Jau ne kartą rašėme apie suaugusiųjų dailės studijos kūrybos parodas, kurių per metus surengiama ne viena. Suaugusiųjų dailės studiją Vinco Grybo memorialiniame muziejuje prieš dešimt metų įkūrė skulptoriaus anūkė dailininkė Rasa Grybaitė. Šiuo metu studiją lanko per 20 kuriančių žmonių – visos moterys ir beveik visos – studijos senbuvės. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad yra buvę ir vyrų, nors jiems suskaičiuoti užtektų vienos rankos pirštų. Bet studijos moterų kūryboje yra ir vyriškosios giminės indėlis – vyrai palydi, atveža, išleidžia visam šeštadieniui moteris kurti, jie yra svarbūs jų kūrybos vertintojai ir… vartotojai, nes dešimtmetį kuriančių moterų namai yra virtę jų kūrinių galerija.Metams baigiantis studija atidarė paskutinę šįmet parodą – „Kaukės”. Nors su karnavalu ši paroda nedaug ką bendro teturi, bet jos pavadinimas prieššventiniu laiku paakino pakalbinti keletą dailės studijos dalyvių – apie šį bei tą ir, žinoma, apie kaukes. O gal mes iš tiesų kasdienybėje dangstomės kaukėmis, nes karnavalai pas mus ne itin populiarūs?
„Kiekvienas turime kaukę”, – neabejodama teigė Romarika Pikelienė, tik paklausta, ar ji ir dabar su kauke, atsakė – ne. „Kas mane pažįsta, žino, kad aš be kaukės, tokia, kokia esu”, – teigė moteris.
Bet pažinti žmogų ne taip lengva, atskirti, ar jis su kauke, ar be – dar sunkiau. Romarikos sukurtoje kaukėje, ko gero, ne vienas, ją pažįstantis kad ir iš matymo, įžiūrės ją pačią. „Garbana? Taip, mano!” – kvatojo kūrinio, pavadinto „Puikybe”, autorė. „Puikybė – tai tuštybė, niekas, bet kiekvienas savyje turime tuštybės, norime būti gražesni”, – kalbėjo Romarika prie savo „Puikybės” – įdomaus, apmąstymų keliančio darbo.
Romarika Pikelienė prisistatė taip: „Esu keturių vaikų mama, kuri sulaukusi tam tikro momento išdrįsau skirti laiko tik sau.” Paskui paaiškino (o gal nesąmoningai teisinosi kažkam, gal sau, nes juk neretai lietuvės turi tarsi įgimtą tarnystės šeimai ir vaikams sindromą), kad mama, turinti mėgiamą užsiėmimą ir visa dūšia jam atsiduodanti, yra ir pavyzdys vaikams, kad gyvenimas – ne tik valgymas, „teliko” žiūrėjimas ir darbas. „Namie irgi viską padarau – vaikai juk užsiėmę, o mama visad turi laiko. Net ir pamokas su dvyniais paruošti”, – sakė geros nuotaikos nestokojanti Romarika. Ji turbūt tikrai be kaukės?
