Savivaldybės įpareigotos pervadinti 25 gatves, pavadintas su sovietų valdžia kolaboravusio Petro Cvirkos vardu. Kol kas tai padaryta tik trijose savivaldybėse. Jurbarko rajone gatvių pavadinimai bus pakeisti rudenį. Naujas lenteles gatvėms savivaldybė jau paruošė, tačiau rajone vis dar laikomi P. Cvirkos atminimo ženklai.
Jau rugsėjį Seredžiaus P. Cvirkos gatvėje stovinčios Jono Krikštytojo bažnyčios adresas keisis.
Totalitarinių režimų simbolikos draudimo komisijai rekomendavus, o Jurbarko rajono tarybai pritarus, P. Cvirkos gatvė bus pervadinta ir Jurbarke.
„Iš karto buvo siūloma, ne klausiant keisti ar nekeisti, bet siūlant kokį pavadinimą. Seredžiuje pasirinko Palemono gatvės pavadinimą, Jurbarke – Bibliotekos gatvės pavadinimą“, – nurodo Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.
Skirmantas Mockevičius / LRT stop kadras
Jurbarko rajono gyventojų nuomonės įvairios.
„Papildomų rūpesčių, žmonėms dokumentų, sutarčių sudarymai. Ar verta? Juk niekas nesikeis“, – įsitikinusi LRT TELEVIZIJOS kalbinta vietos gyventoja.
„Sakyčiau, kad nereikėtų keisti. Kad ir kaip jau tas Cvirka nuo senų laikų vieniems toks buvo, kitiems kitoks, bet jis buvo lietuvių rašytojas. Ir manyčiau, kad reikėtų palikti“, – pritaria kita moteris.
„Man tai nemaišo, bet, pagal visą teisybę, gal ir reikėtų“, – visgi sako vietos gyventojas.
P. Cvirkos gatvės pavadinimas turės būti pakeistas ir Veliuonoje, nors dalis jos gyventojų nesutiko.
„Bendruomenė paprašė Genocido centro dar kartą įvertinti, ar nebūtų galima palikti pavadinimo tuo aspektu, kad ten rašytojas (kaip jie vertina – rašytojas) gimęs“, – teigia S. Mockevičius.
Klangių etnografinė sodyba / LRT stop kadras
P. Cvirka gimė Klangiuose – 1956-aisiais jo name įkurtas muziejus. Viduje ir dabar kaba jo portretai, yra šeimos daiktų, o muziejaus pavadinimą Jurbarko savivaldybė pakeitė tik pernai. Dabar čia – Klangių etnografinė sodyba.
„Nes vis tik cvirkynė čia yra. Ir visi, kurie važiuoja pro šalį, jie nesako, kad važiuojame į Klangių krašto etnografinę sodybą, jie sako: „Važiuojam į cvirkynę“, – tikina Klangių etnografinės sodybos darbuotoja Kristina Ragaliauskienė.
Kristina Ragaliauskienė / LRT stop kadras
Vietos laikraščio žurnalistas rodo sekmadienį darytas fotografijas, kuriose – du kelio ženklai. Tik jie veda ne į etnografijos sodybą, o vis dar į P. Cvirkos muziejų. Žurnalistas sako, kad tik pirmadienį jie skubiai nuimti.
Užfiksuotas ženklas į Klangių etnografinę sodybą / L. Pilecko nuotr.
„Skuba – turbūt ją galima su šypsena pavadinti tokiu sutapimu, bet akivaizdu, kad tas ženklų nuėmimas įvyko greitai po to, kai žiniasklaida ėmė klausti apie Cvirkos muziejų“, – sako „Jurbarko šviesos“ žurnalistas Lukas Pileckas.
Lukas Pileckas / LRT stop kadras
Kas ženklus nuėmė, Jurbarko krašto muziejaus vadovas nežino.
„Nėra, tai ir gerai turbūt“, – komentuoja Jurbarko krašto muziejaus direktorius dr. Arvydas Griškus.
Prie įvažiavimo – nė ženklo, kad čia yra etnografinė sodyba. Pusmetį dirbantis direktorius žada nuorodas ir pokyčius.
„Mūsų idėja ta ir yra, kad kalbėti apie Veliuonos krašto kaimišką kultūrą, apie rajono unikalią [kultūrą]“, – tvirtina Jurbarko krašto muziejaus direktorius.
Arvydas Griškus / LRT stop kadras
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras dar prieš penkerius metus parengė išvadą, kad rašytojas aktyviai kolaboravo su sovietų okupantais ir tai sukėlė „žalingų pasekmių“ Lietuvai bei jos piliečių likimams.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras:
Siekiant padėti savivaldybėms pašalinti viešuosius objektus, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus bei jų ideologijas nuo 2023 m. gegužės 1 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau tekste – centras) kartu su Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucine komisija (toliau tekste – komisija) vykdo Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas.
Atsakant dėl Petro Cvirkos gatvės pavadinimo statistikos, nuo įstatymo įsigaliojimo datos buvo priimti 25 centro generalinio direktoriaus sprendimai dėl Petro Cvirkos gatvės pavadinimokaip įstatymo nuostatų neatitinkančio viešojo objektopašalinimo. Iš jų, 3 sprendimai susiję su Jurbarko rajono savivaldybe: po vieną Jurbarko mieste, Seredžiuje ir Veliuonoje: sprendimai kol kas neįvykdyti.
Primintina, kad Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas numato, kad centro generalinio direktoriaus sprendimas turi būti įgyvendintas per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos. Atsižvelgiant į šią nuostatą, sprendimus dėl viešojo objekto – Petro Cvirkos gatvės pavadinimo – pašalinimo laiku įvykdė Klaipėdos rajono, Raseinių rajono bei Joniškio rajono savivaldybės. Nuo įstatymo terminų atsilieka (abėcėlės tvarka) Jurbarko, Kaišiadorių, Marijampolės, Molėtų, Pakruojo, Pasvalio, Šakių ir Telšių rajonų savivaldybės.
Paminėtina, kad Jurbarko, Kaišiadorių ir Pakruojo rajonų savivaldybės sprendimų įgyvendinimo procesus yra pradėjusios (teikiama informacija vietos gyventojams, teikiami pasiūlymai savivaldybių taryboms dėl naujų pavadinimų ir pan.). Be to, Jurbarko savivaldybė prašė centrą sprendimų vykdymą atidėti dar 3 mėnesiams, tačiau įstatymui tokio pratęsimo nenumatant prašymas lieka nepatenkintas.
Dėl Petro Cvirkos gatvės Veliuonoje patiksliname, kad šiandien – 2024 m. rugpjūčio 27 d. – buvo išsiųstas raštassavivaldybei, jog sprendimas lieka nepakeistas, nepaisant miestelio gyventojų prašymo.
Centras atkreipia savivaldybių vadovų dėmesį, jog diskusijos su vietos bendruomenėmis turi būti organizuojamos siekiant supažindinti gyventojus su totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo apraiškomis bei įstatymo neatitinkančiais ar galimai neatitinkančiais (iki sprendimo priėmimo) viešaisiais objektais. Centro generalinio direktoriaus sprendimai priimami per 5 darbo dienas po komisijos posėdžio išvados ir juos galima skųsti tik teismui.Įstatymas yra įstatymas ir jį vykdyti privalu tiek centro vadovui, tiek komisijai, tiek savivaldybėms bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie yra įstatymo nuostatų neatitinkančių viešųjų objektų savininkai.
Tiesa, kaip rodo centre besiformuojanti praktika, įstatymas nėra tobulas, kyla praktinių problemų, kaip antai vėluojančios viešosios diskusijos, uždelsti savivaldybių kreipimaisi dėl konsultacijų poreikio, komisijos posėdžių transliavimoklausimas ar centro generalinio direktoriaus sprendimųįgyvendinimo terminai.