Juodaičiai – labiausiai nuo rajono centro nutolusi gyvenvietė. Nedidelė, tačiau gyvybinga, kurioje bendruomenės ryšiai yra ypatingai svarbūs. Vienas tokių suartinančių ir kultūrą puoselėjančių reiškinių – mėgėjų teatro būrelis „Kultuvė“, vienijantis, kuriantis ir įrodantis, kad mažoje bendruomenėje gali gyvuoti didelės idėjos.
Būrelio vadovė Birutė Jurkšienė – „Kultuvės“ širdis ir siela. Nors Juodaičiuose Birutė dirba tik antri metai, tačiau ji yra tas žmogus, kurio įkvėpimas ir rūpestis padėjo būreliui tapti neatsiejama kaimo dalimi. Vadovę į „Kultuvę“ susibūrę kultūros savanoriai apibūdina kaip išskirtinai atsidavusią, gebančią užkrėsti teatro dvasia net ir tuos, kurie anksčiau niekada nesvajojo lipti ant scenos.
„Kultuvės“ kolektyvo pradžia užsimezgė B. Jurkšienei dar dirbant Raudonėje. Suburtas nedidelis moterų kolektyvas šventėms ruošė įvairius etiudus, šokius, mini spektaklius. Pamažu veikla išaugo iki dramos būrelio, daugėjo artistų. „Kaimo žmonės labai mėgsta pasijuokti. Savo spektakliuose pašiepdavome to laikmečio negeroves, todėl pasivadinome „Kultuve“. Šis kolektyvo pavadinimas keliavo kartu su manimi – iš Raudonės į Veliuoną, vėliau į Klausučius ir į Juodaičius. Taip jau 18 metų,“– pasakojo B. Jurkšienė.
Teatras juodaitiškiams nebuvo svetimas ir anksčiau, buvo kitų vadovų, pastatyta nemažai spektaklių, bet su B. Jurkšienės atėjimu viskas tarsi atgimė iš naujo. Kaime suburti teatro būrelį reikia kur kas daugiau pastangų, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio – ištekliai riboti, finansavimas nedidelis. Tik visa tai nesustabdo bendruomenės entuziastų. „Atėjusi dirbti į Juodaičius, vaidinti pradėjome mes su Daiva Paspirgėliene, pasivadinusios Onike ir Janike. Rinkomės trumpus etiudus, skirtus šventėms. Pamažu brendo mintis, kad galima kažką daugiau sukurti. Pradėjau kviesti žmones. Vieni vaidina nuo būrelio pradžios Juodaičiuose, kiti – dalyvauja neseniai. Kolektyvas keitėsi, nes kai kurie išvyko į užsienį, tačiau sugrįžę vėl prisijungdavo.“
Būrelio vadovė džiaugiasi kiekvienu ir apie visus gali daug papasakoti. „Vieni dalyvauja visuose spektakliuose, nesibijo pagrindinių vaidmenų, kiti sutinka masinėse scenose vaidinti. Veikiam kaip viena komanda ir kiekvienas įneša savo indėlį. Džiaugiuosi, kad žmonės ateina“, – pasakoja vadovė.
Zigmantas Bunikis ilgą laiką dirbo mokykloje, Daiva Piragienė – lietuvių kalbos mokytoja, Tadas Marcinkus – ūkininkas, savivaldybės tarybos narys, jo žmona Giedrė dirba seniūnijoje, Vytautas Kišonas – seniūnijos ūkvedys, Irma Stulginskienė – bibliotekininkė, Iveta Majauskė – kokybės kontrolierė, Elena Martynaitienė – pradinių klasių mokytoja, Nijolė Juškevičienė – bendrosios praktikos slaugytoja, Kristina Laurinaitienė šiuo metu mokosi, Gintautas Juškys – kultūrinių renginių organizatorius. Visi labai skirtingi, bet „Kultuvė“ – tikras bendruomenės vienybės ir kūrybiškumo įsikūnijimas, leidęs suburti aktorių komandą.
„Kultuvės“ nariai – itin vieningi ir aktyvūs, noriai skiria laiką repeticijoms, kūrybinėms dirbtuvėms, įsitraukia į spektaklių kūrimo procesą. „Kultuvės“ stiprybė – nuolatinis bendradarbiavimas. Kiekvieną repeticiją juodaitiškiai pradeda prie arbatos puodelio, pasikalba, pasitaria, ką ir kaip darys. Kiekvienas jaučia atsakomybę už galutinį rezultatą, todėl pasirodymai tampa ne tik būrelio vadovo, bet visos grupės darbu.
