Eržvilke apsilankę Aistė ir Augustinas Žemaičiai gimnazistams ir miestelio bendruomenei pasakojo apie kelionėse atrastus Lietuvos gabalėlius, apie sukurtą lietuviškų vietų Amerikoje žemėlapį ir interneto svetainę tikslasamerika.lt. O po susitikimo važiavo link Vertimų – ieškoti savo šeimos šaknų.
Gabalėliai Lietuvos
Vilniečiai Aistė ir Augustinas Žemaičiai turi daug veiklų, vykdo įvairius projektus, kurie, pasak Aistės, dažniausiai prasideda kaip hobis, o baigiasi kažkaip rimčiau. Kaip kad kelionėse užgimęs tinklalapis gabaleliailietuvos.lt išvirto į projektą „Tikslas – Amerika“.
Kelionės yra didžiausias vilniečių šeimos hobis. Augustinas jau apkeliavo 101 šalį, Aistė kiek mažiau, o kelionėse juos visada domina ir lietuviškieji ženklai. Tai, pasak sutuoktinių, būdinga užsienio turistams, o lietuviams nelabai. „Daugybė lietuvių yra išvykusių, tačiau mažai kas žino, ką jie svečiose šalyse yra sukūrę“,- sakė Aistė ir prašė pakelti rankas, kas turi emigravusių artimųjų. Pakilus rankų miškui, svečiai teigė, kad nėra ko nerimauti, kad dabar labai daug išvažiuojančių – lietuviai emigruodavo visais laikais.
Artimiausias lietuviškas paveldas – Baltarusijoje, ir svečiai ragino jaunimą nukeliauti ten ir pamatyti lietuviškas pilis. Arba Lenkijoje. Pavyzdžiui, ant Liublino koplyčios sienos parašyta „Aš čia buvau“, ir šiam grafičiui jau 400 metų, jis iš tų laikų, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkija pasirašė uniją ir sudarė naują valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Gambijoje, prie Afrikos krantų, yra Abiejų Tautų Respublikos vasalinės valstybės Kuršo-Žiemgalos kunigaikštystės kolonija – mažytė sala. Net Antarktidoje yra lietuviškas pavadinimas – Bakučio krantas, tik iš kur jis, Aistei ir Augustinui išsiaiškinti nepavyko.
Visa, ką lietuviško aptinka kelionėse, sutuoktiniai skelbė internetiniame puslapyje gabaleliailietuvos.lt.
Tikslas – Amerika
2012 m. Aistė ir Augustinas keliavo į Ameriką domėtis lietuviškuoju paveldu. „Niekas rimtai jo netyrinėjo, nėra vieno šaltinio, kuriuo, planuodamas kelionę, galėtum pasinudoti. Keliavome savo malonumui, rinkome medžiagą, kuri mums įdomi, dėjome į tinklalapį“, – pasakojo Aistė.
Amerikoje keliautojai sutiko daug žmonių, kurių seneliai ar proseneliai emigravo iš Lietuvos XIX a. pabaigoje. Tai pirmosios bangos emigrantai. Tuomet dažniausiai būdavo emigruojama dėl žemės – ją tėvai palikdavo vyriausiam sūnui, o kitų laukė vargas. Kaip geresnio gyvenimo viltis švietė Amerika. Jauni vyrai bėgdavo ir nuo tarnybos rusų armijoje.
Antroji emigrantų banga bėgo nuo sovietinio genocido. Skirtingai nuo pirmųjų, dažniausiai beraščių, vadinamieji dipukai buvo inteligentai, ir šios dvi emigrantų bangos bendros kalbos nerado.
Apie 1990-uosius galimybė išvykti į svajonių šalį atsirasdavo laimėjus žaliąja kortą, o emigruojama buvo dažniausiai dėl galimybės užsidirbti daugiau negu Lietuvoje.
„Daugybę dalykų, kuriuos mes čia parodysime, sukūrė pirmoji emigrantų banga“, – sakė vilniečiai, eržvilkiškiams pristatydami tinklalapį tikslasamerika.lt.
