Julius Bakanauskas šiemet baigė Eržvilko gimnaziją, gavo brandos atestatą. Vienas jo gyvenimo tarpsnis baigėsi, tačiau tai, kas jam itin svarbu – muzika – pabaigos neturi, todėl vaikino ir dabartis, ir svajonės su ja susijusios. „Mėgstu būti veiksme”, – sako Julius, o visas jo veiksmas susijęs su grojimu.
Julius Bakanauskas yra Vadžgirio jaunimo muzikos klubo ir grupės „Išlaikyk pusiausvyrą” narys. Grupę prieš trejetą metų subūrė Juliaus brolis Martynas. Be brolių, grupėje dar muzikuoja Gintaras Baltrušaitis, Gaudas Giedraitis ir Rūta Jucikaitė. Jie atlieka bard-roką, muziką kuria Martynas ir Gintaras.
„Bet dabar mes nedaug grojame, nes Martynas, Gintaras ir Gaudas yra studentai, – sako Julius, – daugiau veikiame kaip muzikos klubas, organizuojame įvairias šventes, koncertus.” Julius rudenį irgi išvažiuos studijuoti, o Vadžgiryje liks tik Rūta, nes ji dar tebesimoko Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje.
Grupėje „Išlaikyk pusiausvyrą” Julius groja bosine gitara ir mušamaisiais. Kur išmoko? „Viskas prasidėjo prieš aštuonerius metus, kai į Vadžgirio parapiją atvyko kunigas Erastas Murauskas – jis subūrė gitaros būrelį. Gaila, kad kunigas Erastas neilgai pas mus buvo”, – pasakoja Julius. Tačiau ir per trumpą laiką kunigas pasėjo sėklą, kuri Vadžgirio vaikuose augo kartu su jais ir tapo rimtu pomėgiu.
Tik Rūta Jucikaitė vadžgiriečių grupėje yra profesionalė – ji baigė Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos muzikos skyrių. Visi kiti – savamoksliai. Tačiau tas žodis anaiptol neturi prastumo prasmės, juk ir mokyklose mokiniai visko turi išmokti patys, mokytojai tik padeda įveikti mokslų paslaptis. Anot Juliaus, reikia didelio noro, jis yra svarbiausias, kad ką nors išmoktum, o patarimų visada gali gauti. Ypač Vadžgiryje, kuris yra tarsi mūsų rajono muzikos meka, nes čia daug grojančių žmonių, daug įvairaus stiliaus muziką atliekančių kolektyvų.
Julius gyvena Paskynuose, mokėsi Eržvilko gimnazijoje, bet, kaip pats sako, visas jo veiksmas – Vadžgiryje. Ir veikia jis ne tik grupėje ir muzikos klube „Išlaikyk pusiausvyrą”. Kaip perkusininkas talkina ir Vadžgirio sakralinės muzikos ansambliui, bosine gitara groja folkroko grupėje „Kreizas”, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblyje „Šebukai” – bandonija.
O be muzikos? Ką dar Julius mėgsta, ką jis veikia šią karštą, paskutinę moksleivišką, nors jau nebe mokinys, vasarą? „Mėgstu visur pabūti, mėgstu nuolat būti veiksme”, – sako jis. Birželį su sakralinės muzikos ansambliu Julius važiavo koncertuoti į Vokietiją. Liepos pradžioje grojo Lietuvos ambasadoje Varšuvoje, ten vykusiame iškilmingame Lietuvos valstybės dienos minėjime. Šią savaitę sutikau Julių Vadžgirio bažnyčioje, kur jis kartu su sakralinės muzikos ansambliu ir chorais iš Vokietijos repetavo sakralinės muzikos festivalio „Te Deum laudamus” kūrinius. Rytoj Julius dalyvaus dviejuose šio festivalio koncertuose – Vadžgirio ir Vilkyškių bažnyčiose. Paskui laukia koncertinė kelionė į Lenkiją su „Kreizu”, o rudeniop – su „Šebukais” į Vokietiją. Visas Juliaus veiksmas susijęs su muzika, ir vaikinas džiaugiasi, kad tai jam yra neįkainojama patirtis.
Studijuoti J. Bakanauskas pasirinko kultūrinės veiklos vadybą. Po mėnesio ir jis paliks Vadžgirį. Žinoma, parvažiuos, juk ir jo bičiuliai studentai parvažiuoja. Julius viliasi, kad ir Eržvilke, jo buvusioje mokykloje, liks jo pėdsakas, nes pamokė vaikus groti gitara, tikisi, kad ir jie šio pomėgio nepames. Juliaus galvoje sukasi mintys, jis kuria planus Vilniuje, kur mokosi ir jo brolis Martynas, yra ir daugiau muzikuojančių bičiulių, burti grupę, nes be muzikos dienos būtų liūdnos.
O kai baigs mokslus? „Dar nežinau. Sunku pasakyti, juk dar daug laiko”, – sako Julius. Bet neneigia, kad smagu būtų ir sugrįžti, nes Vadžgiryje linksma, Vadžgiryje – daug muzikos.
Juliau – Kaunas tave palaiko, – Eglandas