Kovo 23-iosios vakarą Juodaičių kaime, įsikūrusiame Jurbarko rajone, tvyrojo neįprasta nuotaika – čia kvepėjo ne tik pavasariu, bet ir tikra Italija. Bendruomenės narys Sergio Vincenti kartu su draugais italais pakvietė vietos gyventojus į išskirtinę vakarienę, nustebinusią ne vieną.
Vakaro metu svečiai leidosi į kulinarinę kelionę po skirtingus Italijos regionus. Ant stalų netrūko vytintų saliamių, alyvuogių, brusketų, orkaitėje keptų makaronų su Bolonijos padažu, Milano stiliaus rizoto su šafranu, vištienos su paprikomis ir, žinoma, klasikinio tiramisu.
Kaip pasakojo pats S. Vincenti, idėja surengti tokią vakarienę kilo iš noro pasidalinti autentiška itališka virtuve su vietos bendruomene.
„Kartu su keturiais bičiuliais norėjau atnešti itališką virtuvę lietuviams, kurie ją jau mėgsta, bet ne visada turi progą pažinti autentiškai“, – sakė jis.
Patiekalai vakarienės meniu pasirinkti neatsitiktinai – vyras siekė pristatyti klasikinius skirtingų Italijos regionų skonius, tačiau kartu išlaikyti artimumą lietuvių skoniui.
Nors S. Vincenti pabrėžia, kad maisto gamyba jam tėra hobis, vakaro organizavimas buvo išties profesionalus. Jis juokauja, kad Italijoje tai – natūralu.
„Kiekvienas italas, kuris mėgsta valgyti, moka ir gaminti“, – šypsodamasis teigė jis.
Prie vakarienės prisidėjo ir patyrę virtuvės meistrai – Roberto iš picerijos „Picasa“, Giuseppe iš užkandinės „Buono Buono“, o salės šefo vaidmenį atliko Erosas. Pats S. Vincenti tą vakarą jautėsi tikru šeimininku, priimančiu svečius savo namuose.
Didžiausio įvertinimo jis sulaukė vakarienės pabaigoje, kai susirinkusieji atsistojo ir pradėjo ploti.
„Kai visi atsistojo ir pradėjo ploti, buvau šiek tiek sujaudintas. Esu laimingas ir didžiuojuosi savimi. Žmonėms viskas labai patiko. Vienintelis dalykas, dėl ko skundėsi, – tai kad porcijos per didelės“, – juokėsi italas.
Šiltą atmosferą kūrė ne tik maistas, bet ir muzika – viso vakaro metu skambėjo itališki kūriniai, kurie dar labiau sustiprino šventės nuotaiką. Bendruomenės nariai džiaugėsi ne tik naujais skoniais, bet ir galimybe pabendrauti, pabūti kartu bei patirti kažką netikėto.
Juodaičių kaimo bendruomenė po renginio dalijosi įspūdžiais socialiniuose tinkluose, dėkodama už jaukų vakarą, skanius patiekalus ir bendrystę.
Sėkminga vakarienė paskatino svarstyti apie tęstinumą – S. Vincenti neatmeta galimybės panašų renginį surengti ir ateityje, galbūt jau šių metų rudenį.
Italas Juodaičiuose gyvena trejus metus, tačiau sako jau spėjęs čia įsitvirtinti ir jaustis savas. Lietuvoje jis pirmą kartą apsilankė prieš daugiau nei dešimtmetį darbo reikalais, o vėliau čia grįždavo vis dažniau. Galiausiai, išėjęs į pensiją, persikėlė gyventi į Jurbarko rajoną, sekdamas paskui savo mylimą moterį.
Ši istorija – dar vienas pavyzdys, kaip skirtingos kultūros gali susitikti mažame Lietuvos kaime ir sukurti ypatingą bendrystės jausmą.