Projektas „Tikslas – Amerika“ sugalvotas Lietuvos valstybės šimtmečio proga. „Prieš dvejus metus mums paskambino iš Lietuvos ambasados Amerikoje Lyra Puišytė-Bostroem. Eržvilkiškė, beje. Ambasada sugalvojo sukurti interaktyvų žemėlapį keliaujantiems ir ieškantiems lietuviškų vietų Amerikoje“, – pasakojo Aistė.
Iš Valstybės šimtmečio programos gavę finansavimą lėktuvo bilietams ir pigiausiai nakvynei, iš anksto kruopščiai suplanavę maršrutą ir susitikimus, sutuoktiniai išskrido 2017-ųjų rugsėjį, užtruko Amerikoje du mėnesius ir sukūrė tinklalapį tikslasamerika.lt.
Pranoko lūkesčius
Interaktyviame žemėlapyje tikslasamerika.lt dabar pažymėta 330 lietuviškų vietų ir paveldo objektų JAV. Visus objektus Aistė ir Augustinas aplankė, užfiksavo tikslias jų vietas, nufotografavo ir aprašė. Žemėlapis internete prieinamas lietuvių ir anglų kalbomis. Jo tikslas – skatinti lietuvius keliaujant po Ameriką lankyti ir lietuviškas vietas. Kai kurios jų Amerikos lietuvių yra pamėgtos, bet Lietuvoje mažai žinomos.
Savo planus projekto įgyvendintojai gerokai viršijo: vietoj planuotų 9 aplankė 11 valstijų, jose 106 miestus ir miestelius, susitiko su daugiau kaip 200 žmonių, kurie pasidalijo žiniomis apie lietuviškas vietas bei sudarė galimybes jas aplankyti ir nufotografuoti.
Ir surastos bei užfiksuotos lietuviškos vietos gerokai pranoko lūkesčius – vietoj planuotų 100 objektų aplankė per 300. Automobiliu nuvažiavo per 4,5 tūkst. kilometrų, padarė daugiau kaip 8 tūkst. nuotraukų.
„Keldavomės prieš aušrą ir važiuodavom. Miegodavom apie keturias valandas“, – kelionės ypatumus praskleidė Aistė. Po susitikimų su žmonėmis ir su lietuviškais objektais sugrįžę į nakvynės vietą, sutuoktiniai dar apdorodavo tos dienos medžiagą ir rašė portalui 15min., kuris viešino projektą.
Lietuvių kapinės, bažnyčios, klubai, lietuviški pavadinimai, paminklai žymiems žmonėms ir įvykiams įamžinti – tokį paveldą Aistė ir Augustinas rado Amerikoje. Daugiausia lietuviškų objektų užfiksavo Pensilvanijos valstijoje.
Nepraleisti progos
Į žemėlapį tikslasamerika.lt daugiausia pateko bažnyčių ir koplyčių – 85. Bažnyčios emigrantams nebuvo ir iki šiol nėra tik maldos namai. „Prieš 100 metų nebuvo socialinių tinklų, lietuviai bendraudavo bažnyčiose. Jos dviejų aukštų – viename vyko pamaldos, kitame buvo bendruomenės salė“, – Augustinui rodant nuotraukas pasakojo Aistė.
Pasak keliautojų, JAV nėra kultūrinio paveldo įstatymo, todėl nemažai lietuviško paveldo sunaikinta, pavyzdžiui, nugriauta šv. Jurgio bažnyčia kaip tapusi nereikalinga. Niujorko bažnyčia tautinio stiliaus, toks būtų įsivyravęs ir Lietuvoje, jei ne okupacija. Kai kurios bažnyčios jau seniai nebėra lietuvių, bet išlikęs fasade įmūrytas Vytis.
Lietuviškas paveldas dabar neretai yra atsidūręs vadinamuosiuose getuose, t. y. vietose, kur gyvena nebe lietuviai, o juodaodžiai iš Lotynų Amerikos. Vietiniai patarė keliautojams tas vietas lankyti ne vakare.
