Jurbarkietiškos dvasios Kaimynų dienoje nebuvo (1)

Praėjusį šeštadienį Šakių r. Lukšių seniūnijoje esančiame Zyplių dvare Šešupės euroregiono turizmo informacijos centras (TIC) pirmą kartą surengė Kaimynų dieną, į kurią sukvietė septynių kaimyninių savivaldybių atstovus. Deja, šventėje Jurbarko kraštui beveik niekas neatstovavo ir jame teikiamų turizmo paslaugų nereklamavo.

Suvienyti kaimynus

Šešupės euroregiono sutartis tarp Lietuvos, Lenkijos, Rusijos Kaliningrado srities kaimyninių savivaldybių pasirašyta dar 2003 m. Šia sutartimi buvo siekiama sukurti užsienio partnerių savivaldybių sąjungą, skirtą sudaryti sąlygas efektyvesniam šių šalių pasienio regionų bendradarbiavimui abipus sienų, buvo įgyvendinami tarptautiniai projektai.

Dabar po Šešupės euroregiono turizmo informacijos centro pavadinimu dirba Šakių turizmo informacijos centras. Šakiai – viena iš septynių Šešupės euroregionui priklausančių lietuviškųjų savivaldybių. Jam priklauso ir Jurbarko, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Pagėgių ir Vilkaviškio savivaldybės.

Šešupės euroregiono TIC vadovė Ieva Bernotaitė sako, kad kilo mintis sukviesti šiam regionui priklausančias savivaldybes ir paskatinti jas dirbti kartu. „Mes turime konkuruoti turizmo sferoje kaip regionas. Drauge galima pigiau įgyvendinti rinkodaros priemones, taip pat dalytis turistais, teikti jiems informaciją apie kaimyniniuose rajonuose esančius lankomus objektus. Juk turistui bus patraukliau sužinoti ir aplankyti ne vieno rajono penkis objektus, o keliuose rajonuose po penkis“, – įsitikinusi Šešupės euroregiono TIC direktorė.

Tam ir buvo sumanyta Kaimynų diena. Gegužės pradžioje organizatoriai išsiuntė laiškus visoms regiono savivaldybėms, kviesdami įsirengti kiemelius, pristatyti savo krašto amatininkus ir tautodailininkus, kulinarinį paveldą, meno kolektyvus ir edukacines programas. Savivaldybių merai buvo kviečiami tarti sveikinimo žodį. 

Linksminosi, tarėsi ir ragavo

Zyplių dvare svečius priėmė Lukšių seniūnas Vidas Cikana. „Tik aktyvių žmonių dėka pildosi nuostabiausi dalykai. Bendraukite, megzkite draugystes, kurkite planus. Čia susirinko žmonės, kuriantys turizmui patrauklius projektus ir dažnai už tai negaunantys tinkamo atlygio. Zyplių dvaras visada jus svetingai priims – prekiaukite, reklamuokitės, siūlykite“, – organizatorių iniciatyvą gyrė ir prekiautojus bei turizmo paslaugų teikėjus skatino dvaro šeimininkas. 

Šurmuliavo amatininkai, bendruomenių atstovai, informacijos galima buvo rasti savivaldybių turizmo centrų ir regioninių parkų stenduose. Ragauti savo produktų kvietė sūrių gamintojai, šakočių kepėjai, bitininkai. Ištroškę vaišinosi šaltais ir karštais gėrimais, išalkę ragavo kulinarinio paveldo patiekalų. Pasirodė įvairūs meno kolektyvai, maršais nuo kaitros saugojo Šakių pučiamųjų instrumentų orkestras.

Surengtos dvi konferencijos – vienoje I. Bernotaitė pristatė maršrutą „Valstybingumo kelias“, kuris būtų skirtas Lietuvos 100-mečiui ir driektųsi per Marijampolės savivaldybę, o antrojoje – „Turizmo naujovės 2017 m. sezonui“ apie teikiamas paslaugas, siūlomus maršrutus, edukacines programas pasakojo savivaldybių turizmo informacijos centrų, bendruomenių, Vietos veiklos grupių atstovai.

Kaimynai buvo pakviesti įvertinti neseniai dvare pradėjusio veikti, bet jau spėjusio išgarsėti restorano „Kuchmistrai“ patiekalų. Zyplių dvaro buvusią senovinę virtuvę 25 metams išsinuomojęs UAB „Gulbelė“ savininkas Arūnas Tarnauskas sukūrė išskirtinę aplinką ir siūlo paragauti pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės virtuvės tradicijas pagamintų dvaro patiekalų.

Verslininko sumanymas į Zyplius pritraukia dar daugiau turistų. „Mus pamatė, kai pradėjome reklamuotis respublikiniu lygiu, dalyvauti parodose, kai nufilmavo Zitos Kelmickaitės laida“, – sėkmės receptu dalijosi A. Tarnauskas.