Ypač didelio populiarumo sulaukė vaidybinė literatūrinė kompozicija „Kelionė į Ameriką“, pastatyta pagal Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės knygą „Manėme, kad plaukiame į Ameriką“. Kompozicija buvo skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti, vaidinta net 7 kartus įvairiuose Jurbarko rajono miesteliuose, Viduklės geležinkelio stotyje. „Netyčia sužinojome, kad knygos autorė dar yra gyva ir nors jau garbingo amžiaus, dirba Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Juodojo kaspino dienai skirtame renginyje mes vaidinome muziejuje esančiame jurtos kiemelyje. Knygos autorė buvo sujaudinta iki ašarų. Glostė glostė mus iki vakaro, o mums tiesiog širdys dainavo,“ – džiaugėsi ypatingomis akimirkomis būrelio vadovė ir jo aktoriai.
„Kultuvė“ dalyvauja ir įvairiuose kaimo renginiuose, prisideda prie vietos tradicijų palaikymo. Rengia susitikimus su bendruomene, per šventes organizuoja improvizacijas ir vaidinimus. Kiekvienais metais organizuojamas kalėdinis vaidinimas vaikams.
„Lapkričio 24 d. savo žiūrovus pakviesime į premjerą – spektaklį pagal K. Sajos pjesę „Savaitgalio romanas“. Tai bus jau antroji premjera šiais metais. Nors Aukso paukštės negavome, nei auksiniais kryžiais neapdovanoti, bet mus kviečia pradžiuginti kaimo žmones. Vadinasi, patinkam, kai juokaujam. O tai sunkus žanras, nes nėra paprasta prajuokinti, o jei pavyksta tai padaryti, suprantame, kad neveltui repetavom. Labai dėkoju savo artistams už ėjimą į priekį“, – džiaugėsi B. Jurkšienė.
Juodaitiškių „Kultuvė“ – ne tik kūrybiškų žmonių ratelis, suvienytas bendro pomėgio. „Mes daugiau ne dėl savęs čia esam, o dėl kaimo bendruomenės, kad kitiems padarytume šventę“, – pabrėžė Tadas Marcinkus.
„Dramos būrelyje susirinkę aktyvūs juodaitiškiai. Turbūt galėčiau pasakyti, kad esame idėjiniai, nes pirmiausia galvojame, ką savo kaimui galime duoti. Visi suėję tariamės, dalinamės darbais. Norisi išjudinti kaimo žmonės, kad jie ateitų, norėtų dalyvauti. Nėra tokio mėnesio, kad nevyktų koks nors renginys. Jau tradiciniais yra tapę „Vasaros žiedai“, „Po rudens darbų“, vis populiaresne tampa eglutės įžiebimo šventė, Pyragų diena, parengiame kompozicijas valstybinėms šventėms. Pernai Kalėdoms buvom parengę labai šaunų pasirodymą. Džiaugiamės, kad mūsų veikla gyvenimą miestelyje daro gyvybingesnį ir spalvingesnį“, – pasakojo Irma Stulginskienė.
„Juodaičių bendruomenė yra tokia, kokios dar reikia paieškoti. Aš visada giriu ir girsiu. Ką nutarė – tą ir padarys“, – džiaugiasi Birutė Jurkšienė.
„Dramos būrelio nariai gyvena čia, Juodaičiuose, ir kai yra Birutė, toks žmogus, kuris netelpa savyje, ir jai rūpi Juodaičių žmonės, nors gyvena 20 kilometrų nuo čia, tai yra tikras altruizmo pavyzdys“, – dalijosi mintimis Zigmantas Bunikis. O Iveta Majauskė džiaugėsi, kad repeticijos yra puiki proga atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdienybės: „Jeigu būtų blogai, tai ir neičiau.“
Šiame teatre gimsta ne tik spektakliai, bet ir tvirta draugystė – tada ir mažame miestelyje teatras gali tapti reikšmingu kultūros židiniu, aplink kurį telkiasi visa bendruomenė. „Teatras – tai mūsų sielos daina. Dainuojame ją taip, kaip mums atrodo gražiausiai. Šypsomės patys ir priverčiame šypsotis kitus. Smagu, kai šypsenų daug…“ – sakė būrelio vadovė.
Ligita Gražulevičienė
