Sausio 27-ąją tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena paminėta ir Jurbarke. Genocido aukų kapinėse uždegtos žvakės ir padėti atminimo akmenėliai, atminimo valanda surengta prie Sinagogų aikštės memorialo, o popietę Jurbarko krašto muziejus kvietė pažiūrėti režisieriaus Sauliaus Beržinio dokumentinio filmo „Kai apie Jurbarką skambėjo jidiš“.
Skaudžios datos
Tą pačią dieną minėtos ir Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos Lenkijoje išlaisvinimo 75-osios metinės. Lietuvoje Žydų genocido atminimo diena minima rugsėjo 23 d., pažymint 1943 m. tą dieną likviduotą didįjį Vilniaus getą. Jurbarkiečiai sunaikintą miesto žydų bendruomenę atsimena ir liepos 3 d. – 1941 m. dabartinių žydų kapinių vietoje buvo sušaudyta per 300 žmonių, tarp kurių buvo ir lietuvių.
Holokaustas (gr. holókaustos, iš hólos „visas“ + kaustós „išdegintas“) – sistemingas, masinis žydų tautos naikinimas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų rėmėjų. Nacistinės Vokietijos vadovas A. Hitleris teigė, kad žydai nėra žmonės, nepriklauso netgi žemesniajai rasei ir ėmėsi pasaulio gelbėtojo nuo žydų vaidmens juos naikindamas.
Sausio 27-oji tarptautine holokausto aukų atminimo diena paskelbta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, pasirašyta 2005 m. lapkričio 1 d. Šioje rezoliucijoje atmetamas holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu.
2016 m. gegužės 26 d. Bukarešte vykusioje sesijoje Tarptautinis Holokausto atminties aljansas priėmė antisemitizmo apibrėžtį, kuria savo veikloje siūloma vadovautis visoms valstybės institucijoms ir piliečiams. Holokausto aukų atminimas įpareigoja pasaulio piliečius ir politinius lyderius prisiimti atsakomybę už ateitį, kurioje nusikaltimai žmoniškumui nepasikartotų.
Ne pirmus metus Lietuvos savivaldybės prisijungia prie Pasaulio žydų kongreso inicijuojamos akcijos „We remember“ – „Mes prisimename“, kurioje visus kviečiama fotografuotis su šiuo šūkiu ir sukaupti atminties archyvą ateities kartoms.„Mes prisimename“ iniciatyvos įgyvendinimo Lietuvoje partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, akcijoje kvietė dalyvauti Užsienio reikalų ministerija. Šiemet akcijoje dalyvavo daugiau nei 40 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių.
Atminimo vietos
Jurbarko genocido kapinėse susirinkę Jurbarko r. savivaldybės vadovai, viešosios bibliotekos, muziejų, švietimo įstaigų darbuotojai prisiminė skaudžius miesto istorijos puslapius, kai buvo išnaikinta žydų bendruomenė. Pagerbdami svarbią žydų tradiciją susirinkusieji ant antkapių guldė atminimo akmenėlius.
Prie Sinagogų aikštės memorialo skambėjo kompozitoriaus Kęstučio Vasiliausko virkdomo smuiko melodija, primindama prieškariu šioje vietoje virusį gyvenimą, klezmerių muzikavimą ir maldas sinagogose. Prisiminti ir pagerbti holokausto aukas čia susirinko daugiau jurbarkiečių.
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos 1A klasės mokiniai, atlydėti istorijos mokytojo Jono Laurinaičio ir anglų kalbą dėstančios Daivos Karčiauskienės, įdėmiai klausėsi renginio vedėjo Gintaro Zarecko vardijamų istorinių faktų. „Puiki klasė. Jie tikrai žino, ko čia atėjo. Nors pagal programą devintokai šio istorinio laikotarpio nesimoko, gyvai dalyvauti tokiuose renginiuose būtina“, – įsitikinęs J. Laurinaitis.
„Turime tai prisiminti“, – kartojo G. Zareckas. Jis priminė, kad naciai apie žydų naikinimą prakalbo dar 1933 m., o Lietuvoje pirmieji genocido baisumus 1941 m. birželio 24 d. patyrė Gargždų žydai, vėliau naikinimas persikėlė į Kauną, pasiekė ir Jurbarką. „Pasak istorikų, buvo išnaikinti 96 proc. žydų tautybės žmonių. Todėl labai svarbu atminti holokaustą ir neleisti tam pasikartoti. Ir šio memorialo autoriai juodo granito banguojančiose plokštėse užkodavo užmaršties ir atminties simbolius“, – sakė renginio vedėjas.
Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius priminė, kad memorialo plokštėse kartu įamžinti ir žydų tautybės žmonės, ir lietuviai, kurie gražiai sugyveno, drauge kūrė miestą. „Bepročiai žmonės supriešino tautas, naikino. Ne paslaptis, kad ir šiomis dienomis išliko kai kurių žmonių požiūris į žydus, kaip į priešus. Turime mokyti jaunimą suprasti, kad esame visi skirtingi, bet ir vienodi. Vienodi savo noru gyventi, kurti, auginti vaikus, turėti gerą išsilavinimą“, – sakė meras.
1941 m. lietuvių ir žydų bendruomenė buvo sudraskyta, viena jos dalis – sunaikinta. „Esame pirmasis miestas Lietuvoje, kuris grąžino čia žydų bendruomenę. Tikėkimės, visiems laikams“, – sakė S. Mockevičius. Jis pakvietė visus susirinkusiuosius įsiamžinti prie bibliotekos darbuotojų paruoštos sienelės „We remember“ ir tapti istorijos ir atminimo dalimi.
Tai, kas nepasimirš
Lietuvoje iki karo gyveno apie 220 tūkst. žydų. 1940 m. Jurbarke buvo 4400 gyventojų, iš kurių daugiau kaip 1300 buvo žydai, palikę ryškų pėdsaką krašto istorijoje.
Šiandien Jurbarke žydų bendruomenės nėra. Antrojo pasaulinio karo metais, įvairių šaltinių teigimu, Jurbarke nužudyta per 1,2 tūkst. žmonių. Dar apie 500 žydų nužudyta mažiau žinomoje žudynių vietoje – Bėrancynės miške.
1941 metų liepos 3 d. įvykdytos pirmosios masinės žudynės – gestapininkų brigada, padedama vietos policijos būrio, sušaudė 322 žmones. Tarp aukų – ir žymus mūsų krašto skulptorius Vincas Grybas. Liepos 27 d. septintajame kilometre nuo Jurbarko Smalininkų link sušaudyti 45 vyrai kartu su žydais iš gretimų vietovių. Rugpjūčio 1 d. surengtos trečiosios masinės žudynės – sušaudyta 105 senyvo amžiaus moterys, vaikai ir naujagimiai. Tuomet Jurbarke dar buvo 684 žydai, iš kurių 64 dirbo priverčiamuosius darbus.
Paskutinis „valymas“ surengtas rugpjūčio 29 – rugsėjo 6 dienomis. Nužudyta 412 žydų.
1941 m. rugsėjo viduryje sušaudyti paskutiniai 50 žydų. Taip buvo išnaikinta didelė Jurbarko žydų bendruomenė. Nacių okupaciją pavyko išgyventi tik 76 Jurbarko litvakams.
2020 metus Seimas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.
Jūratė Stanaitienė