Pensilvanijos valstija, kur XIX a. buvo atrasti didžiuliai anglies klodai, priėmė daugiausia pirmosios bangos emigrantų. Juos mena ne tik šachtos Eklio angliakasių miestelyje, bet ir migrantų priėmimo punkto laiptai. Kelionė laivu trukdavo 4 savaites, bilietus lietuviai pirko pigiausius, o Amerika visų nepriimdavo. Jei lipsi laiptais sukumpęs, pavargęs, tikėtina, kad būsi neįleistas.
Viena žaviausių vietų žemėlapio sudarytojams pasirodė lietuvių klasė Pitsburgo mokymosi katedroje. „Kiekviena klasės interjero detalė subtiliai perteikia lietuvybę: net šviestuvų apvadai, net lininiai „tapetai“, net radiatorių grotelės sklidinos tautinės simbolikos. Klasę įrengė tarpukario Lietuvos architektas Antanas Gudaitis. Deja, klasė atidaryta 1940 m., Lietuvą jau okupavus…“, – pasakojo ir rodė keliautojai. Nuotraukas galima pamatyti tikslasamerika.lt, o nuvykus į JAV – nepraleisti progos pamatyti gyvai.
Putnamo moterų vienuolyne visos seselės kalba lietuviškai, o vienuolynas Meino valstijoje turi svečių namus su lietuviškais pusryčiais – amerikiečiai juos mėgsta.
Dėl lietuvių kalbos – net ir pirmosios bangos emigrantų palikuonys, nebekalbantys lietuviškai, sukūrę mišrias šeimas, o savo protėvių maldaknyges, paveikslus ir kitas relikvijas atidavę į muziejus, žino kelis lietuviškus žodžius. „Jie žino labas, ačiū, duok pinigų ir šikna. Kodėl šikna? Nes močiutė sakydavo: jei nevalgysi, gausi į šikną“, – linksmas susitikimų Amerikoje akimirkas pasakoja Aistė.
Vilniečiai aplankė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo vietą Niu Britene – čia jam šiemet bus pastatytas paminklas. Tačiau Masačiusetse pamatę lentelę ant vieno namo, kad čia gimė Fluxus įkūrėjas Jurgis Mačiūnas, nustebo. Tarptautinio menininkų judėjimo, kurio esmė – netikėtumas, nustebinimas, nuotykis, įkūrėjas iš tiesų gimė Kaune. O tokia lentelė Fluxus stiliumi – irgi priminimas apie mažą Lietuvą didžiulėje Amerikoje.
Į senelio gimtinę
Projektas „Tikslas – Amerika“ bus tęsiamas, ir vilniečiai Žemaičiai jau dėlioja šios vasaros maršrutą po kitas JAV valstijas ieškant lietuvių jose paliktų pėdsakų.
Į eržvilkiškių klausimą, ar kelionės yra vienintelis užsiėmimas, iš kurio valgo duoną, Augustinas Žemaitis atsakė: „Turim daug veiklų. Aistė yra advokatė. Aš irgi teisininkas, bet dirbu su projektais, kuriu tinklalapius, dirbu ir su turistais, kurie ieško savo šaknų.“
O sužinojusi, kad Aistės Žemaitienės šaknys yra šiame krašte, nustebo net Eržvilko bibliotekininkė Nijolė Berulienė, kuri ir pakvietė keliautojus į susitikimą.
„Augustinas – penktos kartos vilnietis, todėl turi ir lenkiško kraujo. Mano senelis gimęs… – Aistė klausiamai sužiuro į eržvilkiškę Algytę Greičiuvienę. – Nesu ten buvusi, tikiuosi šiandien aplankyti. Senelis buvo ištremtas ir sugrįžęs nieko čia neberado. Įsikūrė Klaipėdoje. Istorijų jis pasakojo mažai, daugiausia žinau iš Algytės.“
Po susitikimo Algytė palydėjo Aistę į Globių kaimą, kuriame gyveno broliai Vincas ir Juozas Maskolaičiai – vienos tėtis, kitos senelis. Kur būta namų, jau seniai – tik laukas. Ir kapo kauburėlis Girdžių kapinėse. Tai – šaknys, kur bebūtum palaikančios ir stiprinančios.
Danutė KAROPČIKIENĖ