Kaimynus maloniai priėmė naujasis Šakių meras Edgaras Pilypaitis. Jis prisiminė, kaip jam sekėsi dirbti Gelgaudiškio dvare ir prikelti jį antram gyvenimui. „Šiandien dvaro atstovų nėra čia, nes jie turi priimti 107 žmones ir surengti jiems teatralizuotas ekskursijas. Mes Gelgaudiškio dvaro labai nereklamavome, tačiau žinia sklido iš lūpų į lūpas. Turi investuoti pinigų ir daug darbo, pavargsti, tačiau tik taip pasiekiamas rezultatas“, – sakė E. Pilypaitis.

Savų teko ieškoti

Jurbarko atstovai į Kaimynų dieną neatvyko. Tik įpusėjus renginiui pasidairyti, kas čia vyksta, atvažiavo Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė, o šventėje apsilankę jurbarkiečiai tik labai ieškodami galėjo aptikti jurbarkietiškos dvasios. Ir ši slėpėsi po kitų savivaldybių sparnu.

Stendą „Sūrio kelias“ renginyje pristatė klasteris „Panemunių turai“, vadovaujamas Kristinos Vančienės. Už prekystalio stovėjęs Gediminas Naujokas siūlė paragauti Belvederio pieninės „Liliputo“ ir „Belvederiuko“ bei girdžiškės Svajonės Vaicekauskienės „Sūrio džiazo“ sūrių. Šalia jurbarkietiškų produktų puikavosi ir Šakių sūrininkų gaminiai, nes dar pernai klasteris iš „Jurbarko turų“ tapo „Panemunių turais“ ir atstovauja keliems rajonams. „Tai, kad čia nėra Jurbarko, gėda visiems už tai atsakingiems darbuotojams ir savivaldybei“, – pyko K. Vančienė.

Verslininkei pritarė ir jurbarkietė gidė Nijolė Paulikienė. „Tai, kad Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras nesugebėjo suorganizuoti Jurbarko pristatymo – baisu. Ką jis tada dirba? Čia ir vietą davė, tik sudalyvauti reikėjo“, – apmaudo neslėpė jurbarkietė, pati norėjusi dalyvauti pristatant Jurbarko kraštą. 

Šventėje pasirodė ir Veliuonos kultūros centro meno vadovė Irma Svetlauskienė. Tačiau Zypliuose senovinius šokius ji šoko su Kidulių dvaro kolektyvu ir atstovavo Šakiams. „Jurbarkas mano kolektyvo nekvietė“, – sakė I. Svetlauskienė.

Nerado, kas važiuotų

Į šventę vykti buvo kalbintas „Veliuoniečio“ kolektyvas, tačiau, pasak Veliuonos kultūros centro laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas Birutės Jurkšienės, iš pradžių lyg ir sutikę veliuoniškiai persigalvojo, nes po savaitės patys rengia didelę šventę – „Veliuonos kadrilį“. 

Didelį kolektyvų užimtumą, kaip vieną nedalyvavimo renginyje priežasčių, nurodo ir Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė G. Mačiulaitienė. „Rengėme tris susirinkimus. Buvome numatę scenarijų ir programą, tačiau visi kultūrininkai dalyvauti atsisakė. Turizmo vadybininkė šeštadienį dirba centre. Nesulaukusi jokios paramos nusprendžiau viena nevažiuoti. Man nereikia finansų, man reikia žmonių. Nestovėsiu aš viena su lankstinukais čia. Net palapinės neturiu“, – apmaudą liejo G. Mačiulaitienė.

Pasak Jurbarko TVIC direktorės, nuvylė ir organizatorių kvietimas. „Niekas su mumis nesitarė apie šią šventę. Gavome vos ne nurodymą dalyvauti“, – sako ji. Renginio koncepcija taip pat buvusi neaiški. G. Mačiulaitienė bandė surinkti komandą – atsisakius „Veliuoniečiui“ buvo susitarta su miškininkėmis Dalia Mačiežiene ir Irena Petrošiene, tačiau ir jos po kiek laiko pranešė, kad dalyvauti negalės. 

Su pasienio edukacine programa dalyvauti atsisakė ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus, ir „Smalininkų gaspadinės“. „Smalininkiečiai sėkmingai naudojasi su mūsų centro pagalba įsigytais edukacijai reikalingais atributais, bet gaila, kad paprašius pagalbos jos nesulaukėme“, – sakė G. Mačiulaitienė.

