Lietuvoje minimali mėnesinė alga (MMA) vis dar patenka į grupę tarp mažiausių ES šalyse, nors pastaraisiais metais ji kilo gana sparčiai. Kai kurie ekspertai atkreipia dėmesį, kad aklai MMA kelti nereikėtų, nes tai gali netgi pabloginti ekonominę situaciją šalyje. Kita vertus, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija mano, kad net tokiais dideliais šuoliais didindami atlyginimus, vis dar atsiliekame nuo siekiamybės.
Didžiausia MMA Liuksemburge, mažiausia – Bulgarijoje
Ne visos ES šalys yra nustačiusios nacionalinį minimalų uždarbį. Jo neturi Danija, Austrija, Suomija, Italija ir Švedija. Tačiau tas, kurios minimumą yra įsivedusios, Europos statistikos portalas „Eurostat“ pagal MMA rodiklį skirsto į tris grupes.
Šių metų liepos mėnesio duomenimis, į pirmąją grupę, kurioje mokamos didžiausios MMA, patenka Liuksemburgas, Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Airija ir Prancūzija. Šiose šalyse minimalus atlyginimas popieriuje svyruoja tarp 1747 eurų Prancūzijoje (apie 1,38 tūkst. eurų į rankas) ir 2058 eurų Liuksemburge (apie 2,1 tūkst. eurų į rankas). Į šią grupę patenka šalys, kuriose MMA viršija 1500 eurų per mėnesį.
Vokietijoje minimali alga siekia 1997 eurus (apie 1,6 tūkst. eurų į rankas), Nyderlanduose – 1995 eurus (apie 1,8 tūkst. eurų į rankas), Belgijoje – 1955 eurus (apie 1,5 tūkst. eurų į rankas), Airijoje – 1909 eurus (apie 1,7 tūkst. eurų į rankas).
Antroji grupė – valstybės, kuriose MMA siekia tarp 1000 ir 1500 eurų. Į ją patenka Ispanija ir Slovėnija. Nacionalinis minimalus darbo užmokestis Slovėnijoje buvo 1203 (apie 860 eurų į rankas), o Ispanijoje – 1260 eurų (apie 1040 eurų į rankas).
Trečiojoje šalių grupėje yra valstybės, kurių nacionalinė MMA yra mažesnė nei 1000 eurų per mėnesį. Šiai grupei priklauso: Kipras, Graikija, Portugalija, Lietuva, Malta, Lenkija, Čekija, Estija, Slovakija, Kroatija, Vengrija, Latvija, Rumunija ir Bulgarija. Jų nacionalinis minimalusis darbo užmokestis svyravo nuo 399 eurų (apie 309 eurai į rankas) Bulgarijoje iki 940 eurų Kipre (apie 822 eurai į rankas).
Graikijoje minimali alga siekia 910 eurų (apie 760 eurų į rankas), Portugalijoje – 886 eurus (apie 710 eurų į rankas), Maltoje – 835 eurus (apie 740 eurų į rankas), Lenkijoje – 811 eurų (apie 626 eurus į rankas), Čekijoje – 728 eurai (apie 640 eurų į rankas), Estijoje – 725 eurai (apie 654 eurai į rankas), Slovakijoje – 700 eurų (apie 568 eurai į rankas), Vengrijoje – 623 eurai (apie 507 eurai į rankas), Latvijoje – 620 eurų (apie 484 eurai į rankas), Rumunijoje – 604 eurai (apie 365 eurai į rankas).
Lietuvoje minimalus mėnesinis darbo užmokestis 2023 metais siekia 840 eurų popieriuje (633 eurus į rankas), o nuo Naujųjų metų turėtų pasiekti 924 eurus popieriuje (822 eurai į rankas).
Nors skirtumai tarp ES šalių yra itin reikšmingi, ekspertai mano, kad turėtume mažiau tiesiogiai žiūrėti į Europą, o labiau rūpintis tuo, kaip MMA atrodo palyginti su visa šalies ekonomine situacija ir siejant su vidutiniu darbo užmokesčiu.
Palyginti su vidutine alga, MMA neturėtų būti kukli
Profesorius, ekonomistas Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje tiek minimali, tiek vidutinė alga yra mažos palyginti su ekonomikos išsivystymo lygiu. Žiūrint į tai, kiek šalių esame aplenkę pagal BVP vienam gyventojui, algos atsilieka, vietos spartesniam augimui dar yra.
Tiesa, ekonomistas pastebėjo, kad nuo 2016 metų šalyje atlyginimų augimas yra pakankamai spartus. Pastaraisiais metais MMA taip pat kilo gana reikšmingai. Vis dėlto, reikėtų lyginti ne tiek su Europa, kiek šalies viduje žiūrėti į santykį tarp minimalaus uždarbio ir vidutinės algos.
„Palyginti su vidutine, ji (MMA – LRT.lt) neturėtų būti labai kukli“, – nurodė R. Lazutka.
Romas Lazutka / E. Blaževič / LRT nuotr.
Kiek numatoma kelti MMA nuo naujųjų metų, yra reikšmingas pokytis, – sakė profesorius. Tačiau norint įvertinti, ar MMA dydis yra pakankamas, reikia lyginti ir su vidutiniu darbo užmokesčiu, ir su santykine skurdo rizikos riba.
Šiuo metu su pastaruoju rodikliu lyginti sunku, nes duomenys apie skurdo rizikos ribą gerokai vėluoja, – pastebėjo R. Lazutka. Kol kas turima informacija tik apie 2022 metus, o dabar kalbame jau apie 2024-uosius.
„Valstybės duomenų agentūra yra įvedęs tokią eksperimentinę statistiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bando prognozuoti tą skurdo rizikos statistiką. <…> Visą laiką iki šiol būdavo taip, kad gaunama minimali alga į rankas būdavo žemesnė nei skurdo rizikos riba.
Aišku, kad taip negerai. Santykis su vidutine alga irgi būdavo mažokas, bet pastaraisiais metais sparčiau didino. Kitiems metams ta minimali alga didėja apie 10–12 proc., kiek prisimenu, o vidutinės algos augimas, numatoma, bus apie 6,5 proc. Tai kitais metais minimali alga turėtų augti sparčiau nei vidutinė“, – LRT.lt sakė ekonomistas.
Darbo rinka / V. Balkūno/ BNS nuotr.
Jis taip pat priminė, kad didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kas taip pat turi įtakos, kiek žmonės gaus pinigų į rankas. Tačiau išlieka svarbu atsižvelgti į skurdo rizikos ribą, nes nėra teisinga, jei vienas žmogus, gaudamas atlyginimą, vis tiek yra skurdo rizikos zonoje. Tiesa, tokių žmonių nėra daug – apie 8 proc., panašiai kaip ir ES vidurkis.
Nurodoma, kad atsižvelgiant į skurdo rizikos rodiklį, MMA neturėtų būti mažesnė nei 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuojamo imant visų gyventojų atlyginimų medianą.
Nepamatuotas kilimas kenkia ekonomikai
ISM Verslo tvarumo vadybos programos direktorė Virginija Poškutė LRT.lt portalui aiškino, kad vienareikšmiško atsakymo, kalbant apie minimalų atlyginimą, nelabai gali būti. Anot jos, vertinti reikėtų ne Europos kontekste, o Lietuvos – kaip minimalus atlyginimas atrodo nacionalinės socialinės ir užimtumo politikos rėmuose.
Ekonomika. Asociatyvi nuotr. / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Kiek jis prisideda prie atskirties mažinimo, perkamosios galios didinimo, ilgalaikių bedarbių motyvacijos grįžti į darbo rinką. Minimalus atlyginimas veikia ir šalies konkurencinę aplinką, tai irgi labai svarbi dedamoji.
Nepamatuotas atlyginimo didinimas, neatsižvelgiant į šalies ekonomikos produktyvumą, gali būti net labai ydingas ir turėti neigiamų pasekmių šalies ekonomikai“, – teigė V. Poškutė.
Ji įvardijo, kad šalies produktyvumą galima apibrėžti kaip tai, kiek yra sukuriama vertės – kiek viena darbo valanda arba vienas dirbantysis jos sukuria. Jeigu produktyvumas nekyla, atlyginimo didinimas gali būti ydingas ir netgi prisidėti prie ekonomikos stabdymo. O jeigu kyla, tai neabejotinai turi atsispindėti ir MMA kėlime, tokios rekomendacijos yra ir ES mastu.
Dar atsiliekame nuo siekiamybės
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžė, kad ir kiek sparčiai būtų keliama MMA, Lietuvoje ji vis tiek gerokai per maža, nei reikėtų būtiniausioms reikmėms. Taip galima pasakyti remiantis Europos socialine chartija.
„Pagrįsti tyrimai parodė, kad baziniams dalykams minimali alga turėtų sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo metu, nors ir sparčiai kasmet augame į priekį, kol kas turime tik 50 proc.“, – sakė I. Ruginienė.
Darbas / E. Čičiurkaitės / BNS nuotr.
Anot pašnekovės, tai patvirtina ir Lietuvos bankas. Kiekvienais metais atliekamas tyrimas, kai sausio mėnesį nustatomas MMA, visus metus ji yra testuojama, o metų gale pristatomos išvados, ar ji buvo pakankamai pakelta palyginti su ekonominiais rodikliais, infliacija ir t. t.
„Kaskart jie mums sako tą pačią išvadą – minimali alga, deja, neauga taip sparčiai, kaip mūsų kainos ir visi kiti rodikliai. Metų gale visą laiką rodo tą patį rezultatą, kad ji buvo per mažai pakelta.
Bet kas yra gerai, kad jau 4–5 metai, kai mes darome tokius žymius šuolius MMA augime. Jeigu anksčiau niekaip negalėdavome išjudėti iš mirties taško ir vis būdavo, kad mūsų valdžia prideda kelis eurus, tai dabar Trišalėje taryboje derybų būdu praktiškai ne mažiau 100 eurų didėja kiekvienais metais. Dėl to, kad sutarta formulė, pagal kurią mes pasiskaičiuojame. <…> Šiais metais džiugu, kad suderėjome skaičių, kurį parodo formulė, nes dažnai aršios derybos rodo tai, kad darbdaviai ir Vyriausybė nelinkę tiek didinti MMA“, – aiškino I. Ruginienė.
Inga Ruginienė / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Vyriausybė jau patvirtino, kad MMA nuo 2024 metų kils iki 924 eurų, neatskaičius mokesčių. Šiuo metu laukiama kito labai svarbaus sprendimo iš Seimo dėl NPD pakėlimo. Tuomet, pasak pašnekovės, bus galima sakyti, kad į rankas apskaičiuota suma atitiks rezultatą, kurį naudota formulė rodė dar pavasarį.
Tačiau net ir šiuo atveju vis dar 10 proc. atsiliekame nuo siekiamybės.
„Mus vis kaltina, kad profsąjungos per smarkiai didina minimalų atlyginimą. Tai tokiais šuoliais kasmet mes norime kuo didesniu greičiu priartėti prie to minimalaus socialinio standarto – 60 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Kol nepriartėsime prie šios ribos, visada minimali alga bus per maža“, – tvirtino I. Ruginienė.
