„Visa skulptorių bendruomenė yra pasipiktinusi, kalbu ne vien savo, kaip Grybaitės, vardu“, – LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“ sako Rasa Grybaitė.
Jurbarko krašto muziejuje atidaryta paroda Pranciškui Mikutaičiui kelia klausimų skulptoriaus Vinco Grybo vaikaitei Rasai Grybaitei. Ji teigia, kad parodoje pateikiami netikslūs istoriniai faktai. LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“ apie susidariusią situaciją diskutuoja Jurbarko krašto muziejaus direktorius dr. Arvydas Griškus ir V. Grybo vaikaitė, jo vardo muziejaus vadovė R. Grybaitė.
Grybaitė: pasipiktinusi visa skulptorių bendruomenė
– Rasa, kas jums nepatiko Jurbarko krašto muziejaus organizuotoje parodoje?
R. Grybaitė: Tai, kad anotacijoje pristatomi tekstai neatitinka istorinės tiesos. Tuose tekstuose yra įrašai, kurie sukurti remiantis 1953 metų menininko, liaudies meistro, kryždirbio Pranciškaus Mikutaičio rašyta autobiografija. Nežinau, kaip istorikai vertina, ar tai pirminis, ar antrinis, ar kitos eilės šaltinis.
Šis šaltinis teigia, kad P. Mikutaitis tarsi buvęs V. Grybo bendradarbis, bendraautoris. Apie jį kalbama ne kaip apie padėjėją, kuriuos paprastai turi visi monumentalioje srityje dirbantys menininkai, jis pristatomas kaip tas, kuris pabaigdavo V. Grybo darbus.
Vincas Grybas prie paminklo Motiejui Valančiui projekto | Vinco Grybo memorialinio muziejaus archyvo nuotr.
Anotacijoje net yra sakinys, kad P. Mikutaitis pats pastatė Vinco Kudirkos paminklą, o V. Grybas atvyko tik į paminklo atidengimo iškilmes. Man atrodo, tai daug pasako, dėl ko aš galėjau pasipiktinti.
– Ar parodoje yra ir daugiau neatitikimų?
R. Grybaitė: Kiti menotyrininkai netgi turi priekaištą, kaip yra pristatomi abu kūrėjai: pirmasis įvardijamas P. Mikutaitis, toliau eina V. Grybas. Visuose meno kūriniuose, jeigu juose dalyvauja ryškesnė žvaigždė, ji visada įvardijama pirma. Be to, nėra jokių datų.
Tai yra absoliutus meno istorijos iškraipymas.
Taip pat yra teiginys, kad V. Grybui ir P. Mikutaičiui išsiskyrus, V. Grybui nepasiseka daugiau sukurti jokių kūrinių. Jurbarko krašto muziejuje skelbiamų straipsnių autorių tekstuose netgi paminima, kad išsiskyrus su V. Grybu prasideda P. Mikutaičio aukso amžius ir jis sukuria Sintautų bažnyčios altorių. Tai yra absoliutus meno istorijos iškraipymas.
Rasa Grybaitė | Asmeninio archyvo nuotr.
Aš manau, kad turi būti parenkama tiksli terminija, nes muziejus yra mokslo įstaiga. Bendraautoris ir padėjėjas tai yra visiškai skirtingi dalykai. Ypač šiais laikais prasidėjo dažna autoriaus teisių kova. Autoriams jau iš tikrųjų įgriso, kaip yra savinamasi, vagiama paprastuoju būdu: parašai ir viskas, ir yra.
– Ar rengiant parodą į jus buvo kreiptasi istorinių faktų patikslinimo?
R. Grybaitė: Ne, nebuvo kreiptasi. Buvo perspėjama. Muziejus yra įstaiga, kuri negali kažko iškelti, kažko sumenkinti. Viskas, kas yra istorijoje įvykę, visi eksponatai turi teisę būti rodomi, bet turi būti kalbama teisingai ir pagarbiai.
Visa skulptorių bendruomenė yra pasipiktinusi, kalbu ne vien savo, kaip Grybaitės, vardu. Aš irgi esu menininkė, irgi monumentalistė, pati dirbu su meistrais ir įsivaizduoju, kaip turėčiau jaustis, jeigu mano sukurtus kūrinius meistrai pagalbininkai staiga įvardytų kaip jų kūrybą.
