Beveik 15 mln. eurų – tiek, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, 2015-2016 metais vartotojai permokėjo už šilumą „Kauno energijai“.
VKEKK nusprendė, kad nepagrįstos „Kauno energijos“ pajamos – 14,2 mln. eurų – susidarė dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų gamintojų įsigyti neatitikimo.
Taip pat 2016-2018 m. dėl neteisingai apskaičiuotų šilumos gamybos sąnaudų vartotojams buvo įskaičiuota 653,5 tūkst. eurų nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų.
„Kauno energija“ turės visą šią sumą grąžinti vartotojams, mažindama šilumos kainas.
VKEKK nusprendė, kad „Kauno energijos“ bazinė šilumos kaina nuo spalio turėtų mažėti 8,3 proc. ir siekti 4,17 cento už kilovatvalandę (kWh) neįvertinant papildomų dedamųjų. Ši kaina galios ateinančius trejus metus.
Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad po Kainų komisijos įpareigojimo grąžinti vartotojams nepagrįstai surinktas lėšas šilumos kaina Kaune galėtų tapti mažiausia šalyje.
„Konkurencija šilumos rinkoje veikia. Tačiau dėl taikytos kainodaros konkurencijos nauda nepasiekdavo gyventojų. Tokia ydinga situacija po Kainų komisijos sprendimo pagaliau pasikeis“, – asociacijos pranešime teigia V. Kisielius.
Pasak jo, asociacija jau ne vienus metus viešai kėlė klausimus dėl „Kauno energijos“ kainodaros ir galimų vartotojų permokų.
„Nors mūsų skaičiavimai dėl galimų permokų ne kartą buvo vadinti spekuliacijomis, šiandien matome aiškiai – vartotojai už šilumą iš tiesų permokėjo beveik 15 mln. eurų. Visos mūsų prognozės pasitvirtino“, – teigia V. Kisielius.
VKEKK svarstė klausimą dėl bendrovės „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo.
Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. dėl neteisingai apskaičiuotų šilumos gamybos sąnaudų vartotojams buvo įskaičiuota 653,5 tūkst. eurų nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų. Šias papildomai gautas pajamas paskirsčius 12 mėnesių baziniam realizuotam šilumos kiekiui, šilumos kaina mažėja 0,06 ct/kWh, teigiama VKEKK komisijos pažymoje.
Bendrovės papildomai gautų pajamų dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti neatitiktis sudaro 14,2 mln. eurų.
Tai reiškia, kad vartotojai bendrovei „Kauno energija“ už šilumą permokėjo beveik 15 mln. eurų.
Kauno miesto savivaldybei priklausančioje „Kauno energijos“ bendrovėje ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje paaiškinta, kaip ši įmonė per 4 pastaruosius metus uždirbo 14,6 mln. eurų daugiau investicijų grąžos nei planuota ir ką ji numato daryti vykdydama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimą grąžinti šią sumą vartotojams.
„Kauno energijoje“ surengtoje spaudos konferencijoje VKEKK atstovai nedalyvavo.
Bendrovės steigėjos atstovas – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas sakė, kad po tam tikro laikotarpio, padarius daug investicinių sprendimų, net ir užsitęsus kainų perskaičiavimui, džiaugiamasi praėjusių metų darbu.
„Ekonomiškai pavyko ženkliai sumažinti išlaidas, kartu pavyko pagerinti šilumos tiekimą, sumažinti šilumos praradimą trasose. Tad dabar daugiau nei 14 mln. eurų bus pasidalinta su vartotojais.
Manome, kad būtų teisinga per tam tikrą laikotarpį išdėstyti tą permoką ir taip bent ketverius metus kiekvieną mėnesį vartotojams šilumos energija kainuos daugiau kaip 8 proc. pigiau skaičiuojant nuo kiekvieną mėnesį iš naujo nustatomos kainos. Tikėtina, kad po trejų metų vėl turėsime kažkokį gerą rezultatą, nes „Kauno energija“ toliau daro žingsnius, kaip mažinti kaštus“, – sakė G. Petrauskas.
Savivaldybės administracijos vadovas atkreipė žurnalistų dėmesį į tai, kad įmonės sutaupyti milijonai buvo investuoti, ir todėl padidėjo veiklos efektyvumas. „Bendrovei pavyko ekonomiškai sumažinti kaštus, nuostolius trasose, ir toliau žengiama nuostolių mažinimo link“, – teigė G. Petrauskas.
Anot Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento dr. Valdo Lukoševičiaus, permokų susidarymą būtų galima pavadinti monopolijų reguliavo niuansais, kai vartotojų interesai turi būti derinami su ilgalaikiais finansiniais ekonominiais įmonių poreikiais. Peržvelgus visą šalies šilumos sektorių, nauja bazinė šilumos kaina nustatyta 13-ai šilumą tiekiančių įmonių.
„Kauno energija“, pasak šios bendrovės generalinio direktoriaus dr. Rimanto Bako, daug lėšų investuoja į tinklų atnaujinimą, taip pat į biokuro katilines. Įmonė didina gamybos apimtis savos gamybos šilumos šaltiniuose, vis daugiau naudojama biokuro. Kol tam tikrose miesto vietovėse vyksta vamzdynų renovacija ir gyventojams sutrinka karšto vandens tiekimas, įmonė pasiūlo laikinai naudoti jos įsigytas mobilias katilines, ir tai vartotojams priimtina.
„Nieko neinvestuojant, – atkreipė dėmesį bendrovės vadovas, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina būtų likusi 2013-ųjų lygio – 7,82 cento už kilovatvalandę. Nereikėtų pamiršti, kad 60-70 procentų mūsų sąnaudų sudaro pirkta šiluma ir kuras“, – teigė R. Bakas.
Spaudos konferencijoje patvirtinta, kas pastaraisiais metais daugėja „Kauno energijos“ šildomo ploto, daugėja ir vartotojų, tarp jų – stambūs prekybos centrai, įmonės, aukštosios bei kitos mokyklos. Tai taip pat daro įtaką šilumos kainos mažėjimui.
„2019-aisiais bus vykdomi 7 šildymo tiekimo tinklų rekonstrukcijos projektai. Jau pasirašytos sutartys dėl finansavimo, ir iš ES gausime apie 10 milijonų eurų paramos. Iš viso į tinklų atnaujinimą mieste planuojama investuoti apie 20 mln. eurų. Diskutuojama dėl centralizuoto šilumos tiekimo su Kauno LEZ, kur veikia nemažai įmonių. Numatome perimti Sargėnuose dujinę katilinę, yra ir kitų perspektyvinių planų plečiant biokuro naudojimą. Kalbama ir apie galimą projekto vystymą miesto technologijų parke, buvusios Apželdinimo įmonės teritorijoje, kur žadama statyti gyvenamuosius namus. Turėdami tikslą mažinti šilumos kainą vartotojams, daug dirbame su mokslininkais, dalyvaujame tarptautiniuose projektuose. Ir galime užtikrinti, kad, nepaisant vis didėjančios biokuro kainos bei kitų aplinkybių, stengsimės siekti tikslo – kainų mažėjimo. Jei nebūtų atliktos investicijos, dabar šilumos kaina būtų gerokai didesnė“, – sakė „Kauno energijos“ generalinis direktorius R. Bakas.
„ŠVIESOS“, ELTA inform.
