis, tačiau pabrėžia, kad norint tai įrodyti, reikia atlikti mokslinius tyrimus.
„Pastebėjau, kad žmonės pastaraisiais metais pradėjo labiau neigiamai žiūrėti ir tiesiog gudrauju, apie klimato kaitą stengiuosi kalbėti neminėdamas termino „klimato kaita“, vadinu pokyčiais ar kažkaip kitaip, tiesiog pasitelkiu sinonimus. Bet iš esmės apie tą patį dalyką kalbu kitais žodžiais“, – aiškina Gytis.
Sudomina nebūdingi reiškiniai
Populiariausi Gyčio įrašai būna apie nebūdingus ir įspūdingus gamtos reiškinius.
„Pernai labai daug dėmesio sulaukė viesulas, tas reiškinys pritraukė žmones Lietuvoje. Ir apskritai, tas viesulas Kelmės ir Šiaulių rajonuose praslinko F2 klasės, tai jau čia, sakykim, amerikoniško lygio viesulas praslinko, galingas. Ir tikrai nuostolių pridarė žmonėms“, – sako Gytis.
Viesulas Žemaitijoje | LRT.lt skaitytojos nuotr.
Tokie reiškiniai kaip sausumos viesulai kol kas nėra labai būdingi Lietuvai ir pritraukė ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos meteorologų dėmesį.
Meteorologai rengdami prognozes naudojasi įvairiomis priemonėmis. Kai Gyčio klausia, kuri orų programėlė geriausia, jis sako, kad tokio atsakymo nėra.
„Visada rekomenduoju naudotis kuo daugiau informacijos šaltinių. Tai ir sinoptikai, ir tarnybos. Sinoptikai, meteorologai, mes irgi naudojamės ne vien tik „Meteo.lt“. Yra orų modeliai. Orų modelių sukurtas ne vienas. Tikrai neapsiribojama kažkokiu vienu ar dviem šaltiniais. Yra bent jau trys modeliai. Ir juos visada lygini, ką jie paskaičiuoja“, – pasakoja Gytis.
Skaičiavimai nebūtinai sutampa, sako jis, todėl visada paranku naudotis ne viena programėle arba skirtingais orų modeliais.
Kai skirtingi šaltiniai rodo prieštaringą informaciją, belieka pasikliauti savo patirtimi, sako Gytis, arba tiksliausių orų modeliu. Tiksliausias iš jų – europinis modelis.
„Aš visada žiūriu į vadinamąjį europinį modelį, tą, į kurį žiūri visas pasaulis. Net amerikiečiai turi savo modelį, bet kliaujasi europiniu modeliu, kuris iš esmės yra globaliai tiksliausias“, – sako pašnekovas.
Žiema dar gali pasirodyti
Pats Gytis naudojasi programėle „Windy“, kurioje pateikiamas ne vienas orų modelis. Lietuvai joje pasiekiami keturi skirtingi orų modeliai. Lietuviškos programėlės šiuo metu nėra, tačiau hidrometeorologijos tarnybos ją rengia. Gytis pasakoja, kad jau matė pirmuosius programėlės „griaučius“, o dienos šviesą išvysti ji turėtų šių metų pabaigoje.
Šiais laikais, orams kintant itin greitai, girdima sakant, kad ilgesne nei trijų dienų prognoze kliautis neverta. G. Valaika sako, kad tai priklauso ir nuo metų laiko bei atmosferos cirkuliacijos – štai orų prognozėmis vasarą kliautis pavojinga, o kartais ir kitos dienos prognozės gali būti netikslios.
Rūkas Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Nereikia prognozės net kitai dienai priimti kaip šimtaprocentinio ateities fakto, visada reikėtų vertinti kritiškai. Vis dėlto tai yra prognozė ir nesvarbu, ar tai yra orų prognozė, ar ekonominė. Prognozė visada yra prognozė. Tai reiškia, kad šimto procentų ten nėra. Ji galbūt yra labai aukšta, bet tikrai ne šimtaprocentinė“, – aiškina Gytis.
Pasak jo, vidutiniškai patikima orų prognozė sudaroma iki 3–4, kartais 5 parų. O ilgesnio laikotarpio prognozėmis galima numatyti tik tendenciją.
Neseniai savo skelbtame tekste Gytis rašė, kad anksčiau pusiaužiemy reikėdavo žadinti gyvybę, o šiemet niekam Lietuvoje nesimiega.
Tačiau meteorologas sako, kad išvadų daryti dar nereikia, o tikroji žiema gali pasirodyti ir vasarį.
„Bet šiaip visos tendencijos, kurias dabar matau, tai tikrai į šiltą pusę. Ir tie dabar rekordai, iš esmės viskas į šiltą pusę. O kai šilta, tai sniego kažkaip naivu tikėtis“, – sako Gytis.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše.
Parengė Aistė Malonytė