Muziejaus direktorius: nenoriu komentuoti tam tikrų klausimų
– Arvydai, kokia situacija yra su paroda? Ir kaip jūs reaguojate į R. Grybaitės išsakytus teiginius?
A. Griškus: Džiaugiuosi, kad galime išreikšti muziejaus poziciją. 2025 metai Jurbarko rajone paskelbti P. Mikutaičio ir išeivijos metais. Būtent Jurbarko krašto muziejus aktyviai įsitraukė į šios iškilios asmenybės gyvenimo ir kūrybos tyrimą.
P. Mikutaitis yra ne tik menininkas, bet ir unikalus kultūrinis reiškinys Jurbarko krašto istorijoje. Jis rajone išgyveno 98 metus ir kūrė beveik iki gyvenimo pabaigos. Per savo gyvenimą jis iš tikrųjų bendravo su daugeliu iškilių Lietuvos žmonių ir paliko turtingą kūrybinį ir istorinį palikimą. Tai dar mažai atskleista ir išnagrinėta asmenybė. Todėl muziejus siekia surinkti kuo daugiau duomenų ir pateikti faktų visuomenei.
Jurbarko krašto muziejus | T. Lukšio / BNS nuotr.
Parodą rengėme naudodami moksliniuose darbuose ir tyrimuose surinktą informaciją. Muziejus yra atviras pateikiamiems faktams. Mes kviečiame aplankyti Jurbarko krašto muziejų, susipažinti su ekspozicija, skirta P. Mikutaičiui.
– Ar organizuodami parodą jūs kreipėtės į R. Grybaitę?
A. Griškus: Aš nenoriu komentuoti tam tikrų klausimų. Tai atlieka suburta darbo grupė, tyrimų komanda, kuri renka informaciją, galėtų atsakyti, ar buvo kreiptasi, ar nebuvo kreiptasi. Mūsų tikslas – atlikti tyrimą ir papasakoti apie P. Mikutaitį, kaip žmogų, gyvenusį Jurbarke. Tiek būtų iš mano pusės.
– Kokie žmonės yra darbo grupėje, kuri dirba su P. Mikutaičio parodos medžiaga?
A. Griškus: Muziejininkai, kurie turi tam tikrą kvalifikaciją ir aš esu pabaigęs tam tikrus mokslus. Kaip ir buvo skelbta, prie mūsų tyrimo prisideda Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė.
Arvydas Griškus | LRT stop kadras
– P. Mikutaitis galimai buvo tas žmogus, kuris įskundė V. Grybą, dėl ko menininkas buvo sušaudytas. Ar šis faktas minimas parodoje?
A. Griškus: Nei parodoje, nei tyrime nekalbame apie V. Grybą, mes kalbame apie P. Mikutaitį. Visa tai skiriame P. Mikutaičiui ir šitų dalykų visiškai neliečiame. Kalbame apie laikotarpį, kai jis buvo kartu su V. Grybu su visa pagarba šitam menininkui. Tikrai nekeliame kitų klausimų.
Aš nenoriu komentuoti tam tikrų klausimų.
Mums svarbu šie metai, jo darbai. Ieškome, tiksliname faktus, analizuojame darbus, kuriuos turime. Tai yra gyvas mokslinis tyrimas. Gauti faktai kartais paneigia pirminę tezę.
– Jūsų parodoje kalbama apie bendrą P. Mikutaičio kūrybą su V. Grybu. Kodėl kalbėdami apie P. Mikutaitį nutylite faktus?
A. Griškus: Mes darome tai su visa muziejaus pagarba abiem žmonėms. Aš nenoriu dar kartą kartotis, nes jau pasakiau.
Visos diskusijos klausykitės LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“
Vinco Grybo vaikaitė apie parodą Mikutaičiui: tai – absoliutus meno istorijos iškraipymas
Parengė Monika Augustaitytė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
Paklauskite pokalbį gyvai,,čia tik pradžia pokalbio…labai įdomia paziciją išgirsite direktoriaus