Darbai Jurbarko uoste nelaukia! Klaipėdos uosto direkcijai tapus Jurbarko uosto krantinės šeimininke, nedelsiant imamasi su šio uosto išvystymu susijusių veiksmų.
Jurbarko uoste jau apsilankė Klaipėdos uosto direkcijos laivas „Gelmė“ ir narų komanda, kurie apžiūrėjo po vandeniu esančią krantinės dalį.
Perėmus turtą pirmiausia siekiama tiksliai įvertinti jo būklę, o tuomet pereiti prie projektavimo procedūrų.
Krantinės nuomos sutartis, atvėrusi kelią gaivinti ne vienerius metus to laukusį Jurbarko uostą, tarp Klaipėdos uosto direkcijos ir Jurbarko rajono savivaldybės pasirašyta prieš kiek daugiau nei savaitę – rugpjūčio 14 d.
Krantinės nuomininke dešimtmečiui tapusi Klaipėdos uosto direkcija Jurbarko uoste identifikavo ne tik grūdų gabenimo, bet ir jų sandėliavimo galimybes.
Uosto direkcija, įgijusi teisę į žemės plotą, pakankamą Jurbarko uosto krovos infrastruktūrai ar suprastruktūrai išvystyti, įsipareigoja per trejus metus investuoti ne mažiau kaip 1 mln. eurų.
Remiantis sutartimi, Klaipėdos uostas įsipareigoja atgaivinti Jurbarko uostą, per trejus metus skirdamas ne mažiau kaip 1 mln. eurų investicijų.
„Grąžinsime šiam miestui istorinę skolą. Nes būtent Jurbarke buvo įkurtas pirmasis Lietuvos jūrų uostas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Uostas atskleis Jurbarko regiono potencialą
Pagal sutartį, pasirašytą tarp Klaipėdos uosto direkcijos ir Jurbarko rajono savivaldybės, Uosto direkcija 10-čiai metų tampa vienos iš krantinių nuomininke. „Pastaruoju metu laivyba Nemunu atsigauna, o upinių kelių žemėlapyje atsiradus Jurbarko uostui, neabejojame, jog krovinių gabenimo srautai dar labiau suintensyvės. Įžvelgiame Jurbarko uosto potencialą vidaus vandenų kelių sistemoje. Uosto vystymas sustiprins Lietuvos vidaus logistikos sistemą ir atvers naujas galimybes vienu ypu didelį kiekį krovinių gabenti upiniu keliu“, – sako Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Tapti krantinės nuomininku Klaipėdos uostui, anot vadovo A. Latako, padėjo ir aukciono dalyviams keliamų reikalavimų išpildymas – kandidatas privalėjo turėti patirties rekonstruojant krantines ir įsipareigoti per trejus metus investuoti ne mažiau kaip 1 mln. eurų, kad būtų išvystyta Jurbarko uosto infrastruktūra.
Naujasis projektas – tarsi istorinio teisingumo atstatymas
Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo A. Latako, mintis atgaivinti Jurbarko uostą kirbėjo nuo pat 2021 m., kuomet minint Lietuvos laivyno 100-ąsias metines Jurbarke, jam teko dalyvauti iškilmėse.
„Jurbarkas svarbus Klaipėdos uostui ne tik kaip ekonominis partneris – mums reikšmingas ir vertybinis, istorinis aspektas. Jurbarkas buvo pirmasis Lietuvos jūrų uostas, čia registruoti pirmieji laivai – „Jūratė“, „Kastytis“. Juk Klaipėdos kraštą Lietuva susigrąžino vėliau – 1923 m. Taigi vystydami Jurbarko uostą, jaučiamės prisidedantys prie istorinio teisingumo atstatymo. Atgaivinus šį regioną, Jurbarkas virs šalies vidaus vandenų laivybos centru“, – įsitikinęs A. Latakas.
„Padirbėjo tiek Jurbarkas, tiek mes, turėję parengti uosto išvystymo investicinį planą ir naujojo uosto Jurbarke viziją. Kaip krantinės nuomininkai, esame susiplanavę darbus, kuriuos artimiausiu metu atliksime. Jie vyks keliais etapais, vis plečiant uosto teritoriją. 2028 m. pabaigoje bendras Jurbarko uosto plotas turėtų būti 20,5 ha, krantinės ilgis – apie 480 m. Visa investicijų suma siektų 20 mln. eurų“, – detalėmis dalijasi A. Latakas.
Mato platesnį vaizdą, kaip išnaudoti turimas galimybes Krantinės nuomininke dešimtmečiui tapusi Klaipėdos uosto direkcija Jurbarko uoste numačiusi ne tik gabenimo, bet ir sandėliavimo galimybes. Pasak A. Latako, numatyti statiniai priklausys nuo gabenamų krovinių paskirties, o daugiausia tai bus Jurbarko regiono žemės ūkio produkcija – grūdai, mediena.
Klaipėdos uosto direkcijos vadovas pabrėžia ir Jurbarko ekonominės zonos svarbą, galimą sinergiją su Jurbarko uostu.
„Ši ekonominė zona turi išvystytą infrastruktūrą, ten dirba kelios užsienio įmonės, sudarytos sąlygos gelžbetonio, negabaritinių krovinių gamybai. Jurbarko uostas galėtų tapti impulsu šiai ekonominei zonai vystytis sparčiau, taigi bendradarbiavimas būtų aktualus abiem pusėms“, – įžvalgomis dalijasi A. Latakas.
Jis primena, jog Lietuva turi daugiau nei 880 km vandens kelių, tačiau tik 500 km yra naudojama laivybai. Kaunas-Jurbarkas-Klaipėda kelias buvo įtrauktas į TEN-T transeuropinį transporto tinklą, kuris apima ES valstybių kelius, geležinkelius, oro uostų ir vidaus vandenų infrastruktūrą.
„Taigi jau galima kalbėti apie kuriamą sistemą – TEN-T kelias, laivybos linija ir uostas. Į šią sistemą puikiai įsilieja Jurbarko ekonominė zona su pramonės produkcija. Visiems dirbant išvien, galima pasiekti puikių rezultatų“, – tikina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Vandens keliai padeda reikšmingai sumažinti CO2 pėdsaką Laivybos skatinimą pagrindžia ir statistika, kurią pateikia A. Latakas: 2023 m. Nemunu į Klaipėdą buvo pergabenta 4,4 tūkst. tonų krovinių, o 2024 m. – jau 28 tūkst. tonų.
„Pokytis – net 540 proc., vadinasi, pasiūlyta paslauga ne tik prigijo, bet ir pasiteisino. Šių metų statistiką turime tik už 7 mėn., bet ji jau viršija pernykščius rodiklius – iš Kauno į Klaipėdą ir atgal pervežta apie 29 tūkst. tonų krovinių.
Mūsų studijos ir skaičiavimai rodo didžiulį potencialą, t. y. gabenant grūdus, medieną, konteinerius, negabaritinius krovinius, Nemunu galėtume nuplukdyti apie 140 tūkst. tonų krovinių link Klaipėdos ir iš jos“, – laivybos galimybes pateikia A. Latakas.
Jis pabrėžia, jog Klaipėdos uostui svarbūs visi kroviniai, nesvarbu, ar jie atkeliauja geležinkeliu, automobiliais (apie 80 proc. visų krovinių), ar vandens keliu. Tačiau vandens kelias Jurbarkas-Klaipėda, pasak A. Latako, padėtų sumažinti apkrovas keliuose bei būtų tvaresnis būdas pristatyti krovinius, nes sumažintų paliekamą CO2 pėdsaką.
„O pradėjus plaukioti elektriniams laivams, dėl ekologijos ir tvarumo nuveiksime dar daugiau“, – sako A. Latakas.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
