Operacijas, kurių nesiima aplinkinės gydymo įstaigos, pacientams siūlo Jurbarko ligoninė. Čia dirbantys jauni, tačiau patirties nestokojantys chirurgai, ortopedai-traumatologai ligonius gydo taip pat, kaip centrinės didmiesčių ligoninės. Skirtumas tik tas, kad nereikia niekur važiuoti.
Jurbarko ligoninės vadovės pareigas laikinai einanti gydytoja Rūta Lukšienė teigia, kad viena svarbiausių naujovių – pernai įsigyta įranga, leidžianti saugiai, tiksliai ir efektyviai atlikti laparoskopines operacijas.
Tai – metodas, kai operuojant nereikia daryti didesnio pjūvio kūne, operacija atliekama per nedidelius pjūvelius, naudojant specialius instrumentus ir įrangą. Anksčiau taip buvo atliekama tulžies pūslės šalinimo operacija, tačiau pradėjus dirbti naujam skyriaus kolektyvui atliekamos ir kitos laparoskopinės operacijos – apendicito šalinimo, prakiurusios skrandžio opos užsiuvimo.
„Procedūra minimaliai pažeidžia audinius, todėl pacientai greičiau grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo ir darbo. Operuojant laparoskopu mažesnė ir komplikacijų rizika. Tokias procedūras regione atlieka tik mūsų ligoninės medikai“, – sakė ligoninės vyr. gydytojos pareigas laikinai einanti R. Lukšienė.
Naujo tipo operacijas ligoninėje atlieka jaunoji medikų karta, kuri mokėsi pas geriausius šios srities specialistus. „Galime pasigirti, kad suformavome puikią profesionalių gydytojų komandą. Ligoninėje dirba jauni, aktyvūs, veržlūs ir kartu jau solidžią patirtį sukaupę medikai – chirurgai, ortopedai-traumatologai, anesteziologai-reanimatologai. Jie itin greitai perima naujas technologijas ir gydymo metodus“, – sakė R. Lukšienė.
Ligoninės vadovei pritaria Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriui vadovaujantis Mindaugas Eigėlis. Gydytojas chirurgas įsitikinęs, kad laparoskopu atliekamos operacijos yra daug pranašesnės už įprastines. Anksčiau, ypač pilvo operacijos, būdavo atliekamos darant pjūvį, po kurio likdavo didelis randas, pacientai ilgiau gydavo.
Pirma laparoskopinė apendicito operacija Jurbarke atlikta 2013-aisiais. Šios operacijos gana dažnos, ir dabar Jurbarke jos beveik visada atliekamos minimalios intervencijos metodu. Tais pačiais metais atlikta sudėtinga pilvo sienos išvaržos plastinė operacija, panaudojant chirurginį tinklelį, kartu pašalinant kabančius audinius.
2014 m. Jurbarko ligoninėje atlikta ir pirma laparoskopinė prakiurusių skrandžio opų siuvimo operacija. Pacientas ligoninėje praleido apie savaitę, operaciją jam primena penki nedideli randeliai. Mažas randas išsprendžia ne tik kosmetinę problemą, bet ir duoda ekonominės naudos žmogui ir visuomenei – po laparoskopu atliktos operacijos pacientas greičiau gyja, greičiau grįžta į kasdienę veiklą.
2014-aisiais, padedant Kauno klinikų profesoriui Mindaugui Kiudeliui, atliktos pirmosios kirkšnies išvaržos laparoskopinės operacijos pagal TAPP metodiką. Taip gydant išvarža sutaisoma iš vidaus, sutvirtinant ją tinkleliu. Nuo 2014-ųjų atlikta daugiau kaip 100 tokių operacijų.
2016-aisiais atliktos pirmosios laparoskopinės kirkšnies išvaržos operacijos pagal TEP metodiką. Naudojantį šį būdą nereikia patekti į pilvo ertmę, kad būtų įdėtas tinklelis, todėl šis metodas leidžia atlikti operaciją pacientams, kuriems dėl tam tikrų priežasčių jau buvo atlikta atvira pilvo ertmės operacija.
Jurbarko ligoninė ne vienintelė, kuri atlieka laparoskopines operacijas pagal TAPP metodiką, tačiau TEP metodiką taiko viena pirmųjų po didžiųjų Lietuvos ligoninių. Kurį iš šių metodų taikyti sprendžia chirurgas įvertinęs paciento būklę, išvaržos dydį, buvusias pilvo ertmės operacijas.
Ligoms nustatyti – moderni įranga
Modernios operacijos – ne vienintelė paslauga, kurią siūlo jurbarkiečiai. Miesto ligoninė šiandien turi itin geras galimybes diagnozuoti storosios žarnos vėžį. Šis susirgimas yra labai dažnas stiprios ekonomikos šalyse. JAV ir Vakarų Europoje storosios žarnos vėžys yra antra pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis. Lietuvoje iš visų piktybinių navikų storosios žarnos vėžys užima trečiąją vietą, o išgyvenamumo rodikliai – vieni mažiausių Europoje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama pusantro tūkstančio naujų storosios žarnos vėžio atvejų ir beveik 1000 mirčių nuo šios ligos.
„Sėkmingam vėžio gydymui itin svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą. Jei diagnozuojamas pirmos stadijos vėžys, išgyvenimo tikimybė yra maždaug 70 procentų. Jei ketvirtos – tik penki procentai. 2005-aisiais Lietuvoje būdavo nustatomi tik 36 procentai pirmos ir antros stadijos vėžio. Tačiau mūsų ligoninė turi modernią įrangą, gali atlikti kolonoskopijas ir nustatyti vėžį ankstyvoje stadijoje“, – sakė M. Eigėlis.
Kolonoskopiją atliekanti gastroenterologė Asta Spudienė tikina, kad anksčiau pacientams nemalonus buvęs viso storojo žarnyno tyrimas dabar blogų pojūčių nebekelia. „Tyrimas trunka nuo pusvalandžio iki valandos. Pacientams taikoma narkozė, jeigu to reikia. Ligoniai, kurie pasirenka procedūrą su narkoze, tikrai nepatiria jokio diskomforto“, – sakė gydytoja.
Šis tyrimas ligoninės medikams suteikė daug didesnes diagnostikos ir gydymo galimybes. Procedūra suteikia visai kitas galimybes diagnozuoti hemorojų, gerybinius ir piktybinius navikus bei kitas storosios žarnos ligas. Tyrimą rekomenduojama atlikti sergant mažakraujyste, pasireiškus skausmui apatinėje pilvo dalyje, esant išangės niežuliui ar svetimkūniui išangėje, viduriuojant, užkietėjus viduriams, skausmingai tuštinantis arba tuštinantis su krauju bei gleivėmis.
Gydytoja A. Spudienė kviečia visus gyventojus labiau rūpintis savo sveikata. „Suaugusieji nuo 50 iki 74-erių metų gali pasinaudoti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Tereikia pasiimti šeimos gydytojo siuntimą ir atvykti nemokamai išsitirti dėl vėžio“, – sako A. Spudienė.
„Taip pat atliekame endoskopijos procedūras. Naudodami lankstų optinį prietaisą iš vidaus apžiūrime organus“, – pasakojo A. Spudienė. Gydytoja drąsina nebijoti gastroskopijos, kai vargina rėmens graužimas, skausmai, diskomfortas pilve, neaiškios kilmės virškinimo funkcijos sutrikimai.
Šie tyrimai – itin svarbūs jurbarkiečiams, nes sergamumas storosios žarnos vėžiu – didžiulis. Atlikus per šimtą tyrimų buvo nustatyta daugiau nei dešimt ligos atvejų.
Svari traumatologų pagalba
Pasak Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjo M. Eigėlio, ligoninė rimtą gydymą suteikia ir traumas patyrusiems žmonėms. Čia dirba puiki ortopedų-traumatologų komanda.
Jurbarko ortopedų-traumatologų komanda naudoja naujausius diagnostikos ir gydymo metodus. Vienas tokių – artroskopija. Tai metodas, kai čiurnoje, kelyje ar kitoje vietoje daromas mažytis pjūvis, o per jį atliekama ne tik problemų diagnostika, bet ir gydymas.
„Iš esmės atliekame daugumą procedūrų, kuriomis pacientus gydo didžiosiose ligoninėse. Tai darome tokiais pat būdais ir tokiomis pačiomis priemonėmis. Labai svarbu, kad pacientai vertina mūsų pastangas ir mumis pasitiki“, – sakė M. Eigėlis.
Skaičiuoja antrą šimtmetį
Jurbarko ligoninė pradėjo veikti 1865-aisiais, ją kartu su senelių prieglauda įsteigė kunigaikštienė Vasilčikova. Ligoninei išlaikyti per metus buvo skiriama 1050 rublių. Jurbarke tuomet gyveno apie 6000 žmonių.
Rajoninė ligoninė įsteigta 1957 m. 1970-aisiais joje buvo 125 lovos, dirbo 47 gydytojai. Ligoninės buvo ir Veliuonoje, Šimkaičiuose, Eržvilke, rajone veikė 5 ambulatorijos ir 20 felčerių-akušerių punktų.
Nauja ligoninė, kurioje ir dabar gydomės, pastatyta 1980-aisiais, tada joje buvo 200 lovų.
Pernai ligoninės medikai gydė apie 4000 pacientų. Maždaug 1300 iš jų buvo Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriaus pacientai.
Lukas PILECKAS