TVIC direktorė kreipėsi pagalbos į savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoją Rasidą Kalinauskienę, kuri atsakinga už kultūrą, tačiau ir jai nepavyko įkalbinti A. Griškaus dalyvauti šventėje. „Arvydui skambinau du kartus. Nesutiko. Kultūrininkai tokiuose renginiuose dalyvauja gera valia. Kaip ir turizmo centras turėjo organizuoti šitą dalyką, nors už kultūrinę dalį buvau atsakinga aš. Net nežinau, ką pasakyti. Turime daug kultūros darbuotojų, o išėjo taip. Kai atsisakė vieni ir kiti, jau nebuvo laiko kalbinti dar kažką“, – sakė R. Kalinauskienė ir  neneigė, kad šį kartą su užduotimi nesusitvarkė nei ji, nei kiti už tokius renginius atsakingi darbuotojai.

Kaltas nesijaučia

Vos ne kalčiausiu šioje situacijose liko Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius A. Griškus. „Aš iš karto pasakiau, kad tuo laiku atostogausiu, o programoje dalyvaujantys žmonės taip pat jau suplanavę savo laiką. Jie – ne kultūros darbuotojai ir priversti juos dirbti aš negaliu“, – tikina A. Griškus. 

Pasak direktoriaus, kultūros centro kolektyvai žino tradicinius renginius, kuriuose privalo dalyvauti, o staiga atsiradusiuose ir neplanuotuose gali pasirodyti tik susitarus. „Mums pasakė prieš kokią savaitę ar 10 dienų. Aš – atostogose. Ką gali padaryti viena Gina Meškauskienė?“ – su kaltinimais nesutinka kultūros darbuotojas. 

Pasak A. Griškaus, visame rajone yra begalė kolektyvų, rinktis tikrai yra iš ko. „Sprendimų buvo daugybė. Būtų manęs paprašę dainuojančio kolektyvo, būčiau paklausęs žmonių, gal jie gali. Man atsisakius vykti su pasienio programa taip pat niekas per daug nesiskundė. Aš negavau įsakymo, kad privalau grįžti iš atostogų ir kažką daryti“, – sako A. Griškus.

Kaimynai aktyvesni

Galima suprasti kultūrininkus, kurie renginius turi derinti su kolektyvuose dalyvaujančiais žmonėmis, galima bandyti pateisinti ir TVIC direktorę, kuriai dažnai tenka verstis per galvą nesulaukus jokios paramos. Tačiau nuolat deklaruojant būtinybę bendradarbiauti ir norą pritraukti į Jurbarko kraštą turistų, ignoruoti tam skirtą didelį renginį – neatsakinga.

Pasak Kaimynų dienos organizatorės I. Bernotaitės, jokie elektroniniai laiškai neatstos gyvo bendravimo, pažinčių, užmegztų ryšių. Šakiečiai čia pasirodė daug aktyvesni nei jurbarkiečiai. „Turime susivienyti, kad šis regionas taptų konkurencingas ir galėtų pakovoti dėl turistų“, – mano I. Bernotaitė. Ji kviečia kaimynus drauge kurti vaizdo pristatymus, siųsti vieni pas kitus turistus, dalytis apgyvendinimo vietomis, nes jų trūkumas jaučiams visose savivaldybėse.

Šakių turizmo informacijos centro direktorė džiaugėsi, kad su jurbarkiečiais jau turi bendrą projektą „Nemuno kelias“, drauge dalyvavo „Adventur“ parodose ir ateityje tikisi didesnio aktyvumo ir noro bendradarbiauti.

Pasimokyti iš artimiausių kaimynų tikrai yra ko – Šakių TIC labai remia verslininkai, kurie supranta, kad centras dirba visiems reikalingą darbą. „Mes einame pas verslininkus, nešame konkrečius pasiūlymus ir paskaičiavimus, žadame jiems publikacijas, reklamą ir gauname paramą. Štai ir dabar „Lauksva“ gamina mums palapinę ir kelionėms po Lietuvą su Šakių krašto pristatymu reikalingą amuniciją“, – tikino I. Bernotaitė.

Šakiečiai nustatė turistų „tikslinę auditoriją“ – tai moteris, kuriai per 35-erius, ir programas bei pramogas orientuoja į ją. Šakiečiai turi kontraktus su didmiesčių viešbučiais, kurie siūlo turistams maršrutus po Šakių kraštą, todėl per savaitę čia apsilanko 5-6 ekskursijos ir palieka vidutiniškai 700-800 eurų.

Įvairų patirčių turi ir kitų savivaldybių turizmo sektoriaus darbuotojai, o pasimokyti galima tik bendradarbiaujant. Norint savo kraštu sudominti kitus reikia rodyti, kuo esi turtingas. Kaimynų diena žada tapti tradicine, tad gal kitąmet Jurbarkui atstovaus patys geriausi kolektyvai, o pasidomėti, kaip gyvena kaimynai, nuvyks ir savivaldybės atstovai.

Jūratė Stanaitienė